Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

nedalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą – Lietuvos transporto saugos administracijos, atstovei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. S., a. k., gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 459 straipsnio 1 dalį, 459 straipsnio 5 dalį, 459 straipsnio 6 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. rugpjūčio 12 d. Kauno m. patikrinimo metu ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. įmonės tikrinimo akte Nr. KKA-R-2020-064 užfiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkas K. S. patikrinimui privalėjo pateikti 546 įmonės vairuotojų dirbtų dienų tachografo registracijos lapus, skaitmeninių vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų duomenis, tačiau pateikė 383 dirbtų dienų duomenis. Nepateikti duomenys sudaro 30 procentų. UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkas K. S., būdamas atsakingas už transporto veiklą, savo veiksmais ar neveikimu neužtikrino skaitmeninių vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų duomenų saugojimo įmonėje ne mažiau kaip vienerius metus ir pažeidė 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) tikrinimo metu eksploatavo transporto priemones valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurioms nustatyta tvarka neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. Tuo K. S. neužtikrino ir nesukontroliavo, kad viešajame eisme Lietuvos Respublikoje dalyvautų motorinės transporto priemonės, kurioms būtų atlikta privalomoji techninė apžiūra ir pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojo A. B. vairuotojo kortelės nuskaitymo laikotarpis viršytas 5 dienomis, kas patvirtina, kad K. S. reguliariai, per leistinus laikotarpius, neperkėlė duomenų iš vairuotojų kortelių. Tuo K. S. pažeidė 2010 m. liepos 1 d. Komisijos reglamento Nr. 581/2010 „Dėl ilgiausių leistinų laikotarpių, per kuriuos turi būti perkelti susiję duomenys iš transporto priemonių ir vairuotojų kortelių“ 1 straipsnio nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad pagal nustatytą tvarką automobilių tachografų informacija nuskaitoma kas tris mėnesius, o skaitmeninių vairuotojų kortelių kas mėnesį, todėl prasilenkė nuskaitymų datos, todėl ir buvo patikrinimo metu pateikti netikslūs duomenys. Dėl įmonės devynių automobilių, kurie buvo eksploatuojami pasibaigus techninės apžiūros terminams, K. S. paaiškino, kad automobiliai buvo išvykę su kroviniais į užsienio valstybes, o prasidėjus karantinui ir nelikus krovinių, kuriuos būtų reikėję gabenti, automobiliai liko užsienio valstybėse, todėl ir nebuvo galimybės atlikti jų techninę apžiūrą. Šiuo metu visi nurodyti automobiliai yra atlikę privalomąją techninę apžiūrą. Vairuotojo A. B. vairuotojo kortelės nuskaitymo laikotarpis viršytas 5 dienomis, nes vairuotojas vėliau grįžo iš komandiruotės.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys : administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės; duomenys apie K. S. pažeidimus; Ūkio subjekto, vežančio keleivius ir (ar) krovinius ir (ar) užsiimančio pavojingųjų krovinių vežimu, jų pakrovimu ir (ar) iškrovimu, laikinu sandėliavimu, patikrinimo klausimynas; duomenys apie Y. G. pažeidimus; 2020 m. rugsėjo 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis; duomenys apie G. C. pažeidimus; duomenys apie M. S. pažeidimus; duomenys apie E. B. pažeidimus; duomenys apie A. B. pažeidimus; duomenys, jog trūksta duomenų apie vairuotoją J. A.; duomenys, jog trūksta duomenų apie vairuotoją E. B.; duomenys, jog trūksta duomenų apie vairuotoją K. S.; Lietuvos transporto saugos administracijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo aktas; duomenys, jog trūksta duomenų apie vairuotoją A. B.; duomenys apie E. G. pažeidimus; duomenys apie J. A. pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Atsakomybė pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį numatyta už Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus. ANK 150 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė ir nukreipia į 2010 m. liepos 1 d. Komisijos reglamentą Nr. 581/2010 „Dėl ilgiausių leistinų laikotarpių, per kuriuos turi būti perkelti susiję duomenys iš transporto priemonių ir vairuotojų kortelių“. Komisijos reglamento (ES) Nr. 581/2010 1 straipsnyje yra nustatyti ilgiausi leistini laikotarpiai, per kuriuos susiję duomenys turi būti perkelti iš transporto priemonės ir vairuotojo kortelės Reglamento (EB) Nr. 561/2006 10 straipsnio 5 dalies a punkto i papunkčio tikslais. Ilgiausias leistinas laikotarpis, per kurį turi būti perkelti susiję duomenys, neturi būti ilgesnis kaip: a) 90 dienų, jei tai yra duomenys iš transporto priemonės; b) 28 dienų, jei tai yra duomenys iš vairuotojo kortelės. Susiję duomenys turi būti perkeliami būdu, užtikrinančiu, kad nebus prarasti jokie duomenys.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkas K. S. reguliariai, per leistinus laikotarpius neperkėlė duomenų iš vairuotojų kortelių, nes 2020 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, jog vairuotojo A. B. vairuotojo kortelės nuskaitymo laikotarpis viršytas 5 dienomis. Tokiais savo veiksmais K. S. padarė ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Pagal ANK 429 straipsnio 1 dalį atsakomybė tenka už leidimą važiuoti transporto priemone, kuri turi gedimų, dėl kurių draudžiama ją eksploatuoti, yra pertaisyta be reikiamo leidimo, neįregistruota nustatyta tvarka, kurios privalomoji techninė apžiūra neatlikta, kuri neparuošta žmonėms ir kroviniams vežti.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad K. S., būdamas atsakingas už įmonės transporto veiklą, neužtikrino ir nesukontroliavo, kad viešajame eisme Lietuvos Respublikoje dalyvautų motorinės transporto priemonės, kurioms būtų atlikta privalomoji techninė apžiūra. patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė eksploatavo transporto priemones valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurioms nustatyta tvarka neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. Tokia K. S. veika atitinka ANK 429 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.

Tuo tarpu atsakomybė pagal 455 straipsnio 3 dalį tenka už daugiau kaip dvidešimt procentų kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) privalomų tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš patikrintų vairuotojo darbo dienų), nesaugojimą nustatytą laiką įmonėje arba iš tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš įmonėje patikrintų vairuotojo darbo dienų), nustatytus daugiau kaip dvidešimt procentų vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimus.

2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vairuotojų registracijos lapus ir spaudinius transporto įmonės laiko suskirstytus chronologine tvarka ne trumpiau kaip metus nuo jų naudojimo pradžios, o jų kopijas pateikia atitinkamiems jų paprašiusiems vairuotojams. Įgaliotam kontroliuojančiam pareigūnui paprašius, registracijos lapai, spaudiniai ir perkelti duomenys jam parodomi arba perduodami.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuojama, kad yra pilnai įrodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkas K. S. patikrinimui privalėjo pateikti 546 įmonės vairuotojų dirbtų dienų tachografo registracijos lapus, skaitmeninių vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų duomenis, tačiau pateikė 383 dirbtų dienų duomenis. Nepateikti duomenys sudaro 30 procentų. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkas K. S., būdamas atsakingas už transporto veiklą, savo veiksmais ar neveikimu neužtikrino skaitmeninių vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų duomenų saugojimo įmonėje ne mažiau kaip vienerius metus ir šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 455 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. S. yra dirbantis, duomenų apie jo baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, K. S. skirtinos baudos, numatytos ANK 150 straipsnio 1 dalies, 429 straipsnio 1 dalies, 455 straipsnio 3 dalies, sankcijose, nustatant minimalius jų dydžius.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 38 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

K. S. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, 429 straipsnio 1 dalyje, 455 straipsnio 3 dalyje, ir skirti :

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, 390 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 429 straipsnio 1 dalyje, - 60 Eur (šešiasdešimt eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnio 3 dalyje, - 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20122375270.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 , 2 dalys).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.