- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-518-109/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- L. M.
- Ieškovas
- V., V. M.
- Trečiasis asmuo
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Advokatai
- Albina Cirulienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant atsakovės L. M. atstovėms advokatei Albinai Cirulienei, R. M. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-0026-657/2008 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei L. M. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės L. M. priešieškinį ieškovui V. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo, tretysis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. M. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą 2002 m. vasario 2 d. tarp jo V. L. ir L. M. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokines pavardes – L. ir M.; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka su atsakove L. M. sudaryta 2002 m. vasario02 Kauno m. civilinės metrikacijos biure. Abiems tai yra pirmoji santuoka. Sutuoktiniai augina nepilnametę dukrą V. M. , gim. (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-08-23 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1155-217/07 nuginčyta V. M. tėvystė. Santuokinis gyvenimas palankiai nesusiklostė, nes abu sutuoktiniai skirtingai vertino esminius santuokinio gyvenimo momentus – pagarbą ir pagalbą vienas kitam, intymumą, materialius dalykus. Iškilusių nesutarimų nesugebėjo įveikti, nors ne kartą bandė taikytis. Jau beveik ketverius metus yra faktiškai išsiskyrę, nebeveda bendro ūkio, nėra bendrų interesų, jų niekas nesieja. Mano, kad abu yra kalti dėl santuokos iširimo, abu jau turi atskirus asmeninius gyvenimus. Ieškovas pageidavo, kad teismas nenurodytų santuokos iširimo priežasčių. Po santuokos nutraukimo pageidavo susigrąžniti ikisantuokinę pavardę - L. Santuokoje nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neįgijo, kreditorių neturi. Ieškovas sau išlaikymo nereikalauja.( b.l. 65).
Atsakovė L. M. patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš atsakovo materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai V. M. , gim. (duomenys neskelbtini), po 130,00 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2007-01-01, t.y. 4030,00 Lt. Nurodė, kad V. M. gimimo liudijime ieškovas V. M. įrašytas tėvu. Ieškovas visą laiką žinojo, kad tai ne jo vaikas, tačiau sutiko būti įrašytas vaiko tėvu į gimimo liudijimą. Šalys negyvena kartu, nepalaiko santuokinių ryšių ir neveda bendro ūkio nuo 2004-06-01 ir nuo to laiko ieškovas vaiku nesirūpino ir išlaikymo jam neteikė. Ieškovė gyvena užsienyje, ieškojo ten darbo, tikėjosi, kad atsakovas teiks išlaikymą vaikui geruoju, todėl anksčiau nesikreipė dėl materialinio išlaikymo priteisimo. Mergaitė serga, jai buvo atlikta sudėtinga operacija.( b.l. 42, 43).
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė: nutraukė santuoką, sudarytą tarp V. M. (L.) (a.k. (duomenys neskelbtini) ), gimusio (duomenys neskelbtini) Kauno m., ir L. M. (M.) (a.k. (duomenys neskelbtini) ), gimusios (duomenys neskelbtini) Varniuose, Telšių r. sav., įregistruotą 2002 m. vasario 2 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 117) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką paliko ikisantuokines pavardes ieškovui – L., atsakovei – M.; priteisė iš atsakovės L. M. 50,00 Lt žyminio mokesčio, 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui V. M. ir 121,00 Lt žyminio mokesčio bei 21,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas konstatavo, jog vedybinių ryšių tarp sutuoktinių nutrūkimas, šeimyninių ir kitų bendrų interesų beveik ketverius metus laiko nebuvimas ir bendro ūkio nevedimas patvirtina, jog santuoka tarp šalių iširusi. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes santuoką, sudarytą tarp V. L. ir L. M. , teismas nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Abiejų sutuoktinių prašymu faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, santuokos nutraukimo priežasčių teismas sprendime nenurodė (CK 3.63 str.). Nesant byloje neginčijamų įrodymų, prigimtinės teisės ir imperatyviosiose teisės normose įtvirtintos pareigos V. M. iki pilnametystės išlaikyti ne savo nepilnametę dukrą L. M. , priešieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas nustatė, jog sutuoktiniai turėjo dukrą V. M. , gimusią (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-08-23 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1155-217/07 nuginčytas įrašas V. M. , gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. 183 dalyje „...tėvas V. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) ...“ (b.l. 68). Kadangi ieškovas nėra nepilnamečio vaiko V. M. tėvas, todėl jam negali būti taikoma įstatymo nustatyta prievolė materialiai išlaikyti L. M. , nes įstatymas tokią prievolę suponuoja tik tėvams. Be to, teismas nurodė, kad atsakovės L. M. atstovės rėmėsi vien ieškovo paaiškinimais ir jokių kitokių leistinų ir pakankamų įrodymų, jog ieškovas neteikė išlaikymo nepilnamečiui vaikui teismui nepateikė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovės L. M. atstovė R. M. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas priešieškinys ir toje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, taip pat peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš atsakovės, teisėtumą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie motyvai:
1. Teismas, atmesdamas priešieškinį, pažeidė CPK 185 str., CK 1.5 str., 1.2 str. reikalavimus, byloje esančius įrodymus vertino tendencingai, nesilaikė šalių lygiateisiškumo principo, ieškovo paaiškinimams, kurie neatitinka byloje esantiems įrodymams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, suteikė viršenybę. Kadangi V. M. , 2007 m. sausio 11 d. pateikdamas teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pareiškė reikalavimą priteisti iš jo po 125 Lt dukros išlaikymui iki jos pilnametystės, bet nenurodė nuo kada turėtų būti mokamas materialinis išlaikymas, atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama iš ieškovo priteisti dukros materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d. po 130 Lt per mėnesį, iš viso 4030 Lt. Taip pat nurodydama, kad po šalių faktinio išsiskyrimo ieškovas neteikė dukrai materialinio išlaikymo, ja visiškai nesirūpino, nevykdė CK 3.155 str. 2 d., 3.159 str. reikalavimų. Teismui pateiktuose atsiliepime į patikslintą ieškinį, patikslintame priešieškinėje atsakovė pateikė įrodymus, dokumentus apie dukros sveikatą, nurodė, kad ieškovas visiškai nesirūpino V. gydymu, neužjautė ir nelankė ligoninėje, nedavė sutikimo ją išvežti gydymui į medicinos įstaigą Londone. Nors atsakovas faktų ir aplinkybių, kurias atsakovė nurodė atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje, neneigė, teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovė savalaikiai nesikreipė į teismą dėl dukros materialinio išlaikymo priteisimo.
2. Teismo motyvas, kad priešieškinys netenkinamas dėl to, kad ieškovas nėra V. M. tėvas, tėvystė nuginčyta teisme, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes atsakovė reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą pareiškė 2007 m. sausio 30 d., t.y. tada, kai V. M. dar nebuvo pareiškęs ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo. Po tėvystės nuginčijimo atsakovė patikslino priešieškinį ir prašė priteisti tik materialinio išlaikymo dukrai įsiskolinimą, reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo iki dukros pilnametystės atsakovė atsisakė. Todėl, apeliantės nuomone, reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2007-01-01, kada V. M. , būdamas tėvu turėjo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, yra pagrįstas.
3. Teismas sprendime rėmėsi CPK 178 straipsniu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai taip pat yra įrodymai. Nagrinėjant bylą teisme ieškovas pripažino, kad jis neteikė dukrai materialinio išlaikymo laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2007-01-01, kas atitiko atsakovės paaiškinimus teisme, tačiau teismas primygtinai reikalavo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovė negavo iš ieškovo materialinio išlaikymo dukrai, ir atmesdamas priešieškinį gynė ne vaiko invalido interesus, o ieškovo interesus. Apeliantės nuomone, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 130 Lt per mėnesį, t.y. 1 MGL dydžio, ji neprivalėjo pateikti teismui įrodymų apie savo ir ieškovo materialinę padėtį, nes ši suma yra nustatyta valstybės kaip būtinai reikalinga minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti. Be to, pagal savo sveikatos būklę V. M. turi ir specialių poreikių, kurie susiję su materialinėmis išlaidomis – nuolat reikalinga pirkti vaistus, sveikatą stiprinančius preparatus, pagerintą maitinimą. V. M. yra sveikas ir darbingas, todėl yra pagrindas manyti, jog jis išgalėjo teikti dukrai minimalaus dydžio išlaikymą kas mėnesį.
4. Teismas, nutraukdamas šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, be pagrindo iš atsakovės priteisė ieškovui 50 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliantė nurodo, kad ji neprivalo viena atlyginti šių išlaidų, nes teismas nustatė, jog šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Be to, išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistos nepagrįstai didelės. Teismas, spręsdamas ši klausimą, iš viso nepasisakė dėl CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatų. V. M. atstovo darbo sąnaudas šioje byloje nėra pagrindo pripažinti maksimaliomis. Be to, tėvystės nuginčijimo byloje atsakovė gera valia padengė ½ dalį DNR ekspertizės išlaidų – 500 Lt. Šioje byloje atsakovė turėjo išlaidų ryšium su advokato pagalba 600 Lt, kvito teismui nepateikė, nes buvo išsivežusi į Angliją, teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo, ją atstovavo motina R. M. ir advokatė Albina Cirulienė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimo priėmimo metu tėvystės santykių tarp ieškovo ir nepilnametės apeliantės dukters nebuvo, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 3.194, 3.200 straipsniuose numatytos tėvo pareigos mokėti vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Nors CK 3.192 straipsnis numato tėvo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, ir, formaliai vertinant, iki teismo sprendimo tėvystę nuginčyti įsiteisėjimo ieškovas laikytinas vaiko tėvu, tačiau, nesant CK normos, reguliuojančios išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagrindus tais atvejais, kai tėvystė nuginčyta, reikalinga vadovautis bendraisiais protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Taip pat ieškovas nurodo, kad apeliantė be pagrindo teigia, nepateikdama įrodymų, jog ieškovas neleido išvežti dukters į užsienį gydymui, nes vaikui išvežti iš Lietuvos nereikalingas kito iš tėvų sutikimas, arba, jei tokio sutikimo kitas iš tėvų neduoda, apeliantė galėjo kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir gauti pažymą apie tai, kad nepilnametis vaikas nuolat gyvena su ja. Be to, neabejotinai Lietuvos atitinkamos institucijos būtų sutvarkę dokumentus dėl mergaitės išvežimo gydymui iš Lietuvos, jei pati apeliantė būtų pateikusi duomenis apie dukterį gydysiančias įstaigas užsienyje. Nepagrįsti apeliantės argumentai ir dėl per didelių ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Sutinkamai su LR Teisingumo ministro įsakymu nustatytomis rekomendacijomis dėl maksimalaus priteistino advokato honoraro, ieškovo turėtos išlaidos atstovui siekia tik 400 Lt už ieškinį ir 200 Lt už atsiliepimą, t.y. tik 1/5 dalį maksimaliai mokėtinos priteistinos sumos už ieškinį ir tik 1/10 dalį maksimaliai mokėtinos priteistinos sumos už atsiliepimą už ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 320 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. , gim. (duomenys neskelbtini) 2002 m. buvo operuota dėl įgimtos dekompensuotos galvos smegenų vandenės, į galvos smegenis įvestas šuntas skysčio iš galvos smegenų į šapimo pūslę netekėjimui, yra pastoviai sekama dėl funkcinio cistolinio ūžesio širdyje, nuo gimimo jai nustatyta vidutinio sunkumo negalia, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad dėl šių ligų jai nuolat reikalinga gerti sveikatą stiprinančius vaistus, vitaminus, reikalingas specialus maitinimas ir nuolatinė speciali priežiūra. (b.l. 32, 34).
Atsakovė teismo sprendimą išlaikymo įsiskolinimo dalyje ginčija dėl netinkamo įrodymų įvertinimo CPK 185 straipsnis) ir netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1dalis, CK 3.200 straipsnis).
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais ir jų nebekartoja.
Pažymėtina, kad tiek Tarptautinėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1d., CK 3.3 str. 1d.), reiškiantis, kad priimant teisės aktus, juos taikant, sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Šių principų nuostatos sprendžiant ginčą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pažeistos, nes teismas neatsižvelgė į vaiko interesus, formuojamus jo amžiaus, sveikatos būklės, o formaliai išsprendė klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnį teisės ir pareigos vaiką auklėti, prižiūrėti, jį išlaikyti atsiranda vaikui gimus. Įstatymas nenumato išimčių, kai dėl tėvystės nustatymo vyksta ginčas.
Pagal CK 3.163 str. 1d. nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina abu tėvai. Tačiau išlaikymo priteisimas galimas, jeigu nepilnamečių vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.194 str. 1d.). Tuomet aktualus tampa išlaikymo priteisimo momento nustatymo klausimas, t.y. nustatymas laikotarpio, nuo kurio vienas iš tėvų nustojo vykdyti įstatyminę pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir atitinkamai kitas tėvas, motina, su kuriuo vaikai gyvena , įgijo reikalavimo teisę dėl išlaikymo vaikams priteisimo.
CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Išlaikymo priteisimo momento klausimas yra aptartas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. sausio 7 d. nutartyje, kuri priimta išnagrinėjus bylą 3K-3-23/2004 kat. 70.4; 72.2, pasisakė, kad remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgyja nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 str. 1d.) Vaikų kilmės ir tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaikų gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo nustatančio tėvystę priėmimo (įsiteisėjimo ) data, nes vaikų kilmė yra kildinama iš konkrečių tėvų ir nuo jų gimimo dienos. Pagal CK 3.192 str. 1d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo vaikų gimimo dienos”.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis yra pilnai atsakovės įrodytas, juolab pats ieškovas ieškinyje pripažino, kad bendro ūkio neveda su atsakove beveik ketverius metus. Jis nepateikė nei vieno kvito patvirtinančio, jog mokėjo vaikui išlaikymą, nutraukęs bendro ūkio vedimą su atsakove. V. M. gyvena su savo senele, motina išvykusi į užsienį užsidirbti pinigų pragyvenimui, dukters išlaikymui.
Taip pat pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad Viktorija lanko priešmokyklinio ugdymo grupę, tačiau ieškovas nė karto neaplankė jos mokykloje (b.l. 33), neaplankė jos ir ligoninėje 2006-02-09 atliekant jai galvos operaciją. (b.l. 33).
Dėl išlaikymo dydžio
Bendrieji vaiko poreikiai yra būdingi visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, išsilavinimo, įgimtų ir įgytų savybių. Tai vaiko maitinimosi, apsirūpinimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio poreikiai (Vaiko teisių konvencijos 23 str. 3d.). Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas, fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuodamas vieningą teismų praktiką yra pasisakęs, kad ”orientaciniais” kriterijais nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti pavyzdžiui CK 6.461 str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (LAT nutartis c.v. Nr.3K-3-259/2004), tačiau bet kuriuo atveju išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (1MGL) (LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-713/2002).
Kadangi ieškovas sutiko, kad V. M. gimimo liudijime būtų įrašytas tėvu, nežiūrint į tai, kad jis nėra biologinis tėvas ir savanoriškai pripažino tėvystę, jam taikytinos CK 3.192 straipsnio. 3.194 straipsnio nuostatos ir tėvystės įrašo nuginčijimo faktas vaiko gimimo liudijime 2007-08-23 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-155-217/07 neturi jokios įtakos sprendžiant ginčą dėl išlaikymo įsiskolinimo dukrai, juolab vaikas lieka be tėvo, nes biologinis tėvas nėra nustatytas.
Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis, tačiau jis neturi būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL ).
Dėl virš nurodytų argumentų ieškovas V. M. būdamas vaiko tėvu iki Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-08-23 sprendimo įsiteisėjimo dienos civilinėje byloje Nr. 2-100-217/07, privalėjo teikti dukrai V. M. išlaikymą, todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą už 2 metus 7 mėnesius, tuo labiau iki tėvystės įrašo nuginčijimo, yra pagrįstas ir teisėtas. Dėl to teismo sprendimas naikintinas šioje dalyje ir priimtinas naujas sprendimas, tenkintinas atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo V. M. įsiskolinimą nepilnametei dukrai V. M. , gim. (duomenys neskelbtini) po 130 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2007-01-01 t.y. viso 4030 Lt (CK 3.200 str.).
Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 300 Lt atstovavimo išlaidų ir sumokėjo 120,90 Lt žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą. (b.l. 112,127), todėl patenkinus ieškinį ir priešieškinį visiškai, šalių išlaidos, turėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose viena iš kitos nepriteistinos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnis). Taip pat iš kiekvienos šalies priteistina po 11 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimą: t.y. panaikinti teismo sprendimą priešieškinio dalyje ir šioje dalyje priešieškinį patenkinti visiškai.
Iš ieškovo V. M. a/k (duomenys neskelbtini) priteisti V. M. , gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą po 130,00 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2007-01-01, viso 4030,00 Lt.
Panaikinti teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje.
Iš ieškovo V. M. a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. M. a/k (duomenys neskelbtini) priteisti po 11 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Kitos sprendimo dalies nekeisti.