Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K., liudytojai A. J., nedalyvaujant Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK atstovui, liudytojai J. G., išnagrinėjo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, institucija surašiusi protokolą – Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-05-18 d. apie 14.00 val. J. K., adresu (duomenys neskelbtini), laikė šunį pririštą su grandine ant kaklo be pavadėlio, šuo neturėjo budos. Tokiu savo elgesiu jis pažeidė Biržų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-17 d. įsakymu Nr. A-535, VII sk. 76 p. reikalavimus, šiais savo veiksmais J. K. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. nurodė, kad jo padarytas pažeidimas neesminis. Kadangi, kaip pensininkas, papildomai uždarbiauja, pasiskolino šunį iš kaimyno dėl darbo. Šuniui uždėti pavadėlio nebuvo įmanoma, nes šuo pavadėlį nusigrauždavo, todėl šuniui buvo uždėtas lenciūgėlis. Šuo buvo labai apaugęs gaurais. Gal yra kaltas tik dėl to, kad nepasirūpino šuns apkirpimu. Šuniui specialios būdos nebuvo sukalęs, senas duris atrėmė į garažo sieną, įklojo kilimą. Šuo gyveno paprastomis šuniškomis sąlygomis. Šunį maitino normaliai, kelis kartus per dieną nupirkdavo jam mėsos. Namas prie kurio laikė šunį nėra jo nuosavybė, namą prižiūrėjo, namo savininkas yra išvykęs į užsienį. Kadangi tapo nebeįmanoma sugyventi su kaimynėmis, nusipirko būtą, kur ir gyvena. O liudytoja A. J. turėjo turėti leidimą paimti iš jo šunį.

Liudytoja A. J. paaiškino, kad sulaukė iš moterų skambučio, jog neprižiūrimas šuo, maitinamas kas kelias dienas, loja, yra paliktas negyvenamojoje sodyboje. Nuvykus, atvyko salėje sėdintis asmuo, šuniui atvežė ir numetė kelias riekes sauso batono. Kada jo paklausė, ar nenori atiduoti šuns, asmuo pasakė, kad gali pasiimti. Asmuo buvo užsirūstinęs, kai paklausė, kodėl neprižiūri šuns, sakė jog prižiūri. Šuniuką paėmė į savo globą, kadangi J. K. pasakė, jog jam šuns nereikia, kad gali jį pasiimti. Šuniui ant kaklo buvo grandinė, o ne antkaklis. Šuniui nebuvo būdos, buvo suręsta tik pastogė. Pareigūnai atvyko vėliau. Tai buvo daugiau negu gyvūno nepriežiūra, gyvūno nesirūpinimas. Grandinė nebuvo šuniui įaugusi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodė, kad šuo gyveno patenkinamomis sąlygomis, buvo sotus, pagirdytas.

Protokole suklysta nurodant teisės akto pavadinimą, todėl protokolas šioje dalyje tikslintinas, nurodant, kad J. K. pažeidė Gyvūnų laikymo Biržų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-17 d. įsakymu Nr. A-535, VII sk. 76 p. reikalavimus (ATPK 284 str. 2 d.).

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad galimai J. K. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą 90 str. 1 d., t.y. laikė šunį pririštą su grandine ant kaklo be pavadėlio, šuo neturėjo budos, t.y. žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl kurio elgesio jo šuo patyrė stresą. ATPK 90 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais, taip pat jų kankinimą. Kokie veiksmai yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais arba jų kankinimas, yra nurodyta Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnyje. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais arba jų kankinimas. Šis pažeidimas yra padaromas tyčia, tai yra jį padaręs asmuo turi suprasti priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatyti žalingas jų pasekmes ir jų norėti arba nors ir nenorėti šių pasekmių, bet sąmoningai leisti joms kilti. Protokole nurodyta, kad J. K. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 17 p. reikalavimus, kuriame nurodyta, jog žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi šie veiksmai: nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas. ATP protokolas J. K. buvo surašytas 2016-05-20 d., tačiau 2016-05-26 d. nutartimi adminsitracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK tirti iš naujo. Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, kad asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, kad visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kad J. K. nepakankamai šėrė ar girdė gyvūną, J. K. neigė savo kaltę, nurodydamas, kad šuo sotus ir pagirdytas. Todėl institucijai surašiusiai protokolą buvo siūloma imtis papildomų tyrimo veiksmų, kad būtų surinkti objektyvūs duomenys apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, bylos medžiagą papildant veterinaro išvada. Bylos medžiaga buvo papildyta L. S., I. G., L. M. paaiškinimais, kuriuose patvirtinamos protokole nustatytos aplinkybės, fotonuotraukomis. Tačiau iš surinktos medžiagos, teismas negali laikyti, kad J. K. padarė pažeidimą, t.y. žiauriai elgėsi su gyvūnu, kaip numatyta LR ATPK 90 str. 1 d. Iš pateiktų nuotraukų ir bylos medžiagos teismas negali nustatyti, jog šuo buvo nepakankamai šeriamas ir girdomas. Dėl šių priežasčių J. K. veika perkvalifikuotina iš LR ATPK 90 str. 1 d. į LR ATPK 110 str. 1 d., kadangi jis tokiu savo elgesiu jis pažeidė Biržų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-17 d. įsakymu Nr. A-535, VII sk. 76 p. reikalavimus, kuriuose numatyta, jog šuniui turi būti įrengta būda ar kita vieta, kurioje šuo galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų. Šuns poilsio vieta turi būti pakelta ar kitu būdu apsaugota nuo vandens.

Nors J. K. dėl žiauraus elgesio su gyvūnu savo kaltę neigia, tačiau jo kaltė įrodyta paties J. K. parodymais, A. J. parodymais, kad šunelis neturi antkaklio, pririštas tik su grandine, neturi būdos; fotonuotraukomis. Visų šių įrodymų visumos pakanka jo kaltei dėl padaryto pažeidimo pagrįsti.

J. K. atsakomybę lengvina tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgia į pažeidimo apimtį, jo pobūdį, J. K. asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas kartą dėl KET pažeidimo (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra), pensininkas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes J. K. skirtina nuobauda – įspėjimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 283-284 str., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. K. pripažinti kaltu pagal LR ATPK 110 str. 1 d. ir skirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.