Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovei I. T. dėl sprendimo pakeitimo dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikiančios institucijos byloje - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, kaip išvadą teikiančios institucijos byloje, pateikė teismui išvadas (b. l. 48-49, 53-54).

Teisme 2016-05-11 gautas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir šalių pasirašyta taikos sutartis, kurią šalys prašo patvirtinti. Nurodė, kad šalims taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės yra žinomos; šalys prašo taikos sutarties patvirtinimo klausimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas patvirtinti taikos sutartį tenkintinas, byla nutrauktina.

CK 6.983 straipsnio 1 dalis nustato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

Iš šalių sudarytos taikos sutarties turinio darytina išvada, kad šalys išsprendė ginčą taikiai. Ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia niekieno interesų, atitinka įstatymų reikalavimus (CK 6.983 str.), šalims yra suprantamos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, todėl šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, o byla nutrauktina ((duomenys neskelbtini) str. 3 d., 293 str. 5 p.).

Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 7), šalys sudarė taikos sutartį, todėl ieškovui turi būti grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos, t. y. 30,75 Eur (CPK 87 str. 2 d.).

Taikos sutartyje šalys nepasisakė dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgiant į šalių taikos sutarties nuostatas, į tai, kad šalys ginčą išsprendė abipusių nuolaidų būdu, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteistinos.

Kadangi kiekvienai bylos šaliai tenkanti atlygintina valstybei bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi, 290 – 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, teismas

nutarė:

Patvirtinti ieškovo G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 9 d. sudarytą taikos sutartį (atitinkamai pakeičiant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-18 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5587-726/2012), kuria šalys susitarė, kad:

1. Bendravimo su vaiku tvarka.

1.1. Nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku pirmadieniais ir trečiadieniais, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba iš šalių suderintos vietos nuo 15:00 val., ir pristatydamas nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki 19:00 val.

1.2. Nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku pasirinktinai du savaitgalius per mėnesį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos nuo penktadienio 20:00 val. ir pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki sekmadienio 19:00 val.

1.3. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir per Šv. Kalėdas dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) nuo 12:00 val. ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 19:00 val.; Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 12:00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba iš šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į jo gyvenamąją vietą arba šalių suderintą vietą iki kitos dienos, t.y. sausio 1 d. 20:00 val., antrąją Šv. Velykų dieną - nuo 10:00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val.

1.4. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais: Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 12:00 val. pasiimdamas iš vaiko gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val.; Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) nuo 12:00 val. pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val., pirmąją Šv. Velykų dieną - nuo 10:00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val.

1.5. Nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę praleisti su vaiku ne mažiau kaip pusę nepilnamečio vaiko tėvo kasmetinių atostogų, t.y. ne mažiau 14 kalendorinių dienų ir pusę vaiko mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros). Laikotarpiu, kuomet vaikas būna su nepilnamečio vaiko tėvu, jis turi teisę išsivežti vaiką į užsienį be rašytinio nepilnamečio vaiko motinos sutikimo, tačiau ne ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui.

1.6. Tuo metu, kai nepilnametis vaikas leidžia laiką su nepilnamečio vaiko tėvu, pastarasis turi užtikrinti, kad nepilnametis vaikas visą laiką būtų pasiekiamas kokiomis nors telekomunikacinėmis priemonėmis, kad galėtų nekliudomai bendrauti su nepilnamečio vaiko motina, jei kuriai nors vienai (dukrai ir / ar motinai) tokio ryšio prireiks.

1.7. Nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku per nepilnamečio vaiko gimtadienius (liepos 26 d.) poriniais kalendoriniais metais nuo 10:00 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba šalių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamąją arba šalių suderintą vietą iki tos pačios dienos 20:00 val.

1.8. Nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryšių pagalba kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 19:00 val. iki 20:00 val.

1.9. Tuo metu, kai dukra laiką leidžia su nepilnamečio vaiko tėvu, pastarasis įsipareigoja skirti lėšas tenkinti jos būtinuosius poreikius.

1.10. Įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ar vaiko ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių šalys negali išvengti), šalys įsipareigoja viena kitai pranešti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Susidariusias kliūtis šalys įsipareigoja siekti išspręsti geranoriškai, abiem šalims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso būdu ir vadovaujantis vaiko interesais. Tokiu būdu šalys įsipareigoja į sudarytą bendradarbiavimo tvarką žvelgti lanksčiai, t.y. kaip į nustatytas bendro pobūdžio gaires, kurios abiejų šalių susitarimu gali būti koreguojamos bei keičiamos, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį.

1.11. Šalys susitaria, kad vaiką turi pasiimti ir pristatyti asmeniškai, o išimtiniais atvejais, gavus išankstinį kitos šalies pritarimą telekomunikacijų ryšių priemonėmis, gali pavesti tai atlikti kitiems artimiems giminaičiams (tėvams, broliams, seserims).

1.12. Ši tvarka galioja, kai nepilnamečio vaiko tėvas yra Lietuvoje, o kai nepilnamečio vaiko tėvas yra išvykęs, jis turi teisę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryšių pagalba kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį nuo 19:00 val. iki 20:00 val. Telekomunikacinių ryšių veikimo kaštus nepilnamečio vaiko tėvas privalo prisiimti sau vienasmeniškai.

1.13. Šalys gali abipusiu susitarimu keisti nustatytą bendravimo tvarką.

1.14. Šalių susirašinėjimas dėl nepilnamečio vaiko tėvo darbo specifikos yra vykdomos tik mobiliaisiais telefonais.

1.15. Nepilnamečio vaiko tėvo ir vaiko bendravimo tvarka įgyvendinama vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norus bei įvertinant jo užimtumą, laisvalaikį ir kt., todėl nepilnamečio vaiko tėvas įsipareigoja susitikimus visų pirma derinti su vaiku telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis: rašydamas SMS žinutę mobiliuoju telefonu.

2. Nepilnamečio vaiko išlaikymo tvarka.

2.1. Nepilnamečio vaiko tėvas įsipareigoja nuo 2016 m. balandžio 1 d. skirti nepilnamečio vaiko išlaikymui pusę Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos.

2.2. Šalys susitaria, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teisėmis iki jo pilnametystės tvarkys nepilnamečio vaiko motina, o nepilnamečio vaiko tėvas perveda nurodytas lėšas į nepilnamečio vaiko motinos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos.

3. Šalių pareiškimai.

3.1. Šalys pareiškia, kad viena kitai netrukdys bendrauti su šalių vaiku ir bendru sutarimu auklės bei augins nepilnametę savo dukrą.

3.2. Šalys patvirtina, kad laikysis sudarytos bendravimo tvarkos, tačiau stengsis bendradarbiauti bei kooperuotis ir esant atitinkamomis aplinkybėmis, kai viena iš šalių negalės pasiimti nepilnametės dukters ar praleisti su ja sutartimi numatyto laiko, kita šalis stengsis bendradarbiauti ir sudaryti trumpalaikius bendravimo grafiko pakeitimus, kurie atitiktų šalių bei nepilnametės dukros interesus.

3.3. Šalys pareiškia, kad dės visas įmanomas ir jų galioje esančias pastangas, kad būtų išsaugomi vaiko interesai, siekiant užtikrinti tinkamą nepilnametės dukros teisę sveikai vystytis, teisę gyventi kartu su abiem tėvais, bendrauti su giminaičiais bei vaiko teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.

3.4. Šalys pareiškia, kad ši nustatyta tvarka galios iki tol, kol nepilnametė šalių dukra sulauks pilnametystės.

3.5. Šalims siekiant pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą ir ją nusistatant kitame mieste, kiekviena šalis privalo informuoti kitą šalį iš anksto, siekiant, kad būtų patvirtinta nauja bendravimo tvarka, kuri atitiktų vaiko interesus, taip pat užtikrintų nenutrūkstamą bei nuolatinį abiejų šalių bendravimą su vaiku, nesukeliant vaiko vystymuisi bei bendravimui su šalimis žalos.

3.6. Šalims išaiškintos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 293 - 294 straipsniuose.

3.7. Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turintis galutinio teismo sprendimo galią. Jei viena iš šalių nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties, kita iš šalių įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo.

4. Baigiamosios nuostatos.

4.1. Šalys patvirtina, jog sutartis atitinka kiekvienos šalių valią bei vaiko interesus ir jiems neprieštarauja.

4.2. Sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, patvirtinančios šią taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos.

4.3. Bet kokie klausimai, susiję su šios sutarties galiojimu, nutraukimu ar pakeitimu, sprendžiami šalių derybų bei kompromisų būdu, o nepavykus kompetentingame Lietuvos Respublikos teisme pagal nepilnamečio vaiko motinos gyvenamąją vietovę.

4.4. Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais: vienas - Vilniaus rajono apylinkės teismui, po vieną - nepilnamečio vaiko motinai bei tėvui.

Civilinę bylą Nr. 2-663-860/2016 nutraukti.

Grąžinti ieškovui G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio dalį – 30,75 Eur (trisdešimt eurų 75 ct), sumokėto 2015-12-22 AB Swedbank banke. Šią nutarties dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarčiai įsiteisėjus, - civilinę bylą Nr. 2-5587-726/2012 grąžinti ją pateikusiam teismui.

Nutartis per 7 d. nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.