- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- eI-1858-1066/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04519-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- J. B.-N.
- Kategorijos
- 12.18.1Prašymai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei J. B.-N. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės J. B.-N. 128,00 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Pareiškėja nurodė, kad Panevėžio rajono savivaldybėje buvo įvesta privaloma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
2.1. Teigia, kad rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. T-90 patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti ir papildyti Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T-245 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. T-90 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimu (toliau – Nuostatai), vietinės rinkliavos administratoriumi paskirta pareiškėja.
2.2. Atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota kaip nekilnojamojo turto objekto, esančio Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, savininkei, todėl ji privalo ją sumokėti.
2.3. Atsakovei J. B.-N. buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimas dėl vietinės rinkliavos skolos sumokėjimo, tačiau ji į raginimą nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo.
3. Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. susidariusios 128,00 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės J. B.-N.
5. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas) numato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (11 straipsnio 1 dalies 8 punktas), suteikia savivaldybės tarybai teisę savo sprendimu nustatyti vietinę rinkliavą ir tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus (12 straipsnio 1–2 punktai).
Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. T-90 patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti ir papildyti Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T-245 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. T-90 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimu (toliau – Nuostatai).
Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1 ir 2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1984-502/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).
6. Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei nuo 2012 m. sausio 13 d. nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto Panevėžio rajono savivaldybėje, adresu: (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), 111,17 kv. m.), todėl atsakovė yra atsakinga už vietinės rinkliavos mokėjimą. Tai, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. nėra sumokėjusi prašomą priteisti vietinės rinkliavos skolą, patvirtina pareiškėjos į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – įspėjimas, mokėjimo pranešimai, skolos pažyma. Pažymėtina, jog atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 straipsnis).
7. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (CK 6.38 straipsnis).
8. Duomenų, kad atsakovei taikyta vietinės rinkliavos lengvata, byloje nėra.
9. Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju nėra įtvirtintos teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 13 straipsnio 15 punktu ir 68 straipsniu, valstybės rinkliavai yra taikomos MAĮ nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, LVAT 2015 m. kovo12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, LVAT 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015, LVAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3088-662/2020).
Žemesnės instancijos teismas
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusiose MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Byloje nustatyta, kad Atsakovei vietinės rinkliavos skola už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota ir jai buvo adresuoti 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. kovo 30 d. mokėjimo pranešimai apie mokėtiną rinkliavą. Vadinasi, Atsakovei vietinė rinkliava buvo apskaičiuota iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo, t. y. galiojant MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Be to, rinkliava buvo apskaičiuota nepasibaigus 5 metų terminui. Taip pat Atsakovei 2020 m. birželio 29 d. buvo adresuotas įspėjimas apie 95,97 Eur rinkliavos skolą, susidariusią per laikotarpį iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Todėl nėra pagrindo teigti, kad būtų praleistas MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas tinkintinas visiškai, pareiškėjai iš atsakovės priteisiant 128,00 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.
10. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant pareiškėjos ,,Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja turi struktūrinį padalinį – Rinkliavų administravimo ir kontrolės padalinys. Pažymėtina, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalys, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti suma. Teismo nuomone, šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba nėra būtina.
Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą savo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Šią teismo išvadą patvirtina naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose (žr., pvz., 2022 m. sausio 19 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-42-789/2022; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje eAS-21-556/2022; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-415/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021).
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju yra perteklinės. Pareiškėjos vidaus struktūra, bylos pobūdis suteikė galimybę jai savarankiškai užtikrinti atstovavimą teisme, todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei ,,Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės J. B.-N. 128,00 Eur (šimtą dvidešimt aštuonis eurus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių surinkimą tvarkymą laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.