Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Mikšys, sekretoriaujant L. G., dalyvaujant skundo davėjui S. V., jo atstovėms R. M., advokatei K. Č., suinteresuoto asmens G. S. atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal S. V. patikslintą skundą dėl notaro A. G. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą suinteresuotam asmeniui G. S., teismas,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens G. S. atstovas neprieštarauja, kad S. V. būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į J. V. paliktą turtą.

Skundas tenkintinas. Nustatyta, kad 2013m. lapkričio 18d. mirė S. V. sutuoktinė J. V. (b.l.14). 2013-11-27 S. V. (duomenys neskelbtini) parašė pareiškimą apie palikimo priėmimą (b.l.29) ir notaras A. G. 2013-11-27 paliudijo, jog S. V. po sutuoktinės J. V. mirties jos palikimą priėmė.(b.l.12) S. V. vaikai V. V. ir K. V. mirus motinai J. V. jos palikimo atsisakė (b.l.30-31). Teismo posėdžio metu S. V. paaiškino, kad jis bei jo įgaliotinė R. M. buvo nuvykę pas notarą, jog šis išduotų paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau notaras atsisakė priimti prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nedavė raštiško atsakymo, dėl kokių priežasčių atsisakoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Šį S. V. aiškinimą patvirtina ir byloje esantis 2014-06-12 notaro A. G. atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, kuriame nurodoma, jog S. V. buvo asmeniškai paaiškinta, kodėl notarinis veiksmas negali būti atliekamas.(b.l.86-87) Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 40str. numatyta, kad notaras, atsisakydamas atlikti notarinį veiksmą, apie tai suinteresuotą asmenį privalo informuoti raštu, išaiškinti jam apskundimo tvarką. Akivaizdu, jog notaras A. G. tik žodžiu informuodamas S. V. apie atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, pažeidė šio įstatymo reikalavimus ir šie notaro veiksmai pripažintini neteisėtais.

Iš byloje esančių 2014-06-12 notaro A. G. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą bei notaro A. G. atsiliepimo į S.V. skundą turinio matosi(b.l.86-87,100), kad S. V. paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas todėl, jog 2014-05-02 buvo gautas kreditoriaus S. S. atstovo advokato O.Radimono prašymas susilaikyti nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusios J. V. paliktą turtą, nes teisme nebaigtas nagrinėti ginčas tarp S. V. ir G. S. dėl J. V. palikto 19,9829ha žemės sklypo (b.l.7-10),nepatenkinti kreditoriaus (duomenys neskelbtini) 15000Lt reikalavimai, be to S. V. savo pareiškime neprašė sudaryti turto apyrašo ir tuo atveju jis, priimdamas palikėjo palikimą, atsakytų visu savo turtu, be to nenustatyta J. V. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o paliktas J. V. piniginis indėlis yra nereikšmingas, nes siekia tik tris centus.(b.l.100) Teismo posėdžio metu S. V. paaiškino, kad jis, priimdamas mirusiosios sutuoktinės J. V. palikimą, sutinka už jos skolas atsakyti tiek paveldėtu, tiek savo turtu, todėl notaro A. G. motyvas, jog jis atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes S. V. neprašė sudaryti turto apyrašo nepagrįstas. Teismo nuomone turto apyrašas sudaromas tik tuo atveju, jeigu to pageidauja įpėdinis, priėmęs palikimą. Nepagrįstas notaro reikalavimas nustatyti J. V. bendrosios nuosavybės teise valdyto turto dalį, nes iš byloje esančios medžiagos matosi, kad mirusios turtą paveldi tik vienas S. V.. Notaro nuomone S. V. paveldėjimo teisės liudijimas negalėjo būti išduodamas ir dėl tos priežasties, kad teisme nagrinėjamas ginčas dėl J. V. priklausančio žemės sklypo ir, išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, būtų pažeistos suinteresuoto asmens G. S. teisės. Tačiau S. V. net skunde prašo įpareigoti notarą, jog jam būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas tik į tą turtą, dėl kurio ginčo nėra. Įstatymas nedraudžia, jog įpėdiniui būtų išduoti ir keli paveldėjimo teisės liudijimai, jeigu vėliau paaiškėja didesnis paveldėto turto kiekis. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad kreditoriaus interesai gali būti ginami pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kas ir buvo padaryta šiuo atveju, tai yra G. S. prašymu Šakių rajono apylinkės teismas 2014-06-27 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ginčo sklypo atžvilgiu.(b.l.117), todėl suinteresuotas asmuo G. S. taip pat sutinka, jog S. V. būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Notaro nuomone paveldėjimo teisės liudijimas negalėjo būti išduotas S. V. ir dėl to, kad J. V. (duomenys neskelbtini)i buvo skolinga 15000Lt, tačiau ji jokių pretenzijų S. V. nebuvo pareiškusi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.67str.1d. numatyta, kad „paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos“. Esant nurodytoms aplinkybėms notaras A. G. įpareigotinas išduoti S. V. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į dalį J. V. paveldimo turto.

Teismo posėdžio metu skundo davėjas S. V. paprašė, kad iš notaro A. G. būtų priteistos advokatės atstovavimo išlaidos ir teismui pateikė kvitus, iš kurių matosi, jog advokatei už atstovavimo išlaidas sumokėta 600Lt.(b.l.120-121) Atsižvelgiant į tai, kad J. V. skundas tenkinamas, iš (duomenys neskelbtini) notaro A. G. J. V. priteistina 600Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 40-41str.,Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.67str.1d.,Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98str.,513str., teismas,-

nutaria:

Skundą tenkinti. Pripažinti (duomenys neskelbtini) notaro A. G. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą-priimti prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą bei raštiško atsisakymo nepateikimą iki 2014-06-13 neteisėtais- ir įpareigoti išduoti S. V. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į dalį paveldimo turto.

Priteisti iš (duomenys neskelbtini) notaro A. G. S. V.,a.k(duomenys neskelbtini) (600Lt) šešis šimtus litų bylinėjimosi išlaidų.

Neįsiteisėjusios nutarties nuorašą nedelsiant išsiųsti (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.