- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-07-15
- Bylos Nr.
- e1-2549-716/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1) Trakų rajono apylinkės teismo 1997 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 50 parų areštu;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį 48 parų areštu;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 50 parų areštu,
bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. A. 2024 m. sausio 21 d., apie 13.40 val. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo koridoriuje, šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, kilus žodiniam konfliktui kumščiu sudavė ne mažiau keturis smūgius J. V. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Byloje surinkti duomenys
A. A. tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad gyvena bute, (duomenys neskelbtini), su sugyventine J. K.. Šis butas yra bendrabučio tipo ir jie naudojasi bendra virtuve, bendru tualetu ir dušu, esančiu bendrajame koridoriuje. Bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena kaimynas J. V. ir jie su minėtu asmeniu nuolat konfliktuoja. J. V. jį provokuoja, taip pat nuolat jį filmuoja, o jis dėl to pyksta. 2024 m. sausio 21 d. tarp jo ir J. V. kilo konfliktas, kurio metu jis stumtelėjo pastarąjį rankomis nuo savęs, o kaimynas jam trenkė. Jis nepamena, ar trenkė J. V., o pats į medikus nesikreipė. Po įvykio atvyko policijos pareigūnai.
Papildomai tyrimo metu apklaustas A. A. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis ir labai gailisi dėl savo veiksmų. Pirmos apklausos metu duodamas parodymus dar buvo paveiktas emocijų dėl įvykusio konflikto su kaimynu J. V., todėl šią situaciją vertino labiau iš savo pusės. Dabar supranta, kad jis per daug pasikarščiavo, jį išvedė iš kantrybės įvykęs žodinis konfliktas ir jis pripažįsta, kad J. V. sudavė smūgius į veidą. Galėjo būti, kad sudavė keturis smūgius. Yra pasiruošęs atsakyti už savo padarytus veiksmus ir atlyginti padarytas žalas. Šiai dienai nedirba, bet ieškosi darbo, turi santaupų, todėl galės atlyginti pareikštus civilinius ieškinius.
Nukentėjusysis J. V. tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 21 d., apie 13.30 val. būdamas savo kambaryje išgirdo, kad jo kaimynas, iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), A. A. vaikšto bendro naudojimo koridoriuje ir prie jo buto durų keikiasi, vadina jį visokiais necenzūriniais žodžiais. Taip pat minėtas kaimynas prieidavo prie jo buto akutės, rėkavo, gąsdino ir įžeidinėjo jį. Jam išėjus iš buto, A. A. priėjo prie jo, toliau jį įžeidinėjo, o jam pradėjus filmuoti, priartėjo prie jo ir stipriai trenkė į jo buto duris. Po to, A. A. kumščiais užpuolė jį, t. y. sudavė jam mažiausiai 4 kartus į veido sritį. Po smūgių jis jautė fizinį skausmą ir grįžęs į savo butą paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Atvykę medikai išvežė jį apžiūrai į gydymo įstaigą, o po medikų apžiūros jam buvo nustatyta žaizda dešinės pusės antakio srityje ir nosies sumušimas.
Papildomai tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. V. parodė, kad gyvena bendrabučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini). Bendrabutis yra be patogumų, todėl gyventojai naudojasi bendra virtuve, dušu, tualetu. Tame pačiame name, bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena agresyvus ir konfliktiškas kaimynas A. A., su kuriuo dažnai vyksta nesutarimai. Kaip ir minėjo, 2024 m. sausio 21 d., apie 13.40 val. jis buvo savo kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) ir išgirdo, kaip kaimynas A. A. pradėjo rėkti ir grasinti jam, kad sugadins jo dviratį, automobilį, kad jis dviračio čia daugiau nestatytų. Savo dviratį laiko laiptinėje prie savo durų, kurį prirakina. Tai išgirdęs jis nusprendė išeiti iš buto ir nufilmuoti A. A. elgesį, o pastarąjį tai dar labiau supykdė. Vienu metu A. A. pastūmė jo duris, kurios atsitrenkė jam į petį, o netrukus pradėjo smūgiuoti ranka jam į veidą. Iš viso A. A. jam sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius, jam nuo veido buvo nukritę akiniai. Vienu smūgiu pataikė į kairės pusės žandikaulį, antras smūgis buvo į nosies sritį, trečias – į veido sritį, bet į kurią tiksliai vietą nurodyti negali, nes neprisimena, paskutinį smūgį sudavė į nosį, nes iš jos pradėjo bėgti kraujas. Visa tai įvyko labai greitai, todėl visko neprisimena. Po visų suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Po to, užsidarė savo kambaryje ir iškvietė policiją bei medikus, kurie jį nuvežė į ligoninę, o grįžęs iš jos jis parašė pareiškimą. Po šio įvykio A. A. šiek tiek nusiramino, mažiau rėkauja, su juo nebekalba.
Liudytoja J. K. tyrimo metu parodė, kad su A. A. nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jie yra sugyventiniai. 2024 m. sausio mėnesį, dienos neprisimena, A. A. konfliktavo su kaimynu J. V., kuris gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini). Ji matė, kad konflikto metu A. A. ranka sudavė J. V. į akį, o pastarasis dėl to iškvietė policijos pareigūnus. A. A. ir J. V. nuolat konfliktuoja.
Iš 2024 m. sausio 21 d. J. V. pateikto pareiškimo matyti, kad 2024 m. sausio 21 d., apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo koridoriuje, kilus konfliktui su neblaiviu kaimynu iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) A. A., pastarasis trenkė jam rankų kumščiais į veido sritį.
Iš specialisto išvados Nr. G298/2024(01) matyti, kad J. V. nustatyta muštinė žaizda dešinio antakio srityje, sužalojimas padarytas kontaktuojant su kitu buku daiktu, galimai užduotyje nurodyto įvykio metu, t. y. 2024 m. sausio 21 d. Taip pat nurodoma, kad šis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, jo metu J. V. galėjo jausti fizinį skausmą, o taip pat, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu, neatmetant galimybės, kad užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.
Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėti policijos pareigūno kūno kameros vaizdo ir garso įrašas, iš kurio matyti, kaip pareigūnai, atvykę į (duomenys neskelbtini), aiškinasi įvykio aplinkybes. Į įvykio vietą jau buvo atvykę medikai ir teikė pirmąją pagalbą J. V.. J. V. pareigūnams aiškino, kad dėl A. A. veiksmų jautė fizinį skausmą. Medikai informavo, kad J. V. reikės vežti į ligoninę, kadangi pas jį yra žaizda ant antakio ir nosies. Taip pat tyrimo metu buvo peržiūrėtas nukentėjusiojo J. V. pateiktas vaizdo ir garso įrašas, iš kurio girdisi, kaip vyko žodinis konfliktas tarp J. V. ir A. A..
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti ikiteisminio tyrimo metu perklausytas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) įrašas, iš kurio girdėti, kad J. V. pareigūnus kvietė dėl to, kad jį sumušė kaimynas A. A..
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis A. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – 2024 m. sausio 21 d., apie 13.40 val. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo koridoriuje, šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, tyčia, žodinio konflikto metu ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam J. V. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo J. V. sveikatą, padarydamas muštinę žaizdą dešinio antakio srityje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir išsamiai paaiškino veikos padarymo aplinkybes, pripažino, kad supranta, jog turi atsakyti už savo veiksmus. Kaltinamojo A. A. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo J. V. išsamūs parodymai ir pareiškime nurodytos aplinkybės, liudytojos J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat kita, byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad dėl A. A. veiksmų J. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais ikiteisminio tyrimo metu buvo perklausytas BPC garso įrašas, peržiūrėtas policijos pareigūno kūno kamera užfiksuotas nukentėjusiojo paaiškinimas iškart po nusikaltimo padarymo, taip pat peržiūrėtas nukentėjusiojo pateiktas vaizdo ir garso įrašas.
Įvertinus tai, kad dėl A. A. tyčinių veiksmų J. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, A. A. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi, jos dydžiu. Nukentėjusysis J. V. buvo informuotas apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų neišreiškė, sutiko, kad A. A. atžvilgiu būtų priimtas teismo baudžiamasis įsakymas.
A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
A. A., veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje A. A. buvo teistas aštuonis kartus, iš kurių šešis kartus teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis A. A. atžvilgiu 2024 m. vasario 26 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje. Per pastarųjų vienerių metų laikotarpį A. A. aštuonis kartus baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. A. A. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus prokuroro prašomo dydžio laisvės apribojimo bausmę, taikant intensyvią priežiūrą ir paskiriant įpareigojimus.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 87,76 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis J. V. tyrimo metu taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 49 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinę žalą sudaro po A. A. atliktų neteisėtų veiksmų pirkti vaistai: tepalas nuo randų – 18 eurų, tepalas sumuštam pečiui – 12 eurų, jūros vandens purškalas nosiai – 10 eurų, nosies lašai – 9 eurai. Be to, nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl A. A. veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, gėdos jausmą, kadangi turėjo sužalojimus ant veido, turėjo dirbti, bendrauti su žmonėmis. Dėl skausmo buvo sutrikęs nukentėjusiojo miegas.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Kaltinamasis A. A. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, raštu įsipareigojo civilinei ieškovei Vilniaus teritorinė ligonių kasai iki 2024 m. spalio 2 d. atlyginti padarytą 87,76 eurų turtinę žalą. Kaltinamasis A. A. taip pat sutiko ir raštu įsipareigojo iki 2024 m. gruodžio 31 d. atlyginti nukentėjusiajam J. V. padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų A. A. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civilinei ieškovei visą prašomą turtinės žalos dydį.
Nagrinėjamu civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti procesines palūkanas – 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo atveju pripažįsta, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, turi būto tenkinamas ir ieškovei priteistinos jos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismas taip pat nustatė, kad dėl pareikšto nukentėjusiojo J. V. byloje ginčo nebuvo. Nukentėjusiojo J. V. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, dėl ko kaltininkui pareikštą reikalavimą pripažįstant ir sutinkant atlyginti žalą ieškinys turi būti tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo A. A. J. V. naudai 49 eurų turtinei žalai atlyginti ir 800 eurų neturtinei žalai atlyginti.
VI. Dėl kardomųjų priemonių
A. A. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po ko naikintina kaip nebereikalinga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendė:
A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis) nustatant, kad A. A. privalo būti gyvenamojoje vietoje nuo 24.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi. A. A. įpareigoti:
1) per tris mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą J. V. ir teritorinei ligonių kasai;
2) per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis) nustatant, kad A. A. privalo būti gyvenamojoje vietoje nuo 24.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi. A. A. įpareigoti:
3) per tris mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą J. V. ir teritorinei ligonių kasai;
4) per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Iš A. A. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 87,76 (aštuoniasdešimt septynių eurų ir septyniasdešimt šešių euro centų) turtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.
Iš A. A. priteisti J. V. naudai 49 (keturiasdešimt devynių eurų) turtinės žalos atlyginimą bei 800 (aštuonių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.
Išaiškinti A. A., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.