Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau – Vilniaus probacijos skyrius) teikimą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo ir pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusią bausmės dalį nuteistajam R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus probacijos skyriaus teikime nurodoma, jog R. J. buvo pasirašytinai supažindintas su intensyvios priežiūros sąlygomis, pastarajam išaiškintos šių sąlygų nevykdymo pasekmės. Lygtinio paleidimo laikotarpiu nuo 2015-03-26 iki 2015-06-11 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-06-13 pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, asmens rizika pakartotinai nusikalsti išlieka vidutinė. 2015-04-06 Vilniaus probacijos skyrius pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui teikimą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, tačiau jis buvo nepatenkintas, motyvuojant tuo, kad probuojamasis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, žala atlyginama ir pan. Teikime nurodoma, jog ir po minėtos teismo nutarties bei intensyvios priežiūros termino pratęsimo (vadovaujantis Probacijos įstatymo 28 straipsniu, intensyvios priežiūros terminas pratęstas nuo 2015-06-23 iki 2015-09-23), R. J. ir toliau sistemingai pažeidinėja intensyviai priežiūrai keliamus reikalavimus bei nesilaiko intensyvios priežiūros dienotvarkės. 2015-05-29 probuojamasis pagal dienotvarkę turėjo grįžti 18 valandą iš darbo, tačiau namo grįžo tik 2015-05-30, 00.58 val. Vilniaus probacijos skyriui pateikė pažymą, kad tą dieną dirbo nuo 18 val., iki 24 val., tačiau probacijos tarnybos apie tai, kad dirbs kitu laiku, neinformavo. 2015-05-31 pagal nustatytą dienotvarkę turėjo nuo 10 val. iki 13 val. vykti į kapines Šalčininkų rajone, tačiau iš namų išėjo 08.27 val. ir grįžo atgal 2015-06-01, 06.32 val., Vilniaus probacijos skyriui pateikė pažymą, kad tuo metu dirbo. Taip pat pabrėžtina, kad Vilniaus probacijos skyrius gavo R. J. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuris nesutampa su pateikta pažyma. Toliau teikime nurodyta eilė kitų nustatytos dienotvarkės pažeidimų, dėl kurių R. J. buvo įpareigotas atvykti į Vilniaus probacijos skyrių. 2015-06-25 nustačius Serco sistemoje pažeidimus, telefonu buvo susisiekta su R. J., kuris atvykti į Vilniaus probacijos skyrių kategoriškai atsisakė, motyvuodamas tuo, kad negali, nes turi daug darbo ir privalo būti darbo vietoje, atvykęs pasiaiškino, kad dirbo. Pabrėžtina, kad 2015-07-07, 01.43 val., Konstitucijos pr. 16, Vilniuje, buvo baustas administracine tvarka pagal ATPK 126 straipsnį už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,92 promilių girtumas ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Akcentuojama, kad pagal Probacijos įstatymą, probuojamam draudžiama intensyvios priežiūros metu, vartoti psichiką veikiančia medžiagas. Teikimu prašoma panaikinti R. J. paskirtą lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos ir pasiųsti atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Vilniaus probacijos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu prašė paduotą teikimą tenkinti, be to, pateikė teismui papildomus dokumentus, t. y.: 1) Serco sistemos duomenis, patvirtinančius intensyvios priežiūros pažeidimus po 2015-07-17; 2) pažymas apie apsilankymą bei pokalbį; 3) išrašą iš Administracinių teisės pažeidimų registro, iš kurio matyti, kad R. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-26 nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį, paskiriant jam 1 158 eurų baudą su transporto priemonės konfiskavimu.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą atmesti. Nuteistasis pabrėžė, jog visi jo pažeidimai yra susiję su intensyvia priežiūra, kurią yra itin sudėtinga suderinti su darbu. Dėl padarytų pažeidimų gailėjosi, pripažino padaręs administracinį pažeidimą, nurodė artimiausiu metu ketinantis sumokėti paskirtą baudą (teismui pateikė prašymą leisti baudą sumokėti per du kartus), prašė skirti jam kitą priemonę, kuri netrukdytų dirbti, kadangi nedirbdamas jis negalės nei žalą atlyginti, nei pragyventi.

Gynėjas pažymėjo, kad nuteistojo darbo pobūdis ir parinkta poveikio priemonė prieštaravo viena kitai. R. J. nėra vadovaujantį darbą dirbantis asmuo ir negali pasirinkti laiko, kada jam dirbti. Jis atlygina žalą, dirba, pripažįsta padaręs pažeidimus, todėl nėra pagrindo tenkintą teikimą, juo labiau, kad Probacijos tarnybos atstovai galėtų kreiptis į teismą dėl kitos poveikio priemonės paskyrimo.

Teismo posėdyje prokuroras nurodė, jog byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad nuteistasis R. J. pažeidė jam nustatytus teismo įpareigojimus, tačiau siūlė teikimo netenkinti, nenaikinti lygtinio paleidimo bei suteikti galimybę įsitvirtinti gyvenime. Mano, jog Probacijos tarnybai būtų tikslinga kreiptis į teismą dėl kitos poveikio priemonės paskyrimo nuteistajam.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tik tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios pagrindą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Iš teismui pateikto teikimo ir nuteistojo asmens bylos matyti, jog Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius probuojamojo R. J. elgesį kontroliuoja nuo 2015-03-20. Su probacijos atlikimo sąlygomis, tvarka bei galimomis pasekmėmis supažindintas pasirašytinai, taip pat įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ar probacijos sąlygų nevykdymą. Nepaisydamas to, nuteistasis R. J. nesilaikė intensyviai priežiūrai keliamų reikalavimų ir ne kartą pažeidė intensyvios priežiūros dienotvarkę, ką patvirtina teismui pateikti detalūs duomenys (tiek nurodyti teikime, tiek ir pateikti teismui papildomai) (b. l. 1-3, 14-44). Negalima nepaminėti to, kad dėl intensyviai priežiūrai keliamų reikalavimų nesilaikymo jau buvo paduotas prašymas panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau teismo nutartimi toks prašymas buvo atmestas. Taip pat pažymėtina ir tai, jog R. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, t. y. nakties metu vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, be to, neturėdamas teisės vairuoti, dėl ko buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 130² straipsnį, paskiriant jam 1 158 eurų baudą su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi šios aplinkybės neabejotinai rodo, jog nuteistojo elgesys buvo aiškiai netinkamas, dėl ko probacijos įstaiga turėjo pagrindą kreiptis į teismą.

Visgi vertinant, ar yra tikslinga nuteistajam panaikinti lygtinį paleidimą, reikia nustatyti, ar tikrai išnaudotos visos galimybės taisyti nuteistąjį, laikant neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau prižiūrimą. Probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Analizuojamoje situacijoje matyti, jog iš esmės visi nuteistojo padaryti pažeidimai yra susiję su intensyvios priežiūros reikalavimų nesilaikymu. Nuteistasis akcentavo, jog būtent jo darbo pobūdis (dirba statybose, kur darbai darbo dienai nėra iš anksto griežtai suplanuoti, darbo procesas priklauso nuo medžiagų tiekimo, neretai iškyla būtinumas vykti į objektus, esančius kituose miestuose, dėl ko sudėtinga darbus baigti probacijos įstaigos nustatytu grafiku) nulėmė jam nustatytos kontrolės priemonės (intensyvios priežiūros) pažeidimus. Tokia esminė padarytų pažeidimų priežastis įvardinta ir nuteistojo paaiškinimuose. Teismas atsižvelgia į tai, jog paleistas lygtinai nuteistasis visą laiką dirbo. Teismo posėdyje nuteistasis ne kartą pabrėžė, jog jis sutinka, kad jam būtų paskirta eilė visų kitų priemonių ar įpareigojimų, tačiau intensyvios priežiūros, kurios pažeidimai kaskart fiksuojami nukrypus net ir keletui minučių nuo nustatyto grafiko, jis nepajėgia suderinti su darbu, o be darbo jis negalėtų pragyventi. Pažymėjo ir tai, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priverstas išeiti būtent dėl intensyvios priežiūros, kadangi darbdavys nesutiko kaskart rašyti probacijos įstaigai pažymas dėl darbo grafiko įmonėje, jo darbo valandų ir pan. Tuomet nuteistasis bandė užsiimti individualia veikla pagal verslo liudijimą, tačiau atlikdamas užsakovams darbus jis taip pat nespėjo darbus baigti pagal nustatytą grafiką, dėl ko pažeidė intensyvios priežiūros sąlygas. Priešingu atveju būtų likę nepatenkinti užsakovai, o jam kilusi rizika negauti užsakymų. Teismas atsižvelgia į tai, jog, nepavykstant suderinti paskirtą kontrolės priemonę su darbu, nuteistasis susirado dar kitą darbovietę ir ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, kad po to, kai pastarasis nuo 2015-08-14 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, naujų intensyvios priežiūros pažeidimų padaryta nebuvo (nuo 2015-08-14 iki 2015-09-01, kol buvo išmontuota intensyvios priemonės apyrankė). Tokia aplinkybė leidžia tikėti, kad padarytus pažeidimus išties nulėmė darbo pobūdis. Sutiktina, kad pats nuteistasis ne visąlaik maksimaliai įvykdė probuojamojo pareigas, neabejotinai, nepateisinamas pastarojo elgesys padarant administracinį teisės pažeidimą, tačiau, teismo įsitikinimu, nuteistojo pastangos dirbti, atlyginti padarytą žalą, tai, kad įsidarbinęs naujoje darbovietėje intensyvios priežiūros reikalavimų nepažeidė (tokių duomenų iki 2015-09-01 nepateikta), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 45), ikiteisminiai tyrimai dėl jo nebuvo pradėti, leidžia suteikti R. J. dar vieną galimybę įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį (beje, teismo posėdyje ir prokuroras išreiškė poziciją netenkinti teikimo). Papildomai pažymėtina, jog teismo dar kartą rodomas pasitikėjimas nuteistuoju nėra begalinis, todėl pastarajam ir toliau nevykdant intensyvios priežiūros sąlygų ar darant naujus teisės pažeidimus gali būti visi pagrindai panaikinti lygtinį paleidimą, juo labiau, tokį klausimą svarstant pakartotinai.

Panaikinant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, būtina padaryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis sąmoningai ignoruoja jam nustatytus įpareigojimus, nepateikdamas jokių, juo labiau objektyviai pateisinamų, tokio savo elgesio priežasčių. Teismo įsitikinimu, tokia išvada nagrinėjamos bylos kontekste šiuo metu negalima. Be to, esant pagrindui manyti, jog esminiai pažeidimai kyla dėl sunkumų suderinant nuteistajam parinktą kontrolės priemonę bei pastarojo darbą, probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, tuo pačiu atkreipiant dėmesį, jog pats nuteistasis teismo posėdžio metu ne kartą pažymėjo sutinkantis, kad jam būtų paskirta visa eilė kitų poveikio priemonių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo nuteistajam R. J. netenkinti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.