Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. T-782-932/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-30
Bylos Nr.
T-782-932/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Nuteistasis
R. Š.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu R. Š. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 147 straipsnio 2 dalį (dėl vieno asmens) - laisvės atėmimu 7 metams, pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų asmenų) - laisvės atėmimu 8 metams, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 6 dalimis, bausmės subendrintos ir galutinė bausmė R. Š. buvo paskirta - laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžiu R. Š. nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų), paskiriant subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė R. Š. paskirta - laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžio dalį, kuria R. Š. nuteistas pagal BK 147 straipsnį (dėl vienos nusikalstamo sveikos), šioje dalyje priėmė naują nuosprendį, kuriuo R. Š. išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, R. Š. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžiu už vieną nusikaltimą paskirtą bausmę subendrino su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę R. Š. paskyrė laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams ir šešiems mėnesiams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino minėtų nutarčių dalis, kuriomis nebuvo įskaityta į Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu nuteistajam R. Š. paskirtą bausmę pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nuosprendį jam paskirta ir atlikta laisvės atėmimo bausmė. Be to, minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendis bei Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nuosprendis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis. Nutartimi panaikinti minėtų nuosprendžių ir nutarties dalys, kuriomis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 6 dalimis, pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 183 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinė bausmė R. Š. paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendį R. Š. paskirtos bausmės pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 183 straipsnio 1 dalį apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinė subendrinta bausmė R. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nuosprendį, t. y. nuo 2007-02-12 2009-06-11. Kitos teismų nuosprendžių ir nutarčių dalis paliktos galioti nepakeistos.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. ir 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiais R. Š. paskirtos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartimi bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pakeistos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė R. Š. paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų ir šešiems mėnesiams.

Bausmės vykdymo pradžia 2010-02-15, bausmės vykdymo pabaiga 2019-04-15, 2/3 paskirtos bausmės atliko 2015-06-15, bausmės pabaiga – 2019-04-15.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016-05-31 priimtu nutarimu Nr. 59-135 nutarta taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis svarstomas antrą kartą. Pirmą kartą Komisija nutarė R. Š. netaikyti lygtinio paleidimo, kartu pateikė rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: atlikti gerbūvio darbus, tęsti mokslus, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose. Asmuo Komisijos rekomendacijas įvykdė pilnai: konsultavosi su įstaigos Psichologinės tarnybos darbuotojais, dalyvavo psichologinės tarnybos organizuojamuose užsiėmimuose, savanoriškai atliko gerbūvio darbus (suremontavo virtuvėlę), mokosi 12 klasėje. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 7 kartus, 5 kartus baustas, skatintas du kartus. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. R. Š. anksčiau teistas 5 kartus, jo amžius pirmojo teistumo metu 17 metų. Vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Nusikaltimų modelio nėra, nusikaltimai nesunkėja, dėl nusikaltimų kaltę pripažįsta tik dėl savo veiksmų. Nusikaltimą padarė su bendrininkais, nepasiduoda įtakai iš šalies, turi savo nuomonę. Narkotikų nevartojo, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu problemų, turinčių įtakos nusikalstamumui, nėra. Negatyvių, kriminalinį elgesį palaikančių ir diskriminuojančių nuostatų nepasireiškia, priežiūrą ir apribojimus vertina palankiai, supranta poreikį turėti bendras vertybes. Asmuo turi 11 klasių išsilavinimą, santechniko specialybę, šiuo metu mokosi 12 klasėje. Motyvuotas dirbti laisvėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius sutinka įdarbinti R. Š. darbininko pareigoms. Nuteistasis šiuo metu niekur nedirba, atlieka gerbūvio darbus, gauna pinigines perlaidas, šiuo metu skolingas 366,69 eurus, iš kurių 69,48 eurus sumokėjo savanoriškai. Nuteistojo ryšiai su artimaisiais išlikę, bendrauja su motina, seserimi, žmona, dukra, broliu. Pasimatymų metu lankomas. Asmuo turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, po paleidimo planuoja gyventi (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, žmonos motinos bute, gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei - 38 balai.

Komisija siūlo nuteistajam R. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, bei nuteistojo sutikimu taikyti intensyvią priežiūrą, kuriai pasibaigus taikyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei sumokėti 10 MGL dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą. Abi šias baudžiamojo poveikio priemones siūloma taikyti iki 2019-04-15.

Prokuroro atsiliepimo negauta.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos namų netvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimties metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas klausimą dėl Komisijos nutarimo lygtinai paleisti R. Š. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad R. Š. iš esmės atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte. Vis dėlto vien formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (ankstesni teistumai, paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios 2016-05-09 socialinio tyrimo išvados Nr. 57-94 matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra maža – 38 balai. Atsižvelgiant į ankstesnius duomenis, matyti, kad nuteistojo rizika sumažėjo 5 balais, kas vertintina neabejotinai teigiamai, tačiau visgi dar yra pakankamos galimybės tą riziką sumažinti (mažinant būtent dinaminius veiksmus), kas būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis išties deda maksimalias įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, nuteistojo socialinio tyrimo išvada, nustatė, kad Komisijoje nuteistasis svarstytas trečią (nutarime klaidingai nurodyta, jog antrą) kartą (2015-06-03 ir 2015-11-17 teikimais buvo siūloma netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo), R. Š. anksčiau teistas 5 kartus, amžius pirmojo teistumo metu – 17 metų, vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nusikaltimų modelio nėra, nusikalto veikdamas kartu su bendrininkais. Nuteistasis įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos bei nusikalstamumo elgesio rizikos mažinimo, t. y. dalyvavo psichologo konsultacijose, atliko gerbūvio darbus, taip dėjo pastangas socialinei adaptacijai išėjus į laisvę didinti. Negatyvių, kriminalinį elgesį palaikančių ir diskriminuojančių nuostatų nuteistojo elgesyje nepasireiškia, priežiūrą ir apribojimus vertina palankiai, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 7 kartus, baustas 5 kartus, šiai dienai dvi nuobaudos galioja, už pozityvų elgesį skatintas 2 kartus. Bausmės atlikimo metu užsiima sportuoja, žiūri TV laidas, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, socialinės reabilitacijos renginiuose, pozityvaus užimtumo programose. Nors pataisos namuose nedirba, tačiau gauna pinigines perlaidas, kurių pakanka kasdienėms išlaidoms apmokėti, savanoriškai dengia turimus įsiskolinimus antstoliams. Su aplinkiniais bendrauja lengvai, sugeba planuoti savo veiksmus, palaiko santykius su šeimos nariais, paleidimo atveju, turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą.

Šias anksčiau nurodytas aplinkybes teismas vertina išties teigiamai, tačiau kartu pažymi, jog R. Š. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Išvardintos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Iš socialinio tyrimo išvados bei kitos medžiagos taip pat nustatyta, kad R. Š. anksčiau teistas 5 kartus, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka net dėl trijų labai sunkių nusikaltimų (ketvirtas nusikaltimas priskirtinas sunkių nusikaltimų kategorijai). Pažymėtina, kad nuteistasis nusikalto veikdamas kartu su kitais asmenimis, socialinio tyrimo išvadoje kriminogeninių veiksnių nekintama rizika būtent ir įvardinta ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai. Kaip matyti, R. Š. nusikalto ne pirmą kartą, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam teigiamo poveikio nepadarė. Turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, jis vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nusikaltimų, iš kurių trys labai sunkūs, padarymą. Reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad pastarajam praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kas nesulaikė nuteistojo nuo naujų tyčinių nusikaltimų padarymo ir pastarasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo.

Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos paleidimo klausimą, teismas negali neatsižvelgti į tai, kad R. Š. bausmės atlikimo metu buvo 2 kartus skatintas, tačiau taip pat jis 7 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 5 kartus baustas, šiuo metu turi 2 galiojančias nuobaudas. Šios aplinkybės neabejotinai yra svarbios, kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Pažymėtina, kad socialinio tyrimo rizikoje aplinkybė dėl galiojančių nuobaudų buvo įvertinta kaip nesudaranti pagrindo laikyti, jog nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Tos aplinkybės, kad nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, darbą, yra reikšmingos, jos rodo teigiamas galimybes integruotis į visuomenę, tačiau jos nėra nulemiančios lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą. Kita vertus, tai, kad yra pateikti duomenys dėl nuteistojo įdarbinimo, dar nereiškia, kad jis turėtų galimybę tą daryti, kadangi tai nebūtų suderinama su intensyvios priežiūros sąlygomis. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį R. Š. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką gali būti dar labiau sumažinta, dėl ko negalima teigti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, R. Š. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės, paskirtos ir už labai sunkius nusikaltimus, tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė, dėl ko nuteistajam R. Š. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, atsisakant patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. 59-135 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Š..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 4 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos BPK 360 straipsnio 2, 5 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. 59-135 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam R. Š..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė