Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios G. A. atstovų pagal įstatymą A. G. A. ir D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažintas kaltu: padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė; padarius nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su G. A..

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, atliekant paskirtą bausmę, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. vasario 15 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 19 d., laikotarpyje nuo 00.53 val. iki 2.39 val., automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsivežė nepilnametę G. A. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame buvo išsinuomojęs butą Nr. 2, liepė G. A. prieš jos valią eiti į jo butą, pagrasino, kad jai to nepadarius, neparveš jos namo, tuomet nusivedė G. A. į paminėtą butą, kuriame prieš G. A. valią – sugriebęs ją už dešinės rankos alkūnės, jėga nutempė ją į kambarį, pareikalavo tenkinti jį oraliniu būdu, jai atsisakius, grasino susidoroti sakydamas, kad ji negrįš namo, tuomet sudavė vieną smūgį rankos plaštaka G. A. per dešinį skruostą, rankomis jėga ją pražiodė ir, rankomis laikydamas jos galvą, įvedė savo lytinį organą G. A. į burną; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis sugriebė G. A. už rankos, jėga nutempė į kitą kambarį, esantį antrame buto aukšte, ir prievarta ją nurengė, stumdamas rankomis į pečių sritį, pargriovė G. A. aukštielninką ant lovos, užlipęs ant jos savo kūno svoriu prispaudė ją prie lovos ir laikė, tokiu būdu palauždamas jos pasipriešinimą, įvedė savo lytinį organą G. A. į makštį bei atliko vieną lytinį aktą, šiais veiksmais jis, panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, tenkino lytinę aistrą su nepilnamete G. A. prieš jos valią oraliniu būdu bei lytiškai santykiavo su nepilnamete G. A. prieš jos valią – seksualiai prievartavo ir išžagino nepilnametę G. A..Nukentėjusiosios G. A. atstovai pagal įstatymą A. G. A. ir D. A. skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendį ir prašo nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir nurodytoje nuosprendžio apimtyje priimti naują sprendimą – paskirtą 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pavesti atlikti pataisos namuose.Skunde apeliantai nurodo manantys, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas kaltinamajam bausmės dydį ir jos rūšį, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kaltinamojo padaryto nusikaltimo sunkumą, jo asmenybę, nepagrįstai nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos dėl bausmės skyrimo analogiškuose bylose ir šioje dalyje netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko bausmės skyrimo klausimas išspręstas neteisingai.Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad viso ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, neigė spyręs ir sužalojęs nukentėjusiąją, nesigailėjo dėl savo veiksmų ir teigė, kad pati nukentėjusioji norėjo lytinių santykių. Tik ikiteisminio tyrimo metu gavus specialistų išvadas, kad G. A. reagavimas bei elgesys ikiteisminio tyrimo laikotarpiu atitinka jos suvokimą, jai būdingus individualius ypatumus ir kad jos išsivystymas, elgesys yra normalus, t. y. atitinkantis statistinį amžiaus vidurkį, nuteistasis pakeitė savo parodymus. Taigi nuteistajam atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltės pripažinimas – nustatyta neteisingai.Kita lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nuteistasis atlygino nukentėjusiai jo žalą. Tuo pačiu susitarime dėl žalos atlyginimo, nukentėjusieji nurodydami, kad „palieka Kauno apylinkės teismui, išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą spręsti klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamajam N. B.”, turėjo omenyje BK 149 straipsnio 3 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje nustatytų bausmių ribose.Teismas neįvertino byloje ekspertizės akto išvados, kad iš karto po įvykio G. A. konstatuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – ūminė reakcija į stresą (F43.0), o vėliau atsirado psichikos sveikatos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas (F43.1) ir abu šie sutrikimai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje nagrinėjamu įvykiu. Tai turėtų būti prilyginama sunkiam sveikatos sutrikdymui.Teismas netinkamai įvertino byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 342 N. B. šlapime užfiksuotas kanabinolio vartojimo faktas. Tai, kad nuteistasis kelias minutes prieš lytinę prievartą nukentėjusiosios G. A. atžvilgiu vartojo „žolės suktinį”, patvirtino ir pati nukentėjusioji apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tačiau šio fakto, kaip sunkinančios aplinkybes teismas nevertino, motyvuodamas tuo, kad „šlapimo mėginys paimtas tik 2016 m. gegužės 30 d., t. y. praėjus 11 dienų po nusikaltimo padarymo, pats kaltinamasis neigė nusikaltimo padarymo dieną vartojęs narkotines medžiagas”. Tačiau nuosprendyje visiškai nepasisakyta, kad nuteistajam fiziškai neįmanoma buvo pavartoti šios medžiagos kitu laiku nei nurodė nukentėjusioji, nes nuteistasis buvo sulaikytas jau sekančią dieną po įvykio (2016 m. gegužės 20 d.) ir iki teismo jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vadinasi, per tas 11 dienų nuo įvykio iki mėginio paėmimo nuteistasis fiziškai negalėjo gauti ir vartoti tokios medžiagos.Nukentėjusiųjų nuomone, daryti išvadas, kad N. B. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus asmens sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už šių nusikaltimų padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teismas neturėjo pakankamo pagrindo, nuteistajam teismo skirtos bausmės visiškai neatitinka nei jo padarytų nusikalstamų veikų, nei sukeltų nepilnametei mergaitei pasekmių (ypač įvertinant tokių veiksmų pasekmes jos ateičiai), nei nuteistojo asmenybės, nei bausme siekiamų tikslų.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą A. G. A. ir advokatas Kęstutis Jonaitis apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė apeliacinį skundą taip pat prašė tenkinti, nors sutiko ir ne su visais argumentais. Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.Nukentėjusiosios G. A. atstovų pagal įstatymą A. G. A. ir D. A. apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliaciniame skunde nepilnametės nukentėjusiosios G. A. atstovai pagal įstatymą teigia, kad skiriant bausmę nuteistajam N. B. nepagrįstai buvo pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.Susipažinęs su byloje esančia medžiaga ir teismo posėdyje išklausęs proceso dalyvius, apeliacinės instancijos teismas, nors sutinka ne visais apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, jog nuosprendį priėmęs teismas, atidėdamas nuteistajam N. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neteisingai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltės pripažinimą ir padėjimą išsiaiškinti nusikalstamą veiką – nėra pagrindo, nes, nors ikiteisminio tyrimo metu N. B. ir nepripažino kaltės, pagal jo parodymus buvo nustatytos įvykio aplinkybės – nusikaltimo padarymo vieta bei laikas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu N. B. kaltę pripažino, todėl teismas teisingai konstatavo, kad kaltininkas padėjo išsiaiškinti šią veiką, o tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad teismas neteisingai nustatė ir dar vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – žalos nukentėjusiajai ir jos atstovams pagal įstatymą atlyginimą. Net ir apeliaciniame skunde minimas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kurio pagrindo N. B. sumokėjo nukentėjusiosios šeimai 20000 Eur, todėl teigti, kad žalos atlyginimas negalėjo būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra pagrindo. Apeliantai skunde kelia klausimą dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės taikymo, nustačius faktą, kad nuteistojo šlapime buvo rasta kanabinolio. Tačiau teismas teisingai pažymėjo, kad šlapimo mėginys buvo paimtas praėjus 11 dienų po nusikaltimo padarymo, aplinkybę, kad galimai prieš pat nusikaltimų darymą nuteistasis vartojo marihuaną nurodė tik nukentėjusioji, tuo tarpu N. B. tai neigė. Be to, vertinant šia aplinkybę atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių, jog psichiką veikiančias medžiagas N. B. vartojo ne prieš pat nusikalsdamas, bet anksčiau arba vėliau iki sulaikymo, todėl vienareikšmiškai spręsti, kad nusikaltimų darymo metu jis buvo apsvaigęs, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad sunkinančiai aplinkybei konstatuoti nepakanka vien apsvaigimo fakto – turi būti nustatyta ir tai, kad apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šiuo atveju byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Nors pagal šiuo metu galiojančio BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kiekvienas toks sprendimas turi atitikti BK 41 straipsnyje (Bausmė ir jos paskirtis), 54 straipsnyje (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) ir kituose BK straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei.Sprendžiant dėl to, ar pagrįstai nuteistajam buvo pritaikytas BK 75 straipsnis, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamoje byloje N. B. buvo nuteistas už dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų nepilnametės seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymą. Būdamas daugiau kaip 45 metų amžiaus, jis turėjo suvokti ne tik tai, kad, nors nukentėjusioji nesielgė visai atsakingai, tai nesuteikia jam teisės tenkinti lytinę aistrą prieš jos valią, bet ir galimas tokio elgesio pasekmes. Pažymėtina, kad dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų atsirado sunkūs padariniai – nukentėjusiajai nustatytas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – ūminė reakcija į stresą, kuris vėliau peraugo į potrauminio streso sutrikimą. Dėl patirtos seksualinės prievartos nukentėjusioji gali ilgą laiką – o galbūt ir visą gyvenimą – jausti neigiamus padarinius savo psichikos sveikatai. Nors nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiajai sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas, bet nusikaltimo padariniai yra neprognozuojami ir gali būti labai ilgalaikiai. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad N. B. padarė labai pavojingas nusikalstamas veikas, sukėlusias itin sunkius padarinius nukentėjusiajai. Šių nuteistojo padarytų veikų pavojingumo laipsnis, atsižvelgiant į veikų pobūdį ir sukeltus padarinius, yra toks, kad nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, šiuo atveju BK 75 straipsnio taikymas neatitinka bausmės tikslų, aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra neproporcingas padarytų nusikaltimų pavojingumui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas N. B. BK 75 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, panaikinant šią dalį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje, vadovaujantis BK 75 straipsniu, N. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su G. A..

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo N. B. sulaikymo dienos.