- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- II-320-363/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00181-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Nukentėjusysis
- J. D.
- Pareiškėjas
- I. R.
- Kategorijos
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo I. R. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR-N-1521-2018 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Eugenijaus Palubinsko 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR-N-1521-2018, I. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį 150 Eur bauda už tai, kad jis neužtikrino, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių turtui, nes 2018 m. liepos 31 d., 10.00 val., (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje, jam priklausani karvė ištrypė J. D. priklausančios sodybos sklypą, taip pat 2018 m. liepos 29 d. jam priklausančios trys karvės ištrypė J. D. priklausančios sodybos sklypą, išdraskė šieno ruloną, tuo padarė J. D. 100 Eur turtinę žalą, žala neatlyginta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. R. skundu prašo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr.78-ANR-N-1521-2018 panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nurodė, kad policijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis buvo nubaustas už Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 14 d. įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo Plungės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ Nr. 687 (toliau – Taisyklės) 24 punkto pažeidimą. Taisyklės yra niekinės ir negali būti laikomos pagrindu administracinei atsakomybei kilti, nes jokie teisės aktai nesuteikė teisės administracijos direktoriui užsiimti teisėkūra, užtikrinant gyvūnų gerovę ir apsaugą. Jis karves laikė negyvenamojoje vietovėje, žemės ūkio paskirties žemėje, todėl nurodytosios Taisyklės (dėl gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse) pareiškėjui netaikomos. Pažymėjo, jog pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio pažeidimo, jei jį padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Pareiškėjas karves laikė ganykloje, aptvertoje elektriniu piemeniu, jas stebėjo sistemingai, elektrinį piemenį prižiūrėjo, taigi jokių tyčinių ar neatsargių veikų neatliko, priešingai – saugojo savo turtą, tiek fiziškai stebėdamas karves, tiek techninių priemonių elektrinio piemens pagalba. Nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent pareiškėjo karvės buvo patekusios į J. D. sodybos sklypą, nors pareiškėjo karvės turi aiškiai matomus identifikacinius numerius, kaip ir nėra įrodymų, kokios karvės apskritai buvo, nėra jokių nuotraukų. Policijos pareigūnai turi vadovautis surinktais įrodymais, o ne tikimybių teorija, karvės galėjo būti ir ne pareiškėjo. Be to, kaip teigia J. D., karvės vasaros metu išdraskė šieno ruloną, kainuojantį 100 Eur, kas kelia abejonių ir dėl karvių šieno rulono draskymo, ir rulono kainos, nes skelbimuose šieno rulono kaina 10-20 Eur. Taip pat mano, jog policija nesprendė, ar pareiškėjo veika yra mažai pavojinga.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą, skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos įgaliotas atstovas Eugenijus Palubinskas su skundu nesutiko, nurodė, kad pareiškėjo veika nėra mažai pavojinga ir kad yra administracinių nusižengimų požymių, todėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukti negalima. Mažai pavojinga veika yra numatyta ANK 12 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog asmeniui žodinę pastabą galima skirti tik už pažeidimus, numatytus ANK 346 straipsnio 1 dalyje, o šioje byloje I. R. buvo surašytas protokolas bei priimtas nutarimas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, nes nukentėjusiajai padaryta turtinė žala, kuri neatlyginta. Nutraukti administracinio nusižengimo teisenos nėra teisinio pagrindo ir dėl to, kad pareiškėjas pripažino, jog jo karvės padarė žalą J. D., sutiko su pažeidimu, gailėjosi. Paaiškino, kad pagal J. D. 2018 m. liepos 30 d. pareiškimą policijai, kad kaimynas V. U. neprižiūri savo gyvulių, mindžiojančių jos pasėlius, trypiančių sodybą, kai 2018 m. liepos 29 d. ji išėjusi apžiūrėti savo pasėlių, pamatė juose tris kaimyno karves, ir dėl išmindytų pasėlių padaryta 100 Eur žala, bei pagal J. D. 2018 m. liepos 31 d. pareiškimą policijai, kad 2018 m. liepos 31 d. apie 10.00 val. kaimyno karvė vėl atėjo į jos sklypą, badosi su jos telyčia, todėl prašo kaimyną sudrausminti, nubausti ir įpareigoti, kad jis atlygintų jai 100 Eur žalą, policijos įstaigoje buvo pradėtas šių pareiškimų tyrimas. Nustatyta, kad į J. D. sklypą buvo atėjusios ne V. U., o I. R. karvės, todėl 2018 m. rugpjūčio 2 d. 15.11 val. I. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, protokolo surašymo metu I. R. pripažino, jog karvės priklauso jam, su pažeidimais sutiko, gailėjosi, žalos J. D. nebuvo atlyginęs. Nurodė, kad I. R. buvo tinkamai supažindintas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą policijos komisariate, tačiau į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas buvo priimtas I. R. nedalyvaujant. Pažymėjo, jog sutinkamai ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, pažeidėjui administracinio nusižengimo protokolo paaiškinime su pažeidimais sutinkant ir dėl jų padarymo gailintis, I. R. buvo skirta minimali bauda bei nurodyta atlyginti nukentėjusiajai J. D. padarytą žalą. Pažymėjo, jog pagal Taisyklių 24 punktą, ūkinių gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie laikomi, ribų, ir kad Taisyklės yra taikomos gyvūnų laikymui Plungės rajono savivaldybės teritorijos esančiose kaimo bei miesto gyvenamojoje vietovėje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. R. į teismo posėdį neatvyko, skunde prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą nurodyta, jog institucijos atstovai bylos nagrinėjime nedalyvaus.
Nukentėjusioji J. D. teismo posėdžio metu prašė nutarimą palikti nepakeistu. Parodė, kad jos reikalaujama 100 Eur žalos suma yra ne vien už šieno ruloną, kurį ji vertina 20 Eur, bet ir už karvių išbraidytus pasėlius, 80 Eur vertės. Paaiškino, kad tai kartojasi ne vienerius metus, draugiškai su pareiškėju negalima susitarti, ji buvo nuvažiavusi į pareiškėjo namus, prašė savo karvę prižiūrėti, tačiau jis pasakė, kad tai buvo ne jo karvė. Ji buvo nuėjusi į paupį, matė elektrinį piemenį, įtvertą į Babrungo upę iki pusės, o į kitą pusę nėra nė žymės, kad būtų elektrinis piemuo. Kiek žino, į upę elektrinio piemens apskritai negalima tverti. Matė, kad takas sumintas į Babrungo upės pusę, jos visi pasėliai sumindyti, o ji buvo 60 arų grūdų (miežių) pasisėjusi. Tvirtina, kad tai I. R. karvės, kurias ji norėjo sugauti, kad pažiūrėti į identifikacinį numerį, bet šios nepasidavė, nubėgo tiesiai link Babrungo upės ir į kitą jos pusę. Taigi atsekė jo karves pagal pėdsakus ir ėjimo teritoriją, jei ne I. R. būtų, nebūtų bėgusios į Babrungo pusę. O vasarą karvės į šieną, be abejo, nežiūri, bet jos kasosi į šieno ruloną ir jį išdrasko. Karvės eina visur, apie sodybą viską išmindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas mano esąs nubaustas nepagrįstai pagal niekinį ir jam netaikomą savivaldybės administracijos direktoriaus teisės aktą, pareiškėjui neatlikus jokių tyčinių ar neatsargių veiksmų, nesutinka su Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, nesant įrodymų dėl žalą padariusių gyvulių priklausomybės, nesutinka su padarytos žalos įvertinimu, laiko veiką mažai pavojinga, todėl prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti.
Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad I. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, t. y. padarė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.
ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji nusižengimo sudėties požymiai: padarytas vienas ar daugiau Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir jais pažeistas įstatymo saugomas objektas (šiuo atveju įstatymo saugomos vertybės – asmens sveikata ar turtas). Šiame straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali ir yra būtini neteisėto elgesio padariniai – atsiradusi žala asmens sveikatai ar turtui. ANK 346 straipsnio 4 dalies nusižengimo sudėties subjektyvieji elementai (subjektas, subjektyvioji pusė) – galintis pagal ANK atsakyti asmuo, pažeidėjo tyčia gali būti ir neapibrėžta, tačiau pažeidėjas suvokia ar privalo ir gali suvokti, kad nesilaiko teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Pagal ANK 569 straipsnį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (ANK 563, 567, 569 straipsniai).
Pareiškėjas nurodo, kad buvo nubaustas nepagrįstai pagal niekines Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas Taisykles, nes teisės aktai administracijos direktoriui nesuteikia teisės savo teisės aktais (įsakymais) reguliuoti gyvūnų gerovės bei apsaugos, skunde cituoja Lietuvos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies nuostatas, reglamentuojančias savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies nuostatas, kuriose įtvirtintos savivaldybių administracijos funkcijos.
Iš bylos duomenų (nukentėjusiosios teismui bylos nagrinėjimo metu pateiktų parodymų) nustatyta, kad 2018 m. liepos 29, liepos 31 d. I. R. priklausantys ūkiniai gyvūnai (karvės) pabėgo iš jų laikymo vietos ir pateko į J. D. priklausančios sodybos sklypą. Pareiškėjas skunde nesutinka, kad jo galvijai ištrypė pasėlius, išdraskė šieno ruloną, tačiau įvertinęs byloje esančius duomenis: paties pareiškėjo jam surašyto administracinio nusižengimo protokole prisipažinimą dėl padaryto pažeidimo, patvirtinimą, kad karvės priklausė jam, gailėjimąsi, nukentėjusiosios J. D. rašytinius paaiškinimus, teismo posėdyje nukentėjusiosios duotus parodymus, teismas neturi pagrindo abejoti, kad I. R. priklausantys galvijai padarė administracinio nusižengimo protokole nurodytą turtinę žalą J. D..
Šiuo atveju yra svarbu identifikuoti, kokius konkrečius Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus pažeidė pareiškėjas.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. To paties įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktas nustato, kad savivaldybių administracijos, vadovaudamosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Gyvūnų laikymo Plungės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 687 (toliau – Taisyklės), 2 punkte nustatyta, jog Taisyklės taikomos gyvūnų laikymui Plungės rajono savivaldybės teritorijose esančiose kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse, o 24 punkte įtvirtinta, jog ūkinių gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie laikomi, ribų. Taigi gyvūnams ištrūkus ir padarius žalos, gyvūnų savininkas laikomas atsakingu už atsiradusią žalą, šiuo nagrinėjamu atveju, tyčia ar neatsargumas, nėra lemiamas faktorius.
Asmenims už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių atsirado žalos asmens turtui, kyla administracinė atsakomybė įstatymų pagrindu, I. R. nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl pareiškėjo argumentai dėl Taisyklių laikymo niekinėmis ir negalėjimo būti pagrindu jo administracinei atsakomybei kilti atmestini.
Pareiškėjo argumentus, kad Taisyklės, patvirtintos Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, pareiškėjui yra netaikomos, nes gyvulius jis laiko ne gyvenamojoje vietoje, o žemės ūkio paskirties žemėje, teismas laiko nepagrįstais, nes šiuo atveju gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip urbanizuota vietovė, turinti nustatytas ribas, kaip išaiškinta ir Taisyklių 4 punkte vartojamose sąvokose.
I. R. neigimas pažeidus anksčiau minėtas Taisykles, nurodytos aplinkybės, kad ėmėsi atsargumo priemonių ir, kad nukentėjusiosios sklypą ištrypė ne jo laikomi gyvuliai, nepatvirtinti jokiais duomenimis, pareiškėjas, turėdamas galimybę paaiškinti visas įvykio aplinkybes administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime teisme, pateikti įrodymus, posėdyje dalyvauti nepageidavo, prašė nagrinėti skundą jam nedalyvaujant. Byloje nėra duomenų apie tai, kad I. R. būtų trukdoma pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis į gynybą.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas I. R. jam policijos pareigūno surašytą administracinio nusižengimo protokolą pasirašė, pasiaiškinime su pažeidimu sutiko, gailėjosi, jam buvo žinoma bylos nagrinėjimo vieta ir laikas Plungės rajono policijos komisariate. Kaip atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė Plungės rajono policijos komisariatas, pareiškėjas į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą nustatytu laiku neatvyko, byla buvo išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė paaiškinti visas įvykio aplinkybes policijos pareigūnams patikslinti įvykio aplinkybes, tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo, jokių prieštaravimų, nesutikimų neteikė. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai prieštarauja byloje esantiems objektyviems duomenims ir jo paties parodymams (prisipažinimui), užfiksuotiems policijos pareigūnų protokolo surašymo metu, o I. R. neigimą padarius administracinį nusižengimą, kad ne jo karvės sugadino svetimą turtą, parodymų keitimą skunde po policijos pareigūnų ištirto ir užfiksuoto įvykio, teismas vertina kaip jo siekimą išvengti gresiančios administracinės atsakomybės bei pasirinktą gynybinę versiją.
ANK 664–665 straipsniuose reglamentuojamas administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimas. Administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali savo noru atlyginti žalą. Tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda (ANK 664 straipsnio 2 dalis). ANK nenumatyta, kokia forma nukentėjusysis turi pareikšti apie jam padarytą žalą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pranešdama apie įvykį nukentėjusioji įvertino, kad ištrypus pasėlius, išdraskius šieno ruloną, jai padaryta 100 Eur dydžio žala, teismo posėdžio metu nukentėjusioji išsamiai paaiškino, kaip ji apskaičiavo žalą, detalizavo, kokius pasėlius galvijai aplaužė, nurodė ištryptų pasėlių plotą, šieno rulono išdraskymo aplinkybes ir padarytą žalą įvertino pinigine išraiška – 100 Eur suma. Nors I. R. nesutinka su turtinės žalos apskaičiavimu, teismas neturi pagrindo vertinti, kad administracinio nusižengimo byloje, sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, būtų padaryta esminių proceso pažeidimų.
Skunde taip pat teigiama, kad administracinę teiseną I. R. atžvilgiu dalyje dėl ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo teismas turėtų nutraukti ir policijos pareigūno nutarimą panaikinti, kadangi padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika.
Pabrėžtina, jog ANK 12 straipsnis numato galimybę asmens veiką pripažinti mažai pavojinga ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti tik dėl ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, bet ne 346 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo. Be to, Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-1102 patvirtinti Kriterijai, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu. Pagal juos administracinis nusižengimas laikytinas mažai pavojingu jeigu: kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (1.1.1 punktas); administraciniu nusižengimu nėra padaryta turtinė žala arba, jei ji padaryta, kaltininkas iš karto po nusižengimo atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą, nėra ANK 36 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių (1.1.3 punktas) ir kt. Teismas, kaip ir policijos pareigūnas, nagrinėję administracinio nusižengimo bylą, tokių požymių I. R. veiksmuose nenustatė, pareiškėjas skunde dėl padarytų nusižengimų savo kaltės nepripažįsta ir dėl jų padarymo nesigaili.
Pažymėtina ir tai, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Č. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06; tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2016).
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje pateiktus nukentėjusiosios parodymus, teismo vertinimu, surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad I. R. veikoje yra visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai ir, kad I. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, dėl ko atsirado žalos asmens turtui, todėl jam administracinė nuobauda skundžiamu nutarimu paskirta pagrįstai. Teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu I. R. administracinė nuobauda paskirta tinkamai, todėl skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo I. R. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Eugenijaus Palubinsko 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR-N-1521-2018, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.