Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus atstovei Rimai Šukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl teismo sprendimo, kuriuo A. B. buvo pripa­žin­ta neveiksnia, peržiūrėjimo pagal pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus pareiškimą, suinteresuoti asmenys A. B., L. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimo reikalavimas grindžiamas šiais argumentais. Neveiksniu pripažintos A. B. sveikata nuo jos pripažinimo neveiksnia nepagerėjo, ji yra neįgali nuo vaikystės, jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nustatytas 0 procentų darbingumas, ji nesavarankiška visose srityse, beveiki visą laiką praleidžia lovoje su borteliais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. B. nustatytas labai sunkus protinis atsilikimas, dėl kurio ji nesuvokia savo veiksmų, dėl ligos su artimųjų pagalba turi nuolat vartoti raminamuosius vaistus, todėl negali savarankiškai disponuoti piniginėmis lėšomis. Ji nekalba, nevaikšto, gyvenamuoju būstu ir aplinka nesirūpina, nes tą už ją daro artimieji. Ji nesuvokia savo sveikatos būklės, nesuvokia informacijos, negali įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimų. Jai reikalinga pastovi pagalba ir priežiūra.

Suinteresuotas asmuo neveiksnios A. B. globėja L. B. su pareiškėjo prašymu sutinka. Ji patvirtino, kad jos dukters A. B. sveikatos būklė po jos pripažinimo neveiksnia nepagerėjo, ji visiškai nieko nedaro savarankiškai, gali tik apsiversti lovoje ant šono, tačiau negali nei atsisėsti, nei vaikščioti. Dukra nieko apie save nesuvokia, nekalba, skausmą išreiškia tik verkimu, bet negali pasakyti ką skauda. Jokio turto dura neturi. Vaistus dukrai reikia sugirdyti su kokiu nors maistu, nes vienus vaistus ji išspjauna. Dukra negali savarankiškai priimti sprendimų ar atlikti kokius nors veiksmus nei vienoje srityje, yra visiškai priklausoma nuo artimųjų.

Suinteresuotas asmuo A. B. teismo posėdyje nebuvo išklausyta, nes dėl savo sveikatos būklės negali atvykti į teismo posėdį, o civilinėje byloje Nr. 2-237-327/2010 atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės akte konstatuota, kad dalyvauti teismo posėdyje jai nerekomenduojama.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-237-327/2010 A. B. pripažinta neveiksnia. Nagrinėjant minėtą civilinę bylą A. B. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jos psichinei būklei nustatyti. Iš civilinėje byloje Nr. 2-237-327/2010 esančio 2010-03-25 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad A. B. konstatuotas sunkus protinis atsilikimas ir ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad globėja per vienerius metus nesikreipė į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo jos globotinė A. B. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą, siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose A. B. yra neveiksni.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 str. 1 d. numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Teismo psichiatrinės ekspertizės metu ankstesnėje byloje buvo nustatyta, kad A. B. nevaikšto, prasmingam verbaliniam kontaktui neprieinama, nėra savimonės suvokimo, kalba visiškai neišlavėjusi, emocijos labai primityvios, nesugeba atlikti jokių protinių operacijų, visiškai nefiksuoja dėmesio, savarankiškai negali pasirūpinti poreikių patenkinimu, ryški socialinė dezadaptacija, jai konstatuojamas sunkus protinis atsilikimas. Šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog A. B. psichinė būklė iš esmės pasikeitė ar bent kiek pagerėjo. Jos globėja patvirtino, kad A. B. sveikatos būklė nei kiek negerėja, ji visiškai priklausoma nuo jos ir artimųjų, savarankiškai nieko negali atlikti ir apie save nieko nesuvokia. Byloje pateiktas 2017-03-20 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad A. B. neįgali nuo vaikystės, jai nustatyta diagnozė – gilus protinis atsilikimas, prasmingam kontaktui neprieinama, savęs apsitarnauti visiškai nesugeba ir turtiniuose bei neturtiniuose santykiuose tvarkytis negeba.

Nesant jokių duomenų apie neveiksnia pripažintos A. B. sveikatos būklės pagerėjimą teismas neskyrė pakartotinės ekspertizės ir remiasi paminėta ekspertizės išvada, pateikta Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-237-327/2010 (CPK 469 str. 1 d.).

Iš byloje esančios pažymos dėl specialiųjų poreikių nustatymo ir darbingumo lygio pažymos nustatyta, kad A. B. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir 0 procentų darbingumas. Į bylą pateikta 2017-07-25 VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvada Nr. VI-22 dėl A. B. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodyta, kad ji visose srityse negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, nes jai nuo vaikystės nustatytas labai sunkus protinis atsilikimas, dėl kurio ji nesuvokia savo veiksmų, nuolat vartoja raminamuosius vaistus, ji negali savarankiškai disponuoti piniginėmis lėšomis, gyvenamuoju būstu ir aplinka pasirūpinti negali dėl savo negalios, ji nesuvokia savo sveikatos būklės, negali nusakyti skausmo vietos, ji nesuvokia informacijos, negali įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimų.

Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksnia pripažintos A. B. sveiktos būklė nepagerėjo, todėl pripažinti ją nei ribotai veiksnia, nei juo labiau visiškai veiksnia jai aktualiose turtinėse ir asmeninėse neturtinėse kasdieninio gyvenimo srityse nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jos interesų, ji nesugebėtų gyventi savarankiškai, nesugebėtų adekvačiai vertinti aplinką ir savo galimybes. Srityse, kuriose gali prireikti priimti sprendimus įvertinus galimą priimamų sprendimų riziką, ir kuriose reikia sugebėti numatyti galimas neigiamas savo sprendimų pasekmes, A. B. dėl savo sveikatos būklės savo veiksmų reikšmės suprasti negali, todėl negali gyventi savarankiškai, nes nesugebant adekvačiai vertinti aplinkos, laiko ir savo galimybių, ji gali pakenti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdama neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti A. B. neveiksnia keistinas ir ji pripažintina neveiksniu tik atitinkamose srityse, nes visiškas neveiksnumas pagal naują teisinį reguliavimą negalimas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad A. B. psichikos sutrikimas egzistuoja nuo vaikystės, o jos sveikatos būklė negerėja, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jos darbingumas yra 0 procentų, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jai visiškai nėra aktualus, nes dirbti ji negali dėl konstatuoto nedarbingumo. Todėl pripažinti ją neveiksnia šioje srityje, kuri nėra aktuali ir kurioje jai nekyla jokių pavojų nepripažinus jos neveiksnia, nėra būtinybės.

Riboti A. B. veiksnumą šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją.

Taip pat nėra prasmės riboti A. B. veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje A. B. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jos veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad A. B. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirta kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze.

Kadangi A. B. visiškai nejuda, nekalba, savarankiškai nieko neatlieka ir yra 100 procentų nedarbinga, tai jai neaktualios ir tokios turtinių santykių sritys kaip: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje. A. B. dėl savo sunkios sveikatos būklės objektyviai negali dalyvauti jokioje veikloje ir sudarinėti jokių sandorių nepriklausomai nuo to ar ji bus pripažinta neveiksnia, ar ne, todėl šiose srityse riboti jos veiksnumą nėra tikslinga, nes ji nedalyvauja tokioje veikloje ir su ja nesusiduria.

Veiksnumo apribojimas šiuo atveju tikslingas tik tose srityse, kuriose A. B. reikia gauti tam tikras paslaugas arba kuriose gali kilti būtinumas atstovauti jos interesus, nes nesuvokdama savo poreikių ji pati to padaryti negali. Nors A. B. neturi nekilnojamojo turto, tačiau ji galėtų jo įgyti dovanojimo, paveldėjimo ar kitu būdu, jeigu artimieji ar kiti asmenys norėtų perleisti jai savo turtą, todėl nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo srityje bei paveldėjimo teisinių santykių srityje ji pripažintina neveiksnia, kad esant reikalui jos interesais globėja galėtų įgyvendinti jos teises šiose srityse.

A. B. reikalingas atstovavimas ir tokiose asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis ir sveikatos priežiūros sritis, nes kasdieniniame gyvenime ji negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių, įgyvendinti savo teisų šiose srityse be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes iš viso nesuvokia, kad reikia rūpintis higiena, sveikata, savo aplinka, nesuvokia, kad jos priimami sprendimai ar sprendimų nepriėmimas gali turėti neigiamų pasekmių jai pačiam. Todėl šiose srityse ji pripažintina neveiksnia tam, kad jos interesus ir teises užtikrintų globėja.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiūrint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turėtų būti peržiūrimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimą reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiūrėjus teismo sprendimą savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rūpyba. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau išlieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nušalinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.

Šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nušalinti ar atleisti A. B. globėją nuo šių pareigų, jokių pagrindų tokiam nušalinimui ar atleidimui byloje nenustatyta, todėl globa išlieka nepakeista, o globėja turi vykdyti savo pareigas toliau.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-237-327/2010, kuriuo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia, ir pripažinti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia tik šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 2) paveldėjimo teisiniai santykiai;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.