Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros, nuteistojo A. Č. ir nuteistosios K. K. skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. (dėl 2009-08-28 neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. (dėl 2009-08-29 neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4 d. 9 d., subendrinta su 2010-09-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria subendrintos 2010-05-19 (2 nuosprendžiai) ir 2010-06-15 nuosprendžiais paskirtos bausmės. Galutinė subendrinta bausmė K. K. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką K. K. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2009-08-29 iki 2009-08-30 ir bausmė, atlikta pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-05-19 ir 2010-06-15 nuosprendžius.

Nuosprendžiu A. Č. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 2 d. (dėl 2009-08-28 pasikėsinimo neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) ir nubaustas 30 parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d. ir 9 d. taisyklėmis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2009-12-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, visiškai jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką A. Č. įskaityta bausmė, atlikta pagal 2009-12-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Nuosprendžiu A. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 259 str. 1 d. (dėl 2009-08-29 pasikėsinimo neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką.

Skundžiamu nuosprendžiu kaltu pripažintas ir nuteistas A. Ž., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. ir A. Ž. nuteisti už tai, kad K. K. ir A. Ž. telefoninio pokalbio metu su tardymo izoliatoriuje kalinamu A. Č. telefoninio pokalbio metu būdami paprašyti perduoti į tardymo izoliatorių psichotropines medžiagas, veikdami kartu bendrais tyčiniais veiksmais, 2009-08-28 tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 11 val., (duomenys neskelbtini) name (tikslus butas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai turėdami tikslą platinti įgijo psichotropinę medžiagą amfetaminą, kurios masė milteliuose 0,036 g, ir tęsdami savo nusikalstamą veiką, gabeno ją automobiliu „Opel Astra”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučio namo (tikslus numeris nenustatytas), esančio (duomenys neskelbtini), kur A. Ž. paėmė iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame bute gyvenančios moters striukę, o K. K. daugiabučio namo laiptinėje praardė striukės rumbą, po to A. Ž. paslėpė striukės rumbe psichotropinę medžiagą – amfetaminą (masė milteliuose yra 0,036 g), K. K. užsiuvo striukės rumbą, tęsdamas nusikalstamą veiką A. Ž., gabeno striukės rumbe paslėptą minėtą psichotropinę medžiagą automobiliu „Opel Astra”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki tardymo izoliatoriaus, adresu (duomenys neskelbtini), kur siuntinių perdavimų, banderolių priėmimo ir išdavimo biure perdavė drabužių siuntinyje, skirtame kalinamajam Š. R..

Be to, K. K. nuteista už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2009-08-29 apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini) aikštėje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė bei gabeno iki tardymo izoliatoriaus psichotropinę medžiagą amfetaminą, kurios masė yra 0,520 g, ir tęsdama savo nusikalstamą veiką, tardymo izoliatoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), siuntinių perdavimų, banderolių priėmimo ir išdavimo biure atneštame drabužių siuntinyje, adresuotame kalinamam S. J., gimusiam 1982-11-19, 2009-08-29 apie 13.20 val. perdavė, džinsinėse kelnėse ties užtrauktuku paslėptą, psichotropinę medžiagą - amfetaminą, kurios masė yra 0,520 g.

A. Č. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti pasikėsino įgyti nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, tai yra 2010-08-28 apie 11 val., kalėdamas tardymo izoliatoriaus esančio (duomenys neskelbtini), kameroje Nr., toje pačioje kameroje kalinamam Š. R. A. Ž. perduotame siuntinyje su drabužiais, gaudamas striukę ir į jos rumbą supiltą psichotropinę medžiagą amfetaminą, kurios masė milteliuose yra 0,036 g, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti pasikėsino įgyti šį nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes striukės rumbe paslėptą psichotropinę medžiagą tikrinant siuntinį rado ir paėmė tardymo izoliatoriaus pareigūnai.

A. Č. išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką dėl to, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti pasikėsino įgyti psichotropinę medžiagą, tai yra 2010-08-29 apie 13.29 val., kalėdamas tardymo izoliatoriaus esančio (duomenys neskelbtini), kameroje Nr., K. K. perduotame siuntinyje su drabužiais, skirtame tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 18 kalinamam S. J., gaudamas džinsines kelnes ir prie jų užtrauktuko paslėptą medžiaginį paketėlį, kuriame buvo psichotropinė medžiaga amfetaminas, kurios masė yra 0,520 g, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti pasikėsino įgyti šią psichotropinę medžiagą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes prie džinsinių kelnių užtrauktuko paslėptą medžiaginį paketėlį su psichotropine medžiaga tikrinant siuntinį rado ir paėmė tardymo izoliatoriaus pareigūnai.

Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti 2011-11-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl A. Č. išteisinimo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį – A. Č. pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu, nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. 9 d., nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2009-12-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 metams 7 mėnesiams.

Prokurorė nurodo, kad nuosprendyje padarytos teismo išvados išteisinant A. Č. dėl 2009-08-29 pasikėsinimo padaryti nusikaltimą, numatytą LR BK 259 str. 1 d., neatitinka bylos aplinkybių, ir A. Č. išteisintas nepagrįstai, todėl nuosprendžio dalis dėl jo išteisinimo naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis.

Nurodo, kad liudytojo Š. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino 2010-07-29 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, leidžia teigti, kad A. Č., kalėdamas tardymo izoliatoriaus kameroje Nr., 2009-08-29 telefonu bendravo su K. K. ir pastarosios prašė perduoti jam psichotropines medžiagas paslėptas drabužiuose, o siuntinį atnešti ir perduoti S. J. į kamerą Nr. , parodė, kad su K. kalbėdavo tik A. Č., kad su ja būtų kalbėję kiti asmenys – nežino, A. Č. duodavo K. visus nurodymus. Liudytojas patvirtino, kad A. Č. organizavo narkotikų nešimą į kitą, šalia esančią kamerą Nr., o su joje kalinčiais asmenimis buvo susirašinėjamą rašteliais. Prokurorė taip pat nurodo, kad tai, jog siuntinys buvo skirtas ne jam, o gretimoje kameroje, Nr., kalinčiam asmeniui, patvirtino liudytojas S. J.. Liudytojas nurodė, kad tardymo izoliatoriuje kalėjo kameroje Nr., siuntinių negaudavo, nepažįsta nei K. K., nei kitų Šiauliuose gyvenančių asmenų, iš gretimos kameros Nr. jo paprašė asmens duomenų, kad galėtų perduoti siuntinį, jis sutiko ir 2009-08-29 jo vardu buvo gautas siuntinys, kurį jis perdavė į kamerą virvėmis per langą.

Nurodo, kad nors teisminio nagrinėjimo metu K. K. atsisakė duoti parodymus, tačiau patvirtino savo 2010-05-11 ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kur ji dėl 2009-08-29 epizodo parodė, kad neprisimena, kada ją sulaikė, bet tą dieną, kai ją sulaikė, jai skambino A. Č., kurio numerį ji buvo įsivedusi į savo telefoną, be to, jį atpažindavo iš balso. Drabužius perduoti A. Č. jai padavė žmogus prie Š. ligoninės, o A. jai vėliau pasakė pavardę žmogaus, kuriam turėjo perduoti siuntinį. Drabužiai buvo skirti A. Č. ir tik su juo ji bendravo, kai jai skambindavo iš kalėjimo. Teigia, kad tai, jog K. K. mobiliojo ryšio telefonu bendravo su tardymo izoliatoriuje kalinčiu A. Č. įrodyta atlikus 2009-08-29 K. K. pateikto mobiliojo ryšio telefono „Sony Ericsson“ IMEI (duomenys neskelbtini) su Tele 2 Pildyk kortele apžiūrą ir IMEI kontrolę bei nustatyta, kad į jį nuo 2009-08-03 buvo įdėtos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), telefono adresų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), įvardytas kaip „Cikis+naujas".

Nurodo, kad 2009-09-15 atlikus kratą tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. , iš kurioje kalinamų asmenų S. J. buvo gavęs prašymą pasakyti savo asmens duomenis, kad jam kiti asmenys galėtų perduoti siuntinį, buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 7070d-2", IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus IMSI kontrolę nustatyta, kad SIM kortelės numeris yra (duomenys neskelbtini), o atlikus šio telefono IMEI kontrolę nustatyta, kad nuo 2009-08-14 į šį telefoną dar buvo įdėtos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atlikus kratą kameroje Nr., kurioje A. Č. buvo kalinamas vienas, jam priklausančiame kompiuterinių žaidimų aparate buvo aptiktas telefonas Nokia 6030, IMEI (duomenys neskelbtini) be SIM kortelės. Iš telekomunikacijų duomenų matyti, kad šis telefonas su kortele (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas nuo 2009-08-14 iki 2009-09-29, kol buvo paimtas kratos metu. Prokuroro nuomone, ši aplinkybė įrodo, kad A. Č. kameroje Nr. turėjo mobiliojo ryšio telefoną ir juo naudojosi.

Taip pat nurodo, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos analizė objektyviai patvirtina dažnus kontaktus, buvusius tarp kaltinamųjų nuo 2009-08-01 iki 2009-10-14, įtariamoji K. K. su A. Č. bendravo skambučiais ir SMS žinutėmis 359 kartus, K. K. su A. Ž. bendravo 2009-08-13 du kartus, A. Č. naudojamu numeriu bendravo su A. Ž. 22 kartus. Taip pat nurodo, kad nustatyti dažni telefoniniai kontaktai tarp K. K. ir A. Č.: 2009-08-28 – 59 kartai, 2009-08-29 – 70 kartų, paskutinis kontaktas 13.29 val., kai K. K. jau buvo sulaikyta.

Nurodo, kad teismas, pripažindamas K. K. kaltę dėl 2009-08-29 epizodo, rėmėsi Š. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir nurodė, kad jis juos davė laisva valia, niekieno neverčiamas, o teisiamojo posėdžio metu atsisakymą ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir jų pakeitimą vertino kaip siekį palengvinti kaltinamojo A. Č. padėtį, o A. Č. kaltės neigimą siekiant įgyti psichotropines medžiagas vertino kaip jo pasirinktą gynybinę versiją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Prokuroro nuomone, A. Č. veiksmus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už pasikėsinimą įgyti narkotines medžiagas rodo ir tai, kad abiem atvejais draudžiamos medžiagos buvo perduodamos paslėptos analogiškai – tarp drabužių, siuntiniai adresuojami skirtingiems asmenims, kurie patvirtino, kad buvo tik pasinaudota jų asmens duomenimis, o siuntiniai buvo skirti ne jiems. Abiem atvejais psichotropinių medžiagų perdavime dalyvavo K. K., kuri gerai pažinojo A. Č.. Nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, kad dažni telefoniniai kontaktai 2009-08-28 patvirtino K. K. siekį neteisėtai perduoti psichotropinę medžiagą ir A. Č. ketinimą šią medžiagą įsigyti. Teismas nevertino, kad kitą dieną šių asmenų tarpusavio bendravimas telefonu buvo dar intensyvesnis, nuo 9.06 val. iki 13.29 val. buvo užfiksuota 70 kontaktų. Teismas nelaikė įrodymu, kad A. Č. turėjo ketinimų įgyti psichotropinių medžiagų, nors liudytojas Š. R., kaltinamoji K. K. patvirtino, kad tik A. Č. telefonu bendravo su ja, bendravimo telefonu su K. K. neneigia ir pats kaltinamasis A. Č..

Nuteistoji K. K. apeliaciniu skundu prašo teismo atsižvelgti į visas jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir jos sveikatos būklę bei sumažinti skirtą bausmę. Nurodo, kad turi III invalidumo grupę, buvo du kartus darytos skrandžio operacijos, reikalinga ir trečia, taip pat nurodo, kad yra reikalingas nuolatinis gydymas, kurio įkalinimo įstaiga suteikti neturi galimybės. Teismo prašo atsižvelgti į tai, kad gailisi dėl padarytų nusikaltimų, taip pat prašo atsižvelgti į pablogėjusią sveikatos būklę ir sumažinti paskirtą bausmę nors keliais mėnesiais.

Nuteistasis A. Č. apeliaciniu skundu prašo iš skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų pašalinti teiginį, kad jis nusikalto atlikdamas bausmę. Taip pat prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-12-22 nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 4 metus 7 mėnesius laisvės atėmimo.

Skunde nurodo, kad teisėja, skirdama bausmę, neteisingai nurodė, kad jis nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir neteisingai subendrino bausmes. Teigia, kad nusikaltimą, dėl kurio pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė 2009-08-28, kai buvo kardomajame kalinime ir tuo metu jo atžvilgiu nebuvo priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo būtų pasiųstas atlikti bausmę. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 str. 2 d., padarymo ir skirta bausmė buvo subendrinta su bausme, skirta 2009-12-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 259 str. 1 d., tai yra už analogišką nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis nurodo, kad yra nusikalstamų veikų sutaptis, todėl teismas turėjo, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmes bendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Teismo posėdyje prokurorė prašė jos skundą tenkinti, nuteistųjų skundus atmesti. Nuteistasis A. Č. ir jo gynėjas advokatas prašė prokurorės skundą atmesti, o nuteistojo skundą tenkinti, nuteistosios K. K. gynėja advokatė prašė nuteistosios skundą tenkinti.

Prokurorės ir nuteistosios K. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios taisyklės turi būti laikomasi tiek priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tiek ir išteisinamąjį nuosprendį. Be to, Lietuvos A. T. teisėjų Senato nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (toliau – nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą išteisinti A. Č. pagal BK 22 str., 259 str. 1 d. neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią veiką. Teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė išsiaiškinęs visas reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teismo išvados pagrįstos išsamia ir nešališka įrodymų visumos analize, todėl nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Įrodymai ištirti ir įvertinti nepažeidžiant anksčiau nurodytų baudžiamojo proceso kodekse numatytų taisyklių.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje neginčytinai nustatyta objektyvi aplinkybė, t. y. kad K. K. 2009-08-29 iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė bei gabeno iki tardymo izoliatoriaus psichotropinę medžiagą amfetaminą, kurios masė yra 0,520 g, ir tęsdama savo nusikalstamą veiką, tardymo izoliatoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), siuntinių perdavimo, banderolių priėmimo ir išdavimo biure atneštame drabužių siuntinyje, adresuotame kalinamam S. J., 2009-08-29 apie 13.20 val. perdavė džinsinėse kelnėse ties užtrauktuku paslėptą psichotropinę medžiagą - amfetaminą, kurios masė yra 0,520 g., tačiau nesurinkta įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog šią psichotropinę medžiagą siekė įsigyti A. Č..

Išteisintasis A. Č. neigė, kad 2009-08-29 K. K. perduodamas amfetaminas buvo skirtas jam. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad nors 2009-08-29 veika ir turi 2009-08-28 nuosprendyje įrodytos nusikalstamos veikos analogiškų veiksmų vykdymo sekos požymių, tačiau šiuo atveju nuteistojo A. Č. galimą kaltę patvirtina tik netiesioginiai liudytojo Š. R. parodymai. Iš byloje esančių Š. R. parodymų matyti, jog priešingai, nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, liudytojas tiesiogiai nepatvirtino, kad būtent 2009-08-29 A. Č. organizavo narkotikų nešimą į kitą, šalia esančią kamerą Nr. 18, kadangi apklausoje jis nurodė tik tai, kad su juo kameroje Nr. 17 kartu kalėjo M. K., A. Č., N. Š., D. J. ir kiti asmenys, kurių vardų ir pavardžių neprisiminė, jo išvardyti asmenys tarpusavyje tarėsi ir organizavo, kaip 2009-08-29 į kamerą Nr. reikia perduoti siuntinį, girdėjo, kaip A. Č. kalbėjo su K. K., taip pat nurodė, kad tie patys asmenys, kuriuos nurodė pasakodamas apie 2009-08-28 nusikalstamą veiką, ir 2009-08-29 gautus drabužius ėmė apžiūrinėti, ardyti ieškodami narkotikų, neprisiminė, ar po to, kai nerado narkotikų, kas būtų ėmęs skambinti telefonu, teigė, kad niekas neskambino (1 t., 141–142 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu Š. R. nurodė, kad su juo kartu kalėjusių asmenų kameroje Nr.17 pavardžių nelabai prisimena, prisimena vardus – T., A., D., kitų neprisimena, prisiminė, kad kameroje Nr. irgi kažkas buvo su narkotikais, gautus drabužius iš kameros Nr. visi puolė ardyti. Apie telefoninius skambučius iš kameros mažai prisiminė, nurodė, kad A. Č. skambino K. K. prieš tą įvykį, kai jam (Š. R.) buvo pristatytas siuntinys, patvirtino, jog su K. K. daugiausiai bendravo A. Č..

Kolegija atkreipia dėmesį, kad susipažinus su Š. R. parodymais, duotais 2010-07-29 ikiteisminio tyrimo teisėjui, dėl jų neišsamumo ir netikslumo sunku suprasti, apie kurios dienos nusikalstamos veikos aplinkybes jis daugiau pasakoja – ar apie 2009-08-28, ar apie 2009-08-29 (1 t., 159–160 b.l.). Teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas liudytoju Š. R. parodymus pakeitė ir nurodė, kad apie neleistinų daiktų perdavimą A. Č. nieko nežino, nėra girdėjęs, kad A. Č. telefonu būtų prašęs atnešti jam neleistinų daiktų, neigė visus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 92 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kolegija prokurorės apeliacinio skundo motyvus dėl Š. R. parodymų patikimumo atmeta kaip nepagrįstus.

Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat teigia, kad A. Č. kaltę įrodo ir nuteistosios K. K. parodymai. Prokurorė skunde nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu nuteistoji K. K., nors ir ,,atsisakė duoti parodymus, tačiau patvirtino savo 2010-05-11 ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus“ dėl 2009-08-29 epizodo. Tačiau susipažinus su 2011-09-26 teisiamojo posėdžio protokolu matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu K. K. parodymus duoti atsisakė (4 t., 186 b. l.) ir teisme jos 2010-05-11 parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo tik pagarsinti, t. y. ji jų nepatvirtino (4 t., 188 b. l.). Ikiteisminio tyrimo teisėjui K. K. nurodė, kad apie tą dieną, kai ją sulaikė, ji nieko neprisimena (iš bylos medžiagos matyti, kad ji buvo sulaikyta 2009-08-29 13.20 val. (2 t., 152 b. l.), tik prisimena, kad tą dieną skambino A. Č., taip pat nurodė, kad drabužius, skirtus perduoti A. Č., padavė žmogus prie respublikinės ligonines, ji paėmė ir savo rūbų, A. Č. pasakė pavardę, kam perduoti siuntinį. Ikiteisminio tyrimo teisėjui ji taip pat nurodė aplinkybes, kaip su A. Ž. paruošė striukę su narkotikais perduoti, neigė, kad kitą dieną po to, kai A. Ž. nunešė striukę į izoliatorių, ji ką nors būtų nešusi, teigė, kad siuntinį į izoliatorių ji nešė gal po savaitės, gal po mėnesio (2 t., 178–179 b. l.). Susipažinus su šiais nuteistosios parodymais, akivaizdu, kad jie nepatikimi, dėl esminių įvykio aplinkybių nenuoseklūs, nekonkretūs, prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams, taip pat iš jų sunku suprasti, apie kurios nusikalstamos veikos – ar 2009-08-28, ar 2009-08-29 –aplinkybes K. K. pasakojo, ir tik iš atskirų teiginių galima daryti išvadą, kad daugiau ji pasakojo apie 2009-08-28 įvykdytą nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija nesutinka su prokurorės skundo teiginiu, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos analizė objektyviai patvirtina dažnus kontaktus tarp nuteistųjų A. Č. ir K. K.. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tyrimo metu buvo nustatyta, kad kratų metų rastuose kamerose Nr. 17 ir Nr.3 ir išimtuose mobiliojo ryšio telefonuose ,,Nokia 7070d-2“ (IMEI (duomenys neskelbtini) ir ,,Nokia 6030“ (IMEI (duomenys neskelbtini) per tiriamą laikotarpį buvo dedamos SIM kortelės su abonentiniais telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 63-76 b. l.). Ir nors prokurorė skunde nurodo, jog kratos metu iš kameros Nr. , kurioje buvo kalinamas vienas A. Č., paimtame telefone ,,Nokia 6030“ (IMEI (duomenys neskelbtini) per laikotarpį nuo 2009-08-14 iki 2009-09-29 buvo naudojama SIM kortelė su abonentiniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris K. K. mobiliojo ryšio telefone buvo įvardintas kaip ,,Cikis+naujas“, tačiau tai, teismo nuomone, neduoda pagrindo pagrįstai manyti, kad K. K. 2009-08-29 rūbuose paslėptas ir pristatytas į tardymo izoliatorių psichotropines medžiagas siekė įsigyti būtent A. Č., kadangi, kaip byloje nustatyta, tiriamo įvykio metu be A. Č. kameroje Nr. 17 buvo kalinami ir kiti asmenys, kurie, kaip galima spręsti iš Š. R. parodymų, taip pat galėjo prisidėti prie narkotinių medžiagų pristatymo į įkalinimo įstaigą, o tuo pačiu galėjo ir naudotis neteisėtai laikomais mobiliojo ryšio telefonais susisiekimui su K. K. ar kitais asmenimis. Vien tai, kad K. K. mobiliojo ryšio telefono adresuose Nr. (duomenys neskelbtini) įvardytas kaip ,,Cikis+naujas“, bei duomenys apie tai, kad iš minėto telefono numerio vyko dažni kontaktai su K. K., negali būti vertinama neginčytinu A. Č. kaltės įrodymu siekiant 2009-08-29 įsigyti narkotines medžiagas. Tai būtų tik prielaida, tačiau prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Jokių kitų patikimų įrodymų dėl A. Č. dalyvavimo padarant 2009-08-29 nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d., teismui nepateikta.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog byloje duomenys dėl 2009-08-29 įvykio aplinkybių yra prieštaringi, šių prieštaravimų ir abejonių pašalinti nepavyko, todėl konstatuojama, jog byloje nėra neginčytinų, patikimų įrodymų dėl A. Č. kaltės, todėl A. Č. dėl kaltinimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. išteisintas pagrįstai, nes neįrodytas jo dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, todėl prokurorės skundas atmestinas.

Kaip matyti iš nuteistosios K. K. skundo, ji neginčija savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2009-08-28 ir 2009-08-29 nusikaltimai), padarymo, tačiau mano, kad atsižvelgiant į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jos sveikatos būklę, bausmė turėtų būti sumažinta.

Iš bausmės skyrimo K. K. motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią (pripažino savo kaltę dėl 2009-08-28 padaryto nusikaltimo) ir sunkinančią (2009-08-28 veika padaryta bendrininkų grupėje) aplinkybes bei kitas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes.

K. K., būdama teista vienuolika kartų, bausta administracine tvarka, teistumui neišnykus, skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta padarius du sunkius tyčinius nusikaltimus (pirmosios instancijos teismas nuosprendyje suklydo, nurodydamas, kad buvo padaryti nesunkūs nusikaltimai) (BK 260 str., 11 str. 5 d.). BK 260 straipsnio 1 dalis nusikaltimų padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų. Už šiame straipsnyje numatytą vieną nusikalstamą veiką K. K. paskirta minimali, o už kitą skirta tik šiek tiek didesnė už minimalią bausmės – laisvės atėmimas 2 metams ir laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams, t.y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jai paskirtos sankcijoje numatytos minimalios bausmės, todėl bausmės savo rūšimi ir dydžiu negali būti laikomos per griežtos, o yra pagrįstos ir teisingos.

Vertinant nuteistajai paskirtą bausmę Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į visus tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, nėra pagrindo laikyti, kad 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta už byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, yra neteisinga. Ši laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, kitoms reikšmingoms bausmei paskirti aplinkybėms bei neprieštarauja teisingumo principui. Paskirta minėto dydžio laisvės atėmimo bausmė tinkamai subendrinta su 2010-09-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria subendrintos 2010-05-19 ir 2010-06-15 nuosprendžiais paskirtos bausmės, nustatyta ir neatlikta bausme.

K. K. savo prašymą švelninti paskirtą bausmę motyvavo ir savo sveikatos būkle teigdama, kad įkalinimo įstaigoje gydytis jai nėra galimybės bei sąlygų. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, K. K. yra stebima ir gydoma Panevėžio pataisos namuose Sveikatos priežiūros tarnyboje nuo 2010-06-19, ten gauna jai reikalingas nuolatinės medikų konsultacijas ir priežiūrą, todėl jos teiginys, kad pataisos namuose nėra sąlygų gydyti, atmetamas kaip nepagrįstas ir tai nėra pagrindas švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Esant nurodytiems argumentams ir motyvams, nėra pagrindo tenkinti nuteistosios K. K. apeliacinio skundo.

Nuteistasis A. Č. apeliaciniu skundu taip pat neginčija savo kaltės, tačiau teigia, kad, teismas, bendrindamas visiško sudėjimo būdu skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su bausme, paskirta 2009-12-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, netinkamai taikė įstatymą, kadangi turėjo taikyti bausmių apėmimo būdą, nes ankstesniu nuosprendžiu buvo nuteistas už analogišką nusikaltimą. Taip pat A. Č. skunde nurodė, kad teismas, išdėstydamas nuosprendyje bausmės skyrimo motyvus, neteisingai nurodė, kad jis nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, bendrindamas A. Č. nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2009-12-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, vadovavosi LR BK 63 str. 1, 3, 9 dalimis, ir bausmes visiškai sudėjo, į bausmės laiką įskaitė bausmę, atliktą pagal 2009-12-22 nuosprendį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2009-12-22 apkaltinamuoju nuosprendžiu A. Č. pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 1 d. (2009-03-30 padarytas nesunkus nusikaltimas) ir pagal BK 178 str. 2 d. (2009-06-30 pasikėsintas padaryti apysunkis nusikaltimas). Už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirta galutinė bausmė 4 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo (3 t., 131-139 b. l.). Kolegija sutinka su A. Č. skundo motyvu, kad skundžiamu nuosprendžiu pakirta bausmė su 2009-12-22 nuosprendžiu paskirta bausme turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu, kadangi A. Č. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pasikėsinęs padaryti baudžiamąjį nusižengimą.

Skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikalstamą veiką A. Č. įvykdė 2009 m. rugpjūčio mėnesį. Apylinkės teismas teisingai bendrino bausmes pagal kelis nuosprendžius taikydamas LR BK 63 str. nuostatas. BK 63 str. 5 d. įtvirtintos bausmių apėmimo taikymo taisyklės. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 str., arba už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

A. Č. pasikėsinta padaryti nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 259 str. 2 d.). Apeliantas prašo taikyti bausmių apėmimo taisyklę, ir šis prašymas pagrįstas. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą teismas taiko bausmių apėmimą tais atvejais, kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį. Laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 str. 5 d. 2 p. prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz.: nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-493/2005). A. Č. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis yra nuteistas skirtingais nuosprendžiais, skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį, todėl apylinkės teismas bendrindamas paskirtas bausmes turėjo jas apimti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 str. 1 p. nurodytu pagrindu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam A. Č. paskirtų atskirais nuosprendžiais bausmių subendrinimo ir bausmių bendrinimo klausimas spręstinas iš naujo.

Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-06-03 nutartimi A. Č. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir 2009-09-03 nutartimi ši kardomoji priemonė buvo pratęsta (3 t., 129 b.l.), todėl A. Č. skunde pagrįstai nurodė, kad 2009-08-28 padarė nusikalstamą veiką ne atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Bylos duomenis nustatyta, kad A. Č. tardymo izoliatoriuje nusikalto kardomojo kalinimo metu, tačiau šį netikslumą aukštesnysis teismas laiko neesmine klaida, kuri neturį įtakos nuosprendžio teisėtumui, todėl dėl jos keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir nuteistosios K. K. apeliacinius skundus atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeisti.

A. Č., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 2 d. paskirtą bausmę – 30 parų areštą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a pp., subendrinti apėmimo būdu su 2009-12-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 4 (ketverius) metus 7 (septynis) mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose.

Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.