- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- e2YT-16626-936/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11535-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Primestus“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suinteresuoti asmenys antstolis Donatas Kisielius, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Emilė“, UAB „Construction Ace“, UAB „EDS Invest“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Donato Kisieliaus vykdomą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto: negyvenamųjų patalpų – parduotuvės (patalpos nuo 1-1 iki 1-7), kurios bendras plotas sudaro 153,75 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pardavimą. Nurodė, kad antstolis Donatas Kisielius 2021-03-25 patvarkymu Nr. S-21-174-7724 paskelbė skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto: negyvenamųjų patalpų – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), varžytynes. Pradinė pardavimo kaina – 91200 Eur. Šio turto pardavimo iš varžytynių kainą antstolis nustatė vadovaudamasis beveik dviejų metų senumo UAB „Negrita“ ekspertizės aktu Nr. 19-11-29A, kuriuo minėto turto rinkos vertė 2019-11-12 nustatyta 152000 Eur. Pareiškėja nurodė, jog teismo ekspertės Ramintos Vaitiekūnienės ekspertizės aktu nustatyta, kad skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto – negyvenamųjų patalpų – parduotuvės (patalpos nuo 1-1 iki 1-7), kurios bendras plotas sudaro 153,75 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2021-01-19 sudarė 200000 Eur. Antstoliui Donatui Kisieliui neperkainojus minėto turto vertės, minėtas turtas būtų parduotas už mažesnę kainą, nei rinkos vertė. Kadangi skolininkei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra keliama bankroto byla, yra svarbu užtikrinti visų skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių teisių apsaugą bankroto procese, kad skolininkės turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Minėtą turtą pardavus už mažesnę kainą, būtų pažeisti skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių interesai. Varžytynėse turtą įgijęs pirkėjas bus laikomas sąžiningu įgijėju ir iš tokio pirkėjo nebus galima reikalauti primokėti skirtumą tarp antstolio nustatytos turto pardavimo kainos ir realios turto rinkos vertės.
Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka, t. y. vadovaudamasis CPK 144 – 152 straipsnių nuostatomis.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo galimybė. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra konservacinės paskirties, užtikrinanti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą.
Nagrinėdamas prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus, teismas privalo siekti, kad būtų užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kad ši priemonė nebūtų taikoma nepagrįstai, o būtų užtikrinama tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teisių ir turtinių interesų apsauga. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra išimtinai procesinio pobūdžio, skirta būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui užtikrinti. Vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja skundo pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina skundo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti CPK 144 straipsnyje nustatytų sąlygų, būtinų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimą (CPK 178 straipsnis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius 2021-03-25 patvarkymu Nr. S-21-174-7724 nusprendė parduoti iš antrųjų pakartotinių varžytynių Nr. 205967 skolininkei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantį turtą – negyvenamąją patalpą – parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Šiuo patvarkymu antstolis nustatė, jog pradinė pardavimo kaina – 91200 Eur, varžytynių pradžia – 2021-03-25 13.20 val., pabaiga – 2021-04-26 13.20 val. Pareiškėja pateikė teismui 2021-01-19 UAB „ideArt“ ekspertizės aktą Nr. 2021-003, kuriuo buvo nustatyta skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ minėto turto rinkos vertė – 200000 Eur. Teismui taip pat pateikti įrodymai, jog pareiškėja pateikė antstoliui Donatui Kisieliui 2021-04-22 skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2021-03-25 patvarkymą Nr. S-21-174-7724; atšaukti skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto varžytynes Nr. 205967; paskirti pakartotinę skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto: negyvenamųjų patalpų – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Teismui taip pat pateiktas antstolio Andriaus Bublio 2021-01-22 patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-21-42-955, kuriuo buvo nustatyta, kad negyvenamosios patalpos – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 200000 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2021-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1992-912/2021 priėmė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškėlimo, tačiau, vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bankroto byla šią dieną UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra iškelta.
Pareiškėja savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžia tuo, kad antstolis netinkamai nustatė varžytynėse parduodamo turto vertę vadovaudamasis beveik dviejų metų senumo ekspertizės aktu. Pareiškėja nurodė, kad antstolio nustatyta vertė yra ženkliai, t. y. 35 proc., mažesnė už UAB „ideArt“ ekspertizės aktu nustatytą turto vertę, todėl varžytynėse už skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtą bus gauta neproporcingai maža suma. Tokie pareiškėjos argumentai pagrįsti spėjimais, yra deklaratyvūs, abstraktūs, kadangi antstolio nustatyta pradinė turto kaina iš esmės nelemia už kokią kainą varžytynėse bus parduodamas turtas. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Varžytynėse parduodant turtą atsiskleidžia tikroji šio turto rinkos kaina, kadangi varžytynių dalyviai varžydamiesi tarpusavyje pradinę varžytynių kainą gali pakelti (Vilniaus apygardos teismo 2021-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-942-855/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-832-910/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-814-258/2021). Todėl pareiškėjos teiginys, jog skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtas varžytynėse bus parduotas už antstolio nustatytą turto vertę, nepagrįstas.
Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 2 dalimi, pasikeitus areštuoto turto vertei, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, jog ji kreipėsi į antstolį su prašymu, kad būtų nustatyta nauja varžytynėse parduodamo skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto vertė, ir kad antstolis tokio pareiškėjos prašymo netenkino. Pareiškėja, antstoliui priėmus skundžiamą 2021-03-25 patvarkymą, iš karto pateikė skundą dėl antstolio veiksmų bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kadangi vykdymo veiksmų sustabdymas susijęs su tam tikrų apribojimų išieškotojui taikymu, teismas, spręsdamas prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus, privalo siekti, kad būtų užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kad ši priemonė nebūtų taikoma nepagrįstai, bet būtų užtikrinama tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teisių ir turtinių interesų apsauga. Iš pareiškėjos skundo turinio ir pateiktų duomenų nenustatyta būtinybės šioje proceso stadijoje taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis). Teikdama teismui prašymą sustabdyti antstolio vykdomas varžytynes, pareiškėja poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese motyvavo tuo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apsunkintas teismo sprendimo vykdymas arba jis pasidarytų nebeįmanomas. Tačiau vien pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nesudaro prielaidų manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia pareiškėjos interesus ir kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Pareiškėja nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio vykdomas varžytynes, kad nesiėmus šių priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ar kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti pareiškėjos interesai, ar jiems padaryta nepataisoma žala (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vien pradinės iš varžytynių parduodamo turto galimai netinkamas kainos nustatymas ar siekis užkirsti kelią kilti teisminiams ginčams ateityje savaime nelemia grėsmės pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, įvertinus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamų pasekmių proporcingumą (Vilniaus apygardos teismo 2020-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1782-854/2020, 2021-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-814-258/2021 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 144 – 152 straipsniais, 290 – 291 straipsniais, 510 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos UAB „Primestus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu per Vilniaus miesto apylinkės teismą Vilniaus apygardos teismui.