Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-08-22 · Administracinė byla Nr. I-5547-171/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-22
Bylos Nr.
I-5547-171/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00201-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
R. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5547-171/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00201-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 17–24 d. buvo gydomas LAVL, kur jam nebuvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos. Pareiškėjas visuomet buvo laikomas perpildytose palatose, t. y. jose ploto norma vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų. Taip pat nurodo, kad LAVL nebuvo įrengtos specialios rūkymo vietos.

Atsiliepimas

LAVL atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jis buvo gydomas nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. Chirurgijos skyriaus 4 kamerų tipo palatoje (34,06 m², 8 lovos). Paaiškino, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, LAVL nedaroma ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju buvo palatose, pateikti negali. LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes joje turi būti suteikiamos stacionariosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Be to, LAVL privalo užtikrinti ir izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems bei laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, jei jie serga užkrečiamosiomis ligomis.

Atkreipė dėmesį, kad LAVL Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje, todėl minimalaus ploto neatitiktis teisės aktų reikalavimams buvo kompensuota sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse).

Paaiškina, kad įstatymuose nėra nustatyta LAVL pareiga įrengti rūkymui skirtas vietas.

LAVL teigimu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis grindžia neturtinės žalos (200 Eur dydžio) atsiradimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo jo gydymo LAVL laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.

Taisyklių 111.4 punktas (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.) nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Nustatyta, kad pareiškėjas buvo gydomas nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. Chirurgijos skyriaus 4 kamerų tipo palatoje (34,06 m², 8 lovos). LAVL nagrinėjamu atveju nepateikė informacijos, kiek konkrečiai asmenų su pareiškėju ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose palatoje, nes tokie duomenys nefiksuojami. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiškėjo teiginiais dėl palatų užimtumo, todėl laikytina, kad minimalus plotas ligoninės palatoje jam nebuvo užtikrintas visą laikotarpį, t. y. iš viso 8 dienas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas atsižvelgus į konkrečias aplinkybes gali sudaryti prielaidas žalai priteisti (žr. EŽTT sprendimą Mandić ir Jović prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl ir kt. prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, kad toks aiškinimas taikytinas ir LAVL atveju. Ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas taip pat teigia patyręs neturtinę žalą, nes LAVL nebuvo įrengtos rūkymui skirtos vietos. LAVL yra visų pirma gydymo, sveikatos priežiūros įstaiga, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų (2011 m. sausio 1 d. redakcija) 2 straipsnio dalis, kurios paskirtis pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231 (2010 m. spalio 29 d. redakcija), 1 punktą pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių – vykdymą.

Taigi šiuo atveju LAVL yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sąlygas. Atsižvelgus į šios įstaigos specifiką, pirmiau minėtą teisinį reguliavimą, negalima rūkyti palatose, ligoninės teritorijoje. Tai iš esmės patvirtina ir Lietuvos higienos normoje HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-644 (2010 m. liepos 30 d. redakcija), įtvirtintas teisinis reguliavimas. Toks požiūris iš esmės atitinka ir EŽTT išaiškinimus, kad iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą taip, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr. EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimą Choukhovo prieš Rusiją, 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą Benediktov prieš Rusiją). Tai apima valstybėms nustatytą pareigą imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, jeigu tai yra reikalinga, atsižvelgus į šio asmens medicininę patikrą ir gydytojų rekomendacijas (žr. EŽTT 2011 m. sausio 25 d. sprendimą Elefteriadis prieš Rumuniją). EŽTT taip pat ne kartą yra pripažinęs, kad pasyvus rūkymas prisideda prie kalinimo sąlygų bloginimo ir kartu su kamerų perpildymu gali sudaryti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. 2002 m. liepos 15 d. sprendimą Kalashnikov prieš Rusiją). Šie išaiškinimai mutatis mutandis (liet. su būtinais pakeitimais) taikytini ir kalbant apie tinkamų gydymo, kalinimo sąlygų užtikrinimą LAVL. Toks vertinimas atitinka ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtų Europos kalinimo įstaigų taisykles, kurių 18.1 punkte nustatyta, kad kaliniams skirtų patalpų, ypač miegamųjų, būklė turi užtikrinti pagarbą žmogaus orumui ir, kiek įmanoma, privatumui bei atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus, tinkamas dėmesys turi būti skiriamas klimato sąlygoms, ypač gyvenamosios patalpos plotui, kubinei oro talpai, apšvietimui, šildymui ir ventiliacijai.

Taigi, teisės aktai nustato LAVL pareigą užtikrinti sveiką ir saugią aplinką. Jokie teisės aktai nenustato pareigos LAVL, gydymo įstaigoje, įrengti rūkymo vietas. Vadinasi, pareiškėjui neturtinė žala gali būti atlyginama tik dėl to, kad 8 dienas buvo laikomas perpildytose LAVL palatose.

Teismas pripažįsta, kad pareiškėjo gydymas perpildytose palatose jam sukėlė diskomfortą ir psichologinę kančią. Įvertinus anksčiau konstatuotą jo teisių pažeidimą ir trukmę (8 dienos), taip pat Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (200 Eur) mažintinas ir priteisiama 100 Eur suma, kuri yra adekvati jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui.

Pažymėtina, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

nusprendžia:

Pareiškėjo R. G. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 100 (vieną šimtą) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant prašymą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė