- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- eT-148-932/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00081-2020-20
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Institucija) teikimą dėl duomenų apie Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. baudžiamojo įsakymo įvykdymą suteikimo ir nuosprendžio vykdymo senaties termino taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu A. R. (A. R.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 150 MGL (7 500 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir A. R. paskirta 100 MGL (5 000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d., 09.00 val., iki 2020 m. rugpjūčio 11 d., 08.28 val., išbūtas laikas, t. y. dvi paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai, ir nustatyta, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 98 MGL (4 900 eurų). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iš A. R. nuspręsta išieškoti valstybės naudai vilkiko „Renault“, valst. Nr. AM 0244-3, vertę – 1 660 eurų ir puspriekabės „Koegel“, valst. Nr. A 7211 B-3, vertę – 2 190 eurų. Iš nuteistojo taip pat priteista Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijai 3 035,72 eurų proceso išlaidų. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
2. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. lapkričio 5 d. gautas Institucijos teikimas dėl duomenų apie Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. baudžiamojo įsakymo įvykdymą. Teikime prašoma pranešti, kada A. R. sumokėjo jam paskirtą 98 MGL (4 900 eurų) dydžio baudą, o tuo atveju, jei bauda nesumokėta, siūloma spręsti klausimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pritaikymo.
3. Atsiliepimo į teikimą (prašymą), pareiškimų dėl nušalinimo, kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas (prašymas) netenkintinas.
4. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis yra besąlyginis asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo bausmės pagrindas. Suėjus baudžiamojo įstatymo nustatytam apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, kai įvykdytos visos įstatyme nurodytos sąlygos, teismas privalo taikyti asmeniui BK 96 straipsnio, reglamentuojančio apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminus, nuostatas.
5. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatyta, kad nevykdomas nuosprendis, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas, tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo 15 (penkiolika) metų, o, kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip 10 (dešimčiai) metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – 20 (dvidešimt) metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Senaties eiga nutrūksta, jei nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką (BK 96 straipsnio 4 dalis).
6. Kaip nurodyta anksčiau, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu A. R. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas bei į bausmę įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, jam paskirta 98 MGL (4 900 eurų) dydžio bauda. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 6 d., tačiau nuteistasis savanoriškai paskirtos baudos nesumokėjo, priverstiniam vykdymui išieškojimas taip pat nebuvo nukreiptas.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio nuostatomis, įsiteisėjusį nuosprendį, išskyrus BPK 337 straipsnyje numatytus atvejus, pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos. Kadangi nuosprendį, kuriuo paskirta bauda, priverstinai išieško antstolis pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą (BPK 352 straipsnio 2 dalis), tokio nuosprendžio vykdymo pradžia siejama su vykdomojo rašto dėl priverstinio baudos išieškojimo pateikimu antstoliui. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Iš šios teisės normos seka, kad antstolis jam pavestų funkcijų negali vykdyti užsienio valstybėje. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. R. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, baudžiamosios bylos duomenimis, gyvenantis Baltarusijos Respublikoje, todėl antstolis negalėjo vykdyti vykdomojo dokumento (dėl baudos išieškojimo) Baltarusijos Respublikos teritorijoje.
8. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo 2024 m. lapkričio 26 d. išrašo duomenimis, taip pat pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenis, po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. R. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl esminis klausimas yra tas, ar nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo nevengė atlikti bausmės. Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Paprastai tai yra slėpimasis nuo teisėsaugos institucijų, sistemingas gyvenamosios vietos keitimas, gyvenimas turint svetimus ar padirbtus dokumentus, pajamų ar turto slėpimas, kitokių aplinkybių, trukdančių nustatyti asmens tapatybę ar turtą, sudarymas. Tuo tarpu veiksmai, kuriuose nėra tyčios išvengti bausmės atlikimo, nelaikomi vengimu atlikti bausmę.
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. buvo aiškiai žinoma apie vykstantį baudžiamąjį procesą, ikiteisminio tyrimo metu pastarasis buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, apklausoje, be kita ko, dalyvavo jo paties pasirinktas gynėjas, žinojo ir apie prokurorės kreipimąsi su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo į teismą ir siūlomos bausmės. Atkreiptinas dėmesys, kad po baudžiamojo įsakymo priėmimo nuteistasis pateikė pranešimą, kuriame nurodė sutinkantis su jam priimtu baudžiamuoju įsakymu ir neketinantis jo skųsti. 2020 m. lapkričio 6 d. nuteistasis pateikė prašymą grąžinti jo paimtą asmens dokumentą, nurodydamas, kad be šio dokumento jis negali sugrįžti į Baltarusijos Respubliką. Teismas tokį prašymą tenkino ir išdavė nuteistajam asmens pasą. Taigi, kaip galima matyti, nuteistasis išvyko į savo pilietybės, o taip pat ir faktinės gyvenamosios vietos šalį, t. y. Baltarusijos Respubliką. Toks nuteistojo išvykimas iš Lietuvos Respublikos pasibaigus baudžiamajam procesui savaime negali būti laikomas slapstymosi, vengiant vykdyti baudžiamąjį įsakymą, t. y. sumokėti paskirtą baudą, tačiau čia neabejotinai vertintina ir tai, kad A. R., kuris žinojo, kad dėl jo buvo atliekamas ir iš esmės baigtas baudžiamasis procesas, žinojo apie priimtą baudžiamąjį įsakymą ir jam paskirtą baudą, jos visgi taip ir nesumokėjo, neteikė nei prašymo pratęsti baudos sumokėjimo terminą, nei nurodė bent kokias priežastis, trukdančias įvykdyti nurodytą finansinę pareigą, kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis vengė atlikti jam paskirtą baudos bausmę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nėra suėjusi, kas atitinkamai reiškia nesant pagrindo tenkinti Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą (prašymą) atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.