- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-26
- Bylos Nr.
- 2SA-128-345/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., G. V.
- Pareiškėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Skolininkas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio.,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų V. V. ir G. V. bei pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarties, kuria skundas tenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. 2SA-150-345/2010 pagal pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Ingai Karalienei, V. V., G. V. dėl antstolės veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, prašant panaikinti antstolės Ingos Karalienės patvarkymą areštuoti skolininko pinigines lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0139/09/04742. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 18 d. antstolė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5675-178/2009 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - 1 700 000 Lt turto, priklausančio skolininkui UAB "(duomenys neskelbtini)", arešto, priėmė patvarkymą aprašyti pinigines lėšas, kuriuo areštavo skolininkui UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausančias lėšas (iš viso 750 000 Lt), esančias skolininko bankų sąskaitose: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Antstolė veikė nepagrįstai ir be jokio pagrindo surašė patvarkymą, kuriuo areštavo skolininko pinigines lėšas. Teismų praktikoje yra nusistovėjusi praktika iš pradžių areštuoti skolininko nekilnojamąjį, kilnojamąjį bei kitą turtą, o pinigines lėšas areštuoti tik tada, kai nekilnojamojo, kilnojamojo ar kito turto nepakanka. Šiuo atveju, skolininkas kito turto, nei piniginės lėšos, turi pakankamai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2010 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies - panaikino antstolės Ingos Karalienės 2009 m. rugsėjo 24 d. patvarkymą areštuoti skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, vykdomojoje byloje Nr. 0139/09/04742. Kitoje dalyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės patvarkymą areštuoti skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas. Nurodo, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)" rašto antstolei „Informacija apie UAB "(duomenys neskelbtini)" turimą turtą" siųsto 2009 m. rugsėjo 16 d. rašto matyti, kad nebuvo jokio pagrindo areštuoti skolininko pinigines lėšas, nes nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. 2-5675-178/2009 galėjo būti visiškai įvykdyta aprašius skolininko turtą, kurio bendra vertė 2007614,07 Lt. 2009 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-5675-178/2009, kurią vykdo antstolė, nurodyta turto arešto vykdymo tvarka: visų pirma turi būti areštuojamas kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas, turtinės teisės ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai gali būti areštuojamos piniginės lėšos. Todėl nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas prašė nukreipti išieškojimą į turtines teises, turtinės teisės privalėjo būti aprašytos prieš antstoliui areštuojant pinigines lėšas ir jos galėjo būti areštuojamos tik nepakakus kilnojamojo turto, turtinių teisių ir nekilnojamojo turto. Be to, pareiškėjas nesutiko su antstolės turto apyrašuose nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)" nekilnojamojo turto verte ir pateikė šio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, pagrindžiančias areštuoto turto rinkos vertę. Tokių atveju vadovaujantis CPK 681 str. l d. antstolis turto vertei nustatyti turėjo skirti ekspertizę, tačiau iki šiol tai nėra padaryta. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi ir išimčių nenumato. Taip pat nurodo, kad teismas pripažino, jog turto areštas turi būti paliktas galioti tik indėlio sąskaitai, tačiau skundą dalyje dėl arešto atsiskaitomąjai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmetė remdamasis tuo, kad antstolė 2009 m. spalio 5 d. patvarkymu panaikino areštą sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau 2009 m. lapkričio 2 d. antstolė patvarkymu Nr. 0139/09/04742 pakartotinai areštavo minėtą sąskaitą.
Suinteresuoti asmenys V. V. ir G. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo nutartį dalyje, kur teismas iš dalies patenkino pareiškėjo skundą dėl antstolės I. Karalienės veiksmų ir panaikino antstolės 2009 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą areštuoti skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank, vykdomojoje byloje Nr. 0139/09/04742. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą ir vykdymo procesą, be to, išėjo už pareiškėjo skundo ribų ir skundą tenkino kitu pagrindu, nei buvo nurodęs pareiškėjas, kuris ginčijo antstolės 2009 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad antstolės I. Karalienės patvarkymu aprašyto turto mastas buvo mažesnis už Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą. Tai reiškia, kad antstolė nepažeidė įstatymų ir pareiškėjo teisių, aprašydama lėšas pareiškėjo sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB "Swedbank". Teismas, panaikindamas antstolės I. Karalienės 2009 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą, tai motyvavo išieškotojų suinteresuotų asmenų V. V. ir G. V. pareiškimais netaikyti arešto skolininko piniginėms lėšoms pareiškėjo sąskaitose ir kasoje, išskyrus 400000 Lt terminuotą indėlį pareiškėjo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Šie pareiškimai negalėjo turėti jokios įtakos antstolės I. Karalienės 2009 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo teisėtumui, kadangi pareiškėjas nebuvo nurodęs tokio skundo pagrindo, suinteresuotų asmenų pareiškimas buvo pateiktas atsiliepiant į pareiškėjo prašymą ir demonstruojant geranorišką suinteresuotų asmenų požiūrį bei siekiant, kad laikinosios apsaugos priemonės kuo mažiau apsunkintų pareiškėjo veiklą. Be to, suinteresuotų asmenų prašymai buvo pateikti po ginčijamo antstolės patvarkymo priėmimo, todėl negalėjo turėti įtakos jo teisėtumui.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime į suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą nurodo, kad su nurodytais motyvais nesutinka ir prašo atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, suinteresuotų asmenų atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio ( atskirojo ) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme(LR CPK 338 str.).
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 20 d. antstolė I. Karalienė gavo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5675-178/2009 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui 1700000 Lt sumai išieškotojų V. V., G. V. naudai ir šio vykdomojo dokumento pagrindu užvesta vykdomoji bylą Nr. 0139/09/04742. Iš minėtoje byloje esančio 2009 m. rugpjūčio 24 d. turto apyrašo matyti, kad visų pirma antstolės I.Karalienės buvo areštuota: nebaigtas statyti butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 159000 Lt; dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 245000 Lt; šešios transporto priemonės, kurių bendra vertė 159755 Lt; turtinės teisės į 200000 Lt ir 5 proc. metines palūkanas, esančias pas Valentiną ir G. V.; AB Swedbank terminuoto indelio sąskaitą 750000 Lt sumai, viso 1513755 Lt sumai. Vėliau, 2009 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu antstolė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas sąskaitose: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismui skundė 2009 m. rugsėjo 18 d. antstolės patvarkymą, kuriuo areštavo jam priklausančias lėšas, esančias bankų sąskaitose (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija įvertinusi 2009 m. rugsėjo 18 d. ir 2009 m. rugsėjo 24 d. patvarkymus nurodo, kad pirmajame patvarkyme buvo neteisingai nurodyti skolininkas ir išieškotojas, o vėlesniu patvarkymu buvo tik ištaisytos šios klaidos. Todėl teismas vadovaujasi 2009 m. rugsėjo 24 d. antstolės patvarkymu Nr. 0139/09/04742. 2009 m. spalio 1 d. buvo gautas išieškotojų advokato V. B. patikslintas pareiškimas, kuriame prašoma panaikinti areštą skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėms lėšoms, esančioms bendrovės bankų sąskaitose ir bendrovės kasoje, ir palikti areštą sąskaitai, kurioje yra 400000 Lt terminuotas indėlis. Antstolė 2009 m. spalio 5 d. patvarkymu panaikino areštą sąskaitai Nr.(duomenys neskelbtini), esančiai AB „Swedbank“, priklausančiai skolininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai panaikino antstolės 2009 m. rugsėjo 24 d. patvarkymą areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje nurodyta V. V. ir G. V. ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones 1700000 Lt sumai areštuoti atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą, kilnojamus daiktus ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis. Nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose bei atsakovo kasoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė I. Karalienė aprašė skolininko turto bendrai 1513755 Lt sumai, ir areštavo pareiškėjo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teise į 200000 Lt ir 5 proc. metines palūkanas bei skolininko AB Swedbank terminuoto indėlio sąskaitą. Kaip nustatyta bylos medžiaga, antststolės patvarkymu aprašyto turto mastas buvo mažesnis už Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą. Todėl antstolė pagrįstai areštavo skolininko lėšas, esančias sąskaitose. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios vykdymo priemonės buvo taikytos laikantis Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyto turto arešto eiliškumo. Pažymėtina, kad 400000 Lt terminuotas indėlis, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“, nėra piniginės lėšos laikomos atsiskaitomoje sąskaitoje. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad nebuvo pagrindo areštuoti jo pinigines lėšas, kadangi, vykdomojoje byloje esantys antstolės rašytiniai dokumentai, kuriuose aprašytas skolininko nekilnojamas ir kilnojamas turtas, patvirtina, kad jų vertė yra mažesnė už taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą. Pareiškėjas nesutinkęs su turto apyrašuose nurodyta nekilnojamojo turto verte, todėl pateikė kitas šio turto vertinimo ataskaitas. Tačiau antstolė, aprašydama nekilnojamojo turto vertę, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pateiktais duomenimis, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais abejoti. Pareiškėjas nurodo, kad pagal CPK 681 str. skolininkui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui, antstolis skiria ekspertizę. Teisėjų kolegija, pažymi, jog teismas neturi duomenų ar buvo kreiptasi dėl ekspertizės ir ar buvo atlikti visi kiti CPK 682 str. reikalavimai, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas Be to pažymi, jog esant reikalingumui turto ekspertizė gali būti atlikta, tačiau tai ne šio skundo dalykas. Taip pat teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentą dėl 2009 m. lapkričio 2 d. antstolės patvarkymu Nr. 0139/09/04742 pakartotinai areštuotos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi dėl jo nebuvo skundo ir šis antstolės patvarkymas nebuvo nagrinėjamas pirmos instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundų ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, panaikindamas antstolės patvarkymą. Skundžiama Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartis keistina atmetant pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą, o suinteresuotų asmenų V. V. ir G. V. atskirąjį skundą tenkinant.
Remiantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš pareiškėjo, valstybės naudai priteistinos 13,90 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 4 p., 338 str., kolegija
nuta r ė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartį pakeisti - nutarties dalį, kuria panaikintas antstolės Ingos Karalienės 2009 m. rugsėjo 24 d. patvarkymas areštuoti skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 126110736, pinigines lėšas, esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank, vykdomojoje byloje Nr. 0139/09/04742, panaikinti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolės Ingos Karalienės 2009 m. rugsėjo 24 d. patvarkymo areštuoti skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas atmesti.
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarties dalį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo reikalavimas panaikinti antstolės Ingos Karalienės 2009 m. rugsėjo 24 d. patvarkymą areštuoti jam priklausančias pinigines lėšas sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias AB „Swedbank“ atmestas, palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės naudai 13,90 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.