- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- Ik-2949-562/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01160-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- H. E.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo H. E. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas H. E. skundu (b.l. 1-2) ir patikslintu skundu (b.l. 14-16) prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. S-88 (74-44/2011); Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-11-22 sprendimą Nr. 14.4-43-61,Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-01-19 sprendimą Nr.68-3.
Skunde ir patikslintame skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2010 m. kovo 30 d. vykdydama tiesiogines funkcijas užduotį atlikti mokestinį tyrimą Nr. MT-155 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos I Patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė Rita Janušienė atliko H. E. veiklos kontrolę. Mokesčių mokėtojo mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad H. E. (nuomotojas) su UAB „Talša‘‘ (nuomininkas) 2001 m. vasario 1 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojui išnuomojo asmeninį turtą (įrengimus) už 3125 Lt per mėnesį, pagal 2007 m. sausio 2 d. sutarties papildymą už 11754 Lt per mėnesį, pagal 2008 m. sausio 2 d. sutarties papildymą turtą išnuomojo už 24300 Lt per mėnesį. Mokesčių patikrinime nuomojamų įrengimų nuoma traktuojama kaip individuali veikla ir tuo pagrindu nustatė, kad prievolė skaičiuoti ir mokėti PVM atsirado 2007 m. rugpjūčio mėn. nuo 6532 Lt, sumos viršijančios 100000 Lt. Už laikotarpį nuo 2007-09 iki 2007-12 atlygis sudaro 47016 Lt (11754 L t x 4). Iš viso 2007 m. atlygis, nuo kurios skaičiuojamas PVM sudaro 53548 Lt (6532 Lt + 47016 Lt). 2007 m. privaloma mokėti į biudžetą PVM suma 8164 Lt (53548 Lt x 15,25 %). Už 2008 metus atlygis, nuo kurios skaičiuojamas PVM sudaro 291600Lt (24300 Lt x 12). 2008 m. privaloma mokėti į biudžetą PVM suma 44469 Lt (291600 Lt x 15,25 %), iš viso mokėtina į biudžetą PVM suma sudaro 52633 Lt (8164 Lt + 44469 Lt). Pareiškėjas nurodo, kad nesutikdamas su šiomis išvadomis, parašė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atsiliepimą „Dėl pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą. Pareiškėjo atsiliepimo pagrindu, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja, išnagrinėjusi 2010-09-13 patikrinimo aktą Nr.35-121 (įteiktas 2010-09-23), surašytą patikrinus mokesčių mokėtoją ir nusprendė pakeisti 2010-09-13 patikrinimo aktą Nr. 35-121 ir nurodyti H. E. sumokėti (įskaityti iš GP permokos) (biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank‘‘, AB, banko kodas 73000, šias sumas : 66000 Lt PVM (Įmokos kodas 3434) ir 21101 Lt PVM delspinigių (įmokos kodas 3435) bei šiame sprendime paskirtą 6600 Lt PVM baudą (įmokos kodas 3436), vietoje patikrinimo akte priskaičiuotų 52636 Lt PVM ir 18823 Lt PVM delspinigių. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Pakeisti patikrinimo akte apskaičiuotą 7895 Lt grąžintiną GPM sumų į 9907 Lt grąžintinų GPM. Jau iš to seka išvada, kad 2010 m. kovo 30 d. mokestinis tyrimas Nr.MT-155 buvo atliktas nekokybiškai. Nesutikdamas su Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr.14.4-43-61 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo‘‘ 2010 m. gruodžio 10 d. pastarąjį apskundė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2011 m. sausio 19 d. sprendimu Nr.68-3 „Dėl H. E. skundo‘‘ Patvirtino Inspekcijos 2010-11-22 sprendimą Nr. 14.4-43-61. 2011 m. sausio 19 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2011 m. sausio 19 d. sprendimą Nr.68-3 apskundė Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.2011 m. balandžio 26 d. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės priėmė sprendimą Nr. S-88 (74-44/2011), kuriuo: 1. Patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011-01-19 sprendimą Nr. 68-3, pareiškėjo motyvus dėl delspinigių skaičiavimo trukmės ir baudos atmetė kaip nepagrįstus. Šis sprendimas nepagrįstas ir naikintinas. Pareiškėjas nurodo, kad pirminiame akte visiškai be pagrindo nurodyta, kad „turtas buvo įsigytas ne asmeniniam naudojimui, per daugelį kartų, iš kelių įmonių, siekiant gauti ekonominės naudos, todėl šito turto nuomą galima prilyginti gyventojo individualiai veiklai‘‘. Toks teiginys visiškai negalimas, kadangi neužfiksuota jokių įrodymų, kad turtas buvo įsigyjamas siekiant ekonominės naudos, nėra įrodymų, kad turtas nebuvo naudojamas asmeniniams tikslams. Asmuo, vykdantis individualią veiklą ją vykdo savo nuožiūra ir konkrečių sutarčių numatytomis sąlygomis ir jis pats gali būti darbdaviu ir samdyti kitus gyventojus. Tokie faktai taip pat nenustatyti. Visas pranešime apie atliktą mokestinį patikrinimą nurodytas turtas pirmiausia buvo įsigytas ne siekiant ekonominės naudos, o tuo tikslu, kad galima būtų UAB „Talša‘‘ išlaikyti darbo vietas. Nusipirkus pastatus, buvo tikslinga, o ir tuo tikslu daroma, įsigyti kuo daugiau įrengimų, kad nupirktos patalpos UAB „Talša‘‘ būtų panaudotos, kad nebūtų atleisti ten dirbę darbuotojai. Už nuomą 2007 m. pajamas gavo 2007 metų balandžio, liepos ir rugsėjo mėnesiais, todėl šis laikotarpis visiškai negali būti įskaitomas, kaip tęstinis, po to pajamas gavo tik 2008 m. vasario mėnesyje, GPM mokestį mokėjo tvarkingai ir net paskaičiuota GPM permoka 7894 Lt. Delspinigiai buvo paskaičiuoti už 531 dieną -21101 Lt. Delspinigiai paskaičiuoti nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio, nors Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 punktą nurodyta, kad delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų, o to paties straipsnio 3 punkte nurodyta, kad už ilgesnį laikotarpį skaičiuojami delspinigiai turi būti nutraukti. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalyje 1 punkte nurodyta, kad dėl netesybų ( baudų, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, taigi, šiuo atveju delspinigių bei baudos skaičiavimas ir išieškojimas negalimas. Kaip nurodė aukščiau, visi įrenginiai buvo panaudoti naujų darbo vietų sukūrimui UAB „Talša‘‘, tuo pačiu bendrovės vystymui. Lėšų už nuomojamus įrenginius pareiškėjas faktiškai negavo, kadangi visos priskaičiuotos pajamos už įrenginių nuomą, buvo atgal perduotos UAB'Talša" gamybos vystymui, be to, tuo sunkiu ūkiui laikotarpiu, net negavęs lėšų už nuomą, 2008 - 2010 metų laikotarpyje, tikslu išsaugoti esamas darbo vietas ir steigti naujas darbo vielas bei vystyti gamyba, įnešiau savo 1500 000 Lt, t.y., 8008-09-08 - 350 000 Lt; 2008-12-01 - 250 000 Lt; 2010-02-11 500 000 Lt; 2010-07-01 - 400 000 Lt, ko pasėkoje UAB,,Talša‘‘ darbuotojų padaugėjo nuo 60 darbuotojų 2008 metais iki l05 darbuotojų 2010 metais. Visus perduotus UAB,,Talša‘‘ įrengimus, kadangi jie buvo įsigyti naudoti 1994 m. iki 2003 m. iš bankrutuojančių UAB ,,Kužių statyba", UAB „Kužių statybos gaminiai‘‘, UAB „Kužių gelžbetonis‘‘, UAB „Kužių stalius" bei bankroto administratorių aukciono būdu per daugelį kartų, teko remontuoti ir atnaujinti, taigi buvo papildomai investuota nemaža pinigų suma, o patikrinimo metu į tai nebuvo atsižvelgia, nors įstatymu leidžiama sąnaudų suma mažinti PVM mokestį. Kad buvo vystoma UAB'Talša" gamyba, padidėjo gamybos apimtys liudija tas faktas, kad 2009 m. UAB „Talša" PVM sumokėjo valstybei 82 938 Lt, o per 2010 metus sumokėta apie 330 000 Lt, o 2011 metais virš 500 000Lt, taigi, valstybė patyrė ne nuostolius dėl mano nemokamo PVM, o palikus lėšas UAB „Talša" ir papildomai vysčius gamybą, gavo tik pelno ir skirtumas labai ženklus. Nurodo, kad jei prašymas būtų atmestas, sutinka, jog nuomos sutartys su UAB'Talša" būtų atšauktos, tuo pačiu panaikintas jam priskaičiuotas nuomos mokestis, tačiau tokiu atveju, prašo nuo nuomos mokesčio grąžinti priskaičiuotą ir net permokėtą GPM.
Šalies argumentai
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, 2011-08-29 pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi nuo 2011-08-29 yra kasmetinėse atostogose ir 2011-08-30 išvyksta į Italiją.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, duomenų, patvirtinančių, jog turėjo nurodytu laiku išvykti į Italija, nepateikė, todėl pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra reikšminga ABTĮ 80 straipsnio taikymo požiūriu, ir byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 1 d.).Pažymėtina, kad asmuo negalintis pats dalyvauti teismo procese, tai gali atlikti per įgaliotą atstovą (ABTĮ 49 str.).
Atsakovė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ( b.l. 46-49) nurodo, kad kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto skundo, pareiškėjas savo nesutikimą su Mokestinių ginčų komisijos 2011-04-26 sprendimo Nr. S-88 (7-44/2011) išvadomis grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kuriais ginčijo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-01-19 sprendimą Nr. 68-3. Valstybinė mokesčių inspekcija mano, kad pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių gamybinių įrengimų nuomos UAB „Talša‘‘ pripažinimo individualia bei ekonomine veikla ir pajamų iš šios veiklos apmokestinimo. Iš byloje pateiktos 2001-02-01 nuomos sutarties bei šios sutarties priedų Nr. 1 ir Nr. 2 matyti, kad Pareiškėjas 2001-02-01 išnuomojo UAB „Talša‘‘ asmeninį turtą (gaterius, ei. pjūklus, daugiapjūkles, reismusines, atpjovimo, obliavimo, frezavimo stakles, grandininį transporterį, pakrovėją, taškines suvirinimo, valcavimo, sriegimo, vamzdžių pjovimo, armatūros tiesinimo stakles, suvirinimo aparatus ir kt.). Iš tarp pareiškėjo ir UAB „Talša‘‘ 2007-01-02 sudaryto 2001-02-01 nuomos sutarties papildymo matyti, kad pareiškėjas UAB „Talša‘‘ išnuomojo asmeninį turtą už 11754 Lt atlygį per mėnesį. Iš tarp pareiškėjo ir UAB „Talša‘‘ 2008-01-02 sudaryto 2001-02-01 nuomos sutarties papildymo matyti, kad pareiškėjas UAB „Talša‘‘ išnuomojo minėtą turtą už 24300 Lt atlygį per mėnesį. Nustatyta, kad pareiškėjas už įrengimų nuomą 2007 metais gavo 141048 Lt pajamų, o 2008 metais gavo 291600 Lt pajamų. Be to, iš byloje esančių UAB „Talša‘‘ pateiktų 2006-2008 mokestinių metų ataskaitų apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis ir byloje esančių UAB „Atveika‘‘ pateiktų 2006-2008 mokestinių metų ataskaitų apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis matyti, kad pareiškėjas 2007-2008 metais kontroliavo keletą juridinių asmenų, kurių bendra gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 100000 Lt. Kaip matyti iš UAB „Talša‘‘ pateiktų 2007-2008 mokestinių metų pelno mokesčio deklaracijų, vien šios pareiškėjo kontroliuojamos bendrovės pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę suma viršijo 4 milijonus litų. Kadangi pareiškėjas, 2007-2008 metais nuomodamas gamybinius įrengimus UAB „Talša‘‘ ir už tai kas mėnesį gaudamas atlygį, vykdė PVM apmokestinamą ekonominę veiklą ir tuo pat metu kontroliavo keletą juridinių asmenų, kurių bendra gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 100000 Lt, tai, remiantis minėtomis PVMĮ nuostatomis, Pareiškėjas privalėjo registruotis PVM mokėtoju ir mokėti PVM nuo ataskaitinio laikotarpio (2007 metų sausio mėn.), kuomet PVM mokėtojas suteikė PVM apmokestinamas paslaugas (kaip tai numatyta PVMĮ 14 str. 6 dalyje). Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog Pareiškėjui PVM už tikrinamą laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 turėjo būti skaičiuojamas nuo visų gautų/gautinų pajamų ((11754 x 18/118=1793 Lt x 12 mėn. = 21516 Lt už 2007 m.) + (24300 x 18/118=3707 Lt x 12 mėn.= 44484 Lt už 2008m.)). Inspekcija 2010-11-22 sprendimu Nr. 14.4-43-61 pagrįstai Pareiškėjui apskaičiavo 66000 Lt PVM, 21101 Lt PVM delspinigius, 6600 Lt PVM baudą. Mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo 2007-2008 m. vykdyta ekonominė asmeninio turto (gamybinių įrengimų) nuomos veikla atitinka individualios veiklos sąvoką pateiktą 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau - GPMD 2 str. 7 dalyje. Pagal GPMĮ 2 str. 7 dalį - individuali veikla tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Individualiai veiklai priskiriama bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla, savarankiška kūryba, profesinė ar kita savarankiška veikla. Vadinasi, individuali veikla turi turėti keletą pagrindinių požymių - savarankiškumą, versliškumą ir tęstinumą, kuris suprantamas kaip atsikartojamumas, bei tokios veiklos tikslo, t. y. ekonominės naudos siekimo, buvimą. Savarankiškumas reiškia, kad gyventojas vykdydamas šią veiklą yra nepriklausomas, t. y. pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, patiria veiklos išlaidas, gauna pajamų. Šis požymis padeda atriboti individualią veiklą nuo darbo teisinių santykių. Siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį reiškia, kad gyventojas tam tikrą laikotarpį pasikartojančiais sandoriais savo pajamas investuoja į veiklą, iš kurios nuolat uždirba pajamas, tikėdamasis gauti pelno. Taigi norint individualią veiklą atriboti nuo atsitiktinių sandorių turi būti nustatyta siekiant uždirbti pelną sudaromų sandorių sistema, t. y. gyventojas nuo veiklos pradžios turi turėti veiklos planą, nuosekliai patirti išlaidas šiai veiklai ir iš vykdomos veiklos pastoviai gauti pajamų. Sprendžiant klausimą, ar gyventojas verčiasi individualia veikla, yra svarbios ir kitos aplinkybės, tokios kaip naudos dydis ir tai, kokią gyventojo pajamų dalį sudaro ši nauda. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes galima konstatuoti, jog individualiai veiklai yra priskiriama komercinė veikla (įskaitant ir turto nuomą) arba gamybinė veikla, išskyrus tas komercinės arba gamybinės veiklos sritis, kuriomis verstis įstatymai įsakmiai numato reikalavimą įsteigti juridinius asmenis. Siekiant nustatyti, ar Inspekcija patikrinimo metu pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo 2007-2008 metais vykdyta asmeninio turto (gamybinių įrengimų) nuomos veikla atitinka individualios veiklos požymius, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar šiai veiklai būdingi savarankiškumas, versliškumas, tęstinumas, bei tokios veiklos tikslas, t. y. ekonominės naudos siekimas. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjo 2007-2008 metais vykdyta 2001-02-01 nuomos sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytų gamybinių įrengimų nuomos veikla yra savarankiška, t. y. Pareiškėjo sudarytame gamybinių įrengimų nuomos sandoryje nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių. Pareiškėjas savarankiškai sudarė turto nuomos sandorį, veikė savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų. Konstatuotina, kad individualiai veiklai būdingas savarankiškumo požymis yra įrodytas byloje surinkta medžiaga.Vertinant pareiškėjo veiklos tęstinumą pažymėtina, kad Pareiškėjas gamybinius įrengimus UAB „Talša‘‘ nuomojo nuolat nuo 2001-02-01 iki 2008-12-31 kuomet Pareiškėjas 2008-11-04 pranešimu apie nuomos sutarties nutraukimą informavo UAB „Talša‘‘ apie 2001-02-01 nuomos sutarties nutraukimą nuo 2008-12-31. Pareiškėjas ir UAB „Talša‘‘ 2007-01-02 bei 2008-01-02 sutarties papildymais keitė 2001-02-01 nuomos sutarties sąlygas, todėl nuomos sandoriai buvo nevienkartinio pobūdžio. Kaip minėta, patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas gamybinius įrengimus nuomojo ir pajamas iŠ šios veiklos gavo tęstinį laikotarpį, t. y. 2007 ir 2008 metais. Konstatuotina, kad individualiai veiklai būdingas veiklos tęstinumo požymis yra įrodytas byloje surinkta medžiaga. Vertinant ar fizinio asmens vykdomai veiklai būdingas versliškumo požymis, turi būti nustatyta, jog visa veikla nuo pat veiklos vykdymo pradžios yra siekiama gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2007-2008 m. laikotarpiu nuomojo gamybinius įrengimus UAB „Talša‘‘ ir iš šios veiklos, kaip tai numatyta 2001-02-01 nuomos sutartyje, kiekvieną mėnesį gavo pajamas. Todėl Pareiškėjo vykdytai veiklai būdingas versliškumas, t. y. vykdyta veikla tęstinį laikotarpį neabejotinai buvo siekiama gauti pelno, kas yra vienas iš individualios veiklos vykdymą apibrėžiančių požymių. Kaip matyti iš Inspekcijos 2010-09-13 patikrinimo akto Nr. 35-121 (akto 4 psl.), vietos mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjo darbo užmokesčio pajamos 2007 m. buvo 37350 Lt, 2008 metais - 36000 Lt, t. y. įrengimų nuomos pajamos buvo žymiai didesnės už darbo užmokestį. Pareiškėjo kito turto (įrengimų) nuomos pajamos 2007 metais sudarė 141048 Lt (11754 Lt x 12 mėn.), o 2008 metais -291600 Lt (24300 Lt x 12 mėn.). Įvertinus visų minėtų aplinkybių visumą bei įrodymus apie 2007-2008 metų Pareiškėjo vykdytą asmeninio turto (gamybinių įrengimų) nuomos veiklą, konstatuotina, jog pareiškėjo vykdyta veikla atitiko individualios veiklos požymius ir patenka į veiklos rūšis, kurios išvardytos GPMĮ 2 str. 7 dalyje, apibrėžiančioje individualios veiklos sąvoką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Inspekcija 2010-09-13 patikrinimo akte Nr. 35-121 ir 2010-11-22 sprendime Nr. 14.4-43-61 pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo 2007-2008 metais vykdyta gamybinių įrengimų nuomos veikla atitinka individualios veiklos požymius, tačiau pabrėžtina tai, jog kaip matyti iš Inspekcijos 2010-11-22 sprendimo Nr. 14.4-43-61, Inspekcijos konstatuotas individualios veiklos vykdymo faktas nesajygojo gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo bei neįtakojo pareiškėjui apskaičiuotos ir nurodytos sumokėti 66000 Lt PVM sumos. Nepagrįsti pareiškėjo motyvai delspinigių, nes delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatyi nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Pagal šio įstatymo 97 str. 2 dalį, už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatyt nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį delspinigiai skaičiuojami nuo kito dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas biudžetą, iki patikrinimo akto surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per 20 dienų nuo sprendimo dč patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos (MAĮ 81 str. 2 dalis), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. MAĮ 110 str. 1 dalyje nustatyta kad kilus mokestiniam ginčui, ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių išieškojimas yra sustabdomas Pagal MAĮ 98 str. 2 dalį delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradime dienos. Vykstant mokestiniam ginčui, teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui atsiranda tik pasibaigus mokestiniam ginčui. Atsižvelgdami į išdėstytus motyvus, prašo H. E. skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos 2011-04-26 sprendimo Nr. S-88 (7-44/2011), Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-01-19 sprendimo Nr. 68-3, Šiaulių apskrities VMI 2010-11-22 sprendimo Nr. 14.4-43-61 nurodymai pareiškėjui sumokėti į biudžetą 66000 Lt PVM, 21101 Lt PVM delspinigius, 6600 Lt PVM baudą, atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.1d.).
Tretysis suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į skundą nepateikė.Nagrinėjant bylą teismo posėdyje Inspekcijos atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (ABTĮ 78str.1d.).
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010-11-22 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 14.4-43-61 nusprendė pakeisti 2010-09-13 patikrinimo aktą Nr. 35-121 ir nurodyti H. E. sumokėti (įskaityti iš GPM permokos) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą šias sumas : 66000 Lt PVM ir 21101 Lt PVM delspinigių bei šiame sprendime paskirtą 6600 Lt PVM baudą, vietoje patikrinimo akte priskaičiuotų 52636 Lt PVM ir 18S23 1,1 PVM delspinigių, pakeisti patikrinimo akte apskaičiuotą 7895 Lt grąžintiną GPM sumą į 9907 Lt grąžintiną GPM ( b.l. 17-24). Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-01-19 sprendimu Nr.68-3 patvirtintas inspekcijos 2011-11-22 sprendimas Nr. 14.4-43-61 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, neatleisti H. E. nuo 21101 Lt PVM delspinigių ir 6600 Lt PVM baudos ( b.l. 26-31). 2011 m. balandžio 26 d. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės priėmė sprendimą Nr. S-88 (74-44/2011), kuriuo patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011-01-19 sprendimą Nr. 68-3 ( b.l. 32-38).
Pareiškėjas prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. S-88 (74-44/2011) bei Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-11-22 sprendimą Nr. 14.4-43-61,Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-01-19 sprendimą Nr.68-3.
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl pareiškėjui priklausančių gamybos priemonių nuomos UAB „Talša“ pripažinimo individualia bei ekonomine veikla bei šios veiklos pagrindu gautų pajamų apmokestinimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau ne kartą yra pasisakęs dėl individualios veiklos sąvokos bei atskleidęs jos turinį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. nutartyje priimtoje išplėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. A5 – 902/2006 (procesinio sprendimo kategorija 9.1) buvo pažymėta, kad individualios veiklos sąvoka apibrėžiama GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal šį apibrėžimą individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Iš pateikto apibrėžimo matyti, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims“. (2006 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006, 2006 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006). Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjo sudaryti nuomos sandoriai vertintini atsižvelgiant į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nurodytus individualios veiklos kriterijus.
Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus pareiškėjo 2007-01-01-2008-12-31 laikotarpio GPM ir PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimą, nustatyta, kad pareiškėjas su UAB ,,Talša‘‘ sudarė 2001-02-01 nuomos sutartį, kurios pagrindu išnuomojo UAB ,,Talša‘‘pareiškėjui priklausančias gamybos priemones (gaterius, el.pjūklus, daugiapjūkles, reismusines, atpjovimo, obliavimo, frezavimo stakles, grandininį transporterį, pakrovėją, taškines suvirinimo, valcavimo, sriegimo, vamzdžių pjovimo, armatūros tiesinimo stakles, suvirinimo aparatus ir kt.) už 3125 Lt per mėnesį (Mokestinių ginčų komisijos byla Nr. 6.11-05 (7-44/2011) b.l. 74-77); pagal sutarties 2007-01-02 papildymą išnuomojo gamybines priemones už 11754 Lt per mėnesį (Mokestinių ginčų komisijos byla Nr. 6.11-05 ( 7-44/2011) b.l.81); pagal 2008-01-02 sutarties papildymą - už 24300 Lt per mėnesį(Mokestinių ginčų komisijos byla Nr. 6.11-05 (7-44/2011) b.l.82). Patikrinimo metu buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio nuostatas, nes gautoms ekonominės veiklos (įrengimų nuomos) pajamoms per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijus 100000 Lt, neįsiregistravo PVM mokėtoju ir nemokėjo PVM.
Nors pareiškėjas nurodo, kad nepagrįstai pripažinta, jog pareiškėjo veikla atitiko individualios veiklos požymius ir tikslus, nustatytos ginčo aplinkybės sudaro pagrindą daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, kad gautų pajamų priskirtinumą iš individualios veiklos lemia konkreti faktinė situacija, todėl nustačius, kad gyventojo vykdyta veikla atitinka savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo pžymius ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo- buvimą, iš jos gautos pajamos turi būti apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje savarankiška veikla Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006). Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-693/2007).
Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad išnuomotas turtas nuosavybės teise priklausė asmeniškai pareiškėjui, pareiškėjas, sudarydamas šiuos sandorius, veikė savo valia ir nuožiūra. Todėl įvertinus šias nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad gamybinių įrengimų 2001-02-01 nuomos sutartyje bei jos prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nėra nustatyta darbo santykiams būdingų požymių, pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjo vykdoma veikla yra savarankiška.
Ginčo atveju nustatytas ir pareiškėjo vykdymos veiklos tęstinumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (LAVT išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-902/2006; LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006). Mokesčių administratoriaus surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas gamybinius įrengimus nuomojo ir pajamas šių sandorių pagrindu gavo tęstinį laikotarpį nuo 2001-02-01 iki 2008-12-31.Todėl nevienkartinis sandorių pobūdis sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjo veikla turi tęstinumo požymį.
Kaip minėta, tam, kad atitinkamą gyventojo veiklą būtų galima priskirti individualiai veiklai GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, taip pat būtina nustatyti, ar gyventojas, vykdydamas atitinkamą veiklą, turėjo tikslą gauti pajamų ar siekti kitokios ekonominės naudos bei šios veiklos versliškumo (komerciškumo) požymį.
Mokestinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuomos 2001-02-01 sutartimi įrengimus išnuomojo jo vadovaujamai įmonei UAB „Talša", nustatant 3125 Lt dydžio užmokestį kas mėnesį. Nuomos sutarties 2007-01-02 papildymu užmokestis padidintas iki 11754 Lt, o nuomos sutarties 2008-01-02 papildymu užmokestis buvo padidintas iki 24300 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas už įrengimų nuomą 2007 m. gavo 141048 Lt, 2008 m. - 291600 Lt pajamų. Šios gautos pajamos sudarė didžiąją dalį pareiškėjo pajamų, nes 2007 m. su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 37350 Lt, 2008 m. - 36000 L. Įvertinus šias mokestinio ginčo metu nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas gamybinių įrengimų nuomos pagrindu kiekvieną mėnesį gaudavo pajamas, kurios tikrinamuoju laikotarpiu sudarė didžiąją dalį pareiškėjo viso gaunamų pajamų, pagrįstai konstatuota pareiškėjo vykdomai veiklai būdingas versliškumo požymis.
Teisėjų kolegija, įvertinus mokestinio patikrinimo metu surinktus duomenis apie pareiškėjo 2007-2008 metų laikotarpiu vykdytą asmeninio turto ( gamybinių įrengimų) nuomos veiklą, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo vykdyta veikla atitiko individualios veiklos požymius ir patenka į veiklos rūšis, nurodytas GPMĮ 2 straispnio 7 dalyje.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nėra užfiksuota jokių įrodymų, jog turtas buvo įsigyjamas siekiant ekonominės naudos, taip pat nėra įrodymų, kad turtas nebuvo naudojamas asmeniniams tikslams.
Šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, nes individualios veiklos tęstinumui ir versliškumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiškų sandorių sudarymo per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo to kada ir, ar būtent tai konkrečiai veiklai, kuria asmuo, sudarydamas šiuos sandorius, pradėjo verstis, atitinkamas turtas buvo įgytas (LAVT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575 -1613/2008).
Vertinant pareiškėjo nurodytus motyvus, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos. Teisėjų kolegija, pagal šias taisykles įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti vienareikšmę išvadą, jog nagrinėjama pareiškėjo veikla atitiko individualios veiklos požymius.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nepagrįstai nustatyta prievolė skaičiuoti ir mokėti PVM nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio, kadangi pajamos už nuomą buvo gautos nereguliariai: už nuomą 2007 m. pajamos gautos 2007 m. balandžio, liepos ir rugsėjo mėnesiais, po to pajamos gautos tik 2008 m. vasario mėnesiais.
PVM įstatymo 71 straipsnio, reglamentuojančio prievolę skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM, 2 dalis nustato, kad ekonominę veiklą vykdantis apmokestinamasis asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) viršija 100000 Lt. PVM Įstatymo 15 str. 1 dalyje nustatyta, kad apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, arba jo vardu trečiasis asmuo. Pagal PVM įstatymo 2 str. 5 d. nuostatas atlygis yra viskas, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas iš pirkėjų (klientų) ir (arba) trečiosios šalies. Nustatytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad tiek skaičiuojant 100000 Lt ribą, kurią viršijus apmokestinamasis asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju, tiek skaičiuojant apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra vertinamas ne tik faktiškai gautas atlygis, bet ir tas, kuris dar nėra gautas, tačiau yra numatytas ir turi būti sumokėtas. Nagrinėjamu atveju atlygis už gamybinių įrengimų nuomą buvo numatytas 2001-02-01 sutartyje, todėl mokesčių administratorius, skaičiuodamas 100000 Lt ribą, pagrįstai atsižvelgė ne tik į faktiškai gautą, bet ir sutarties pagrindu nustatytą atlygį.
Byloje pateiktos UAB „Talša‘‘ ir UAB „Atveika‘‘ 2006-2008 mokestinių metų ataskaitos apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis patvirtina, kad pareiškėjas 2007-2008 metais kontroliavo keletą juridinių asmenų, kurių bendra gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteikiąs paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 100000 Lt. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjas privalėjo registruotis PVM mokėtoju ir mokėti PVM nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios, t.y. 2007 metų sausio mėnesio.
Pareiškėjas nurodo, kad delspinigiai galėjo būti skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-442-438/2010 yra pažymėjęs, kad aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 97 straipsnio 2 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs du skirtingus ir savarankiškai taikomus delspinigių skaičiavimo už netinkamą mokestinės prievolės vykdymą pagrindus tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokesčių sumą, nurodytą mokesčių administratoriaus sprendime dėl mokestinio patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento patvirtinimo.Vienu atveju delspinigiai yra skaičiuojami dėl to, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Remiantis šiuo pagrindu, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis, pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus, turėjo būti sumokėtas į biudžetą, ir baigiami skaičiuoti patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dieną. Kitas delspinigių skaičiavimo pagrindas taikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu nesumoka sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytų papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumų. Tuomet delspinigių skaičiavimas yra pradedamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo ir tęsiamas iki mokesčių mokėtojas sumokės sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas, bet ne ilgiau nei nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje. Pagal MAĮ 98 str. 2 dalies nuostatas delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, - ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio Įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (padavus skundą dėl mokestinio ginčo), delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Tokiu būdu, vykstant mokestiniam ginčui, teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui atsiranda tik pasibaigus mokestiniam ginčui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pradėjus mokestinio ginčo procedūrą, Inspekcija pagrįstai PVM delspinigius apskaičiavo už laikotarpį iki patikrinimo akto surašymo dienos, taip pat pagrįstai skaičiuojami delspinigiai mokestinių prievolių išieškojimo sustabdymo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl maksimalaus tik 180 dienų delspinigių skaičiavimo nėra pagrįsti.Taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatyto šešių mėnesių ieškinio senaties termino taikymo, nes nagrinėjamu atveju mokestinės teisinės pasekmės yra atsiradusios viešosios teisės normų pagrindu.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo prašymą atmetus, sutinka, jog nuomos sutartys su UAB „Talša“ būtų atšauktos, tuo pačiu panaikintas jam priskaičiuotas nuomos mokestis, tačiau tokiu atveju prašo nuo nuomos mokesčio grąžinti priskaičiuotą ir net permokėtą GPM.
Pažymėtina, kad pareiškėjas pateikė skundą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-11-22 sprendimą,Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-01-19 sprendimą. Kadangi bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia skundo dalykas – materialinis teisinis reikalavimas, todėl suformuluotų reikalavimų bei nurodytų pagrindų apimtyje yra nagrinėjamas iškeltas ginčas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymai, susiję su nuomos sutartimi, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, teismui pateiktame skunde nurodyti prašymai nėra vertintini sprendžiant ginčą dėl Mokestinių ginčų komisijos 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo bei Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-11-22 bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-01-19 sprendimų panaikinimo.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
atmesti pareiškėjo H. E. skundą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.