Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. N1-33-725/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-05-28
Bylos Nr.
N1-33-725/2015
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-00822-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
B. J., Š. R., R. B., K. N.
Nukentėjusysis
A. G.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Baudžiamoji byla Nr. N1-33-725/2015Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00822-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.3.1; 1.1.4.5.1; 2.3.6.4.5; 2.1.4.5.5; 1.1.7.2.7; 1.1.7.2.6; 1.1.8.10.5; 1.1.8.13; 1.1.11.10; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1 8; 2.1.14.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, kaltinamiesiems B. J., Š. R., R. B., K. N., kaltinamųjų atstovams pagal įstatymą A. B., R. N., D. T., L. Š., gynėjams advokatams Ingridai Maldeikienei, Ramutei Budrytei, Vytautui Gineikai, Alvydai Medišauskienei, nukentėjusiajam A. G., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Vygintui Aukštuoliui, Martynui Kapčiui, Audronei Lagunovienei, Svetlanai Čumačenko, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2013 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;

- 2014 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus;

- 2014 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2015 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 2014 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą, bausmę atlikęs (2015-04-19);

- 2015 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 178 str. 2 d. subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymu,

Š. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nesimokantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2013 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme. 2013 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs;

- 2015 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 24 str. 5 d., 178 str. 2 d. (2 veikos), 24 str. 5 d., 180 str. 1 d. (2 veikos) subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka;

- 2015 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. 60 parų arešto bausme,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymu,

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turintis 9 klasių išsilavinimą, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, 10 klasėje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymu,

K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turintis 10 klasių išsilavinimą, besimokantis (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, 11 klasėje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. J., Š. R., R. B., K. N., veikdami bendrininkų grupėje, 2013 m. liepos 6 d. apie 00.30 val., prie naktinio baro, esančio (duomenys neskelbtini), B. J., K. N., R. B. jėga ištraukus iš taksi automobilio nukentėjusįjį A. G. bei pargriovus jį ant žemės, bendrais veiksmais sudavė ne mažiau keturiolikos smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami odos nubrozdinimus nosyje, kaktoje, alkūnėse, dešiniajame dilbyje, dešiniame žaste, dešiniame kelyje, dešiniame šone, krūtinėje, dešinėje čiurnoje, dešiniajame klube, poodines kraujosruvas kaktoje, dešiniajame petyje, sukeldami nežymų sveikatos sutrikdymą, B. J. nuo nukentėjusiojo A. G. peties nutraukė bei užvaldė rankinę, 40 Lt vertės, su pinigine, 60 Lt vertės, 700 Lt, 20 Eur (70 Lt), 100 Rusiškų rublių (8 Lt), bei nuo A. G. kaklo pagrobė balto metalo grandinėlę, 80 Lt vertės, R. B. su Š. R. nuvilko nuo nukentėjusiojo sportinį bliuzoną, 200 Lt vertės, sportinius marškinėlius, 20 Lt vertės, bendrais veiksmais pagrobdami A. G. turto už 1178 Lt (341,17 Eur).

Kaltinamasis B. J. kaltu iš esmės prisipažino ir paaiškino, kad jis, L. J. ir G. S. 2013 m. liepos 6 d. Eiguliuose susitikę su K. N., R. B. ir Š. R. nuėjo į naktinį barą Ukmergės g. Bare gėrė alų, bendravo, daug kartų buvo išėję į lauką parūkyti. Bare lyg šnekėjosi ir su nukentėjusiuoju. Vienu momentu nukentėjusiajam išėjus į lauką ir K. N. sušukus, kad iš jo paėmė telefoną, o kaltinamajam tai pamačius pro baro langą, B. J. su kitais bendrais išėjo į lauką. Nukentėjusiajam pradėjus bėgti, jį nusivijo K. N. ir jie visi – jis, Š. R. ir R. B. – iš paskos. Nukentėjusiajam įlipus į taksi automobilį, kaltinamasis su bendrais taksistui pasakę, kad nukentėjusiojo nevežtų, nes pastarasis paėmė telefoną, jie trise su kitais kaltinamaisiais nukentėjusįjį per prievartą ištraukė iš taksi automobilio. Pastarajam nuo traukimo nukritus ant žemės, kaltinamasis jam sudavė ar įspyrė keletą smūgių, neatsimena, kiek ir į kurias vietas. Kol nukentėjusysis atsikėlė ir pradėjo bėgti, kaltinamojo draugai jį mušė. Vykstant šiam įvykiui, nukentėjusiajam nuo peties nukrito rankinė ir iškrito piniginė. Kaltinamasis, pakėlęs piniginę, nuėjęs toliau, pažiūrėjo, ar joje yra pinigų. Teigia, kad 700 Lt piniginėje tikrai nebuvo, buvo tik kažkiek nelietuviškų pinigų. Neradęs pinigų, piniginę numetė. Kas tuo metu vyko prie nukentėjusiojo, nematė. Detaliai įvykio neatsimena, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2013-07-05 apie 23.30 val. su draugais G. S. ir L. J. atėjo į naktinį barą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo metu bare buvo daug lankytojų, prie stalo sėdėjo ir nukentėjusysis. Bare taip pat buvo ir trys iš matymo pažįstami draugai bei Š. R.. Būnant bare, kaltinamąjį užkalbino nukentėjusysis, pasakojo apie save, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 00.30 val. nukentėjusysis iš baro išėjo, o kaltinamasis, Š. R. ir dar du iš matymo pažįstami draugai išėjo jam iš paskos. Iš paskos atsilikę dar ėjo L. J. su G. S.. Einant Ukmergės g., nukentėjusysis pradėjo bėgti, o kaltinamasis, Š. R. ir dar du iš matymo pažįstami draugai jį vytis. Nukentėjusysis įsėdo į taksį automobilį, tačiau vienas iš pažįstamų vaikinų nukentėjusįjį ištraukė iš automobilio ir jam vieną kartą kumščiu sudavė į galvą, nuo smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės. Jam parkritus ant žemės, kaltinamasis galimai sudavė vieną smūgį. Iš nukentėjusiojo drabužių iškrito piniginė, kurią kaltinamasis pasiėmė bei iš jos pasiėmė visus grynuosius pinigus: kiek jų buvo, nežino, nes nežiūrėjo, ir iš karto įsidėjo į šortų kišenę. Piniginę išmetė ant žolės. Š. R. ir dar du iš matymo pažįstami draugai toliau mušė nukentėjusįjį. L. J. su G. S. stovėjo šalia ir kalbėjo su kažkokiu vyriškiu, jie prie nukentėjusiojo priėję nebuvo. Kas nurengė nukentėjusįjį ir pavogė jo sportinį bliuzoną, sportinius marškinėlius, grandinėlę ir rankinę, kaltinamasis nežino, nematė. Vienas iš minėtų pažįstamų draugų į kaltinamojo šortų kišenę įkišo ranką ir paėmė visus nukentėjusiojo pinigus, ir jie visi trys pabėgo, t. y. Š. R. su iš matymo pažįstamais draugais. Š. R. ir du kaltinamajam iš matymo pažįstami vaikinai beveik visada buvo prie baro, gal trumpam buvo įėję į barą. Būnant lauke, vienas iš minėtų iš matymo pažįstamų vaikinų pasakė, kad jam patiko nukentėjusiojo bliuzonas ir paprašė, kad kaltinamasis nukentėjusįjį išviliotų iš baro. Kaltinamasis neatsimena, ką pasakė nukentėjusiajam, bet šis iš baro išėjo (1 t., 97, 101 b. l.). Patikslindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paaiškino, kad prie taksi automobilio be jų keturių (visų kaltinamųjų) jokių kitų nepažįstamų vaikinų nebuvo, nukentėjusįjį iš automobilio ištraukė kažkurie iš jų. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies: turtinę žalą pripažįsta, neturtinės – ne, mano, kad bendra žala turėtų būti apie 2000 Lt. Atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino žalą 200 Eur.

K. Š. R. kaltu iš esmės prisipažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku jis susitiko su draugais B. J., K. N. ir R. B. ir nuėjo į naktinį barą Ukmergės g. B. J. nuėjo į barą, o jis su kitais draugais liko lauke. B. J. kažką nusipirkęs atsisėdo prie nukentėjusiojo, jie kelis kartus buvo išėję į lauką parūkyti, jokių kalbų apie telefoną nebuvo. Kitą kartą išėjęs nukentėjusysis atrodė išsigandęs ir ėjo link gatvės, o B. J. pasakė, kad šitą reikia „imti“. Šį pasakymą girdėjo ir R. B., ir K. N., ir B. J. draugai. Kaltinamasis, B. J., K. N. ir R. B. ėjo paskui nukentėjusįjį, o B. J. draugai liko stovėti prie baro. Nukentėjusiajam įsėdus į taksi automobilį, B. J. pastarąjį iš mašinos ištraukė, nukentėjusysis nukrito. Kaltinamasis nematė, ar kas nukentėjusiajam sudavė, nes tuo metu buvo užsisukęs – stebėjo, ar neatvažiuoja policija. Tik pamatė, kad, nukritus rankinei, B. J., ją paėmęs, nuėjo toliau. Nukentėjusiajam pradėjus bėgti, kaltinamasis, R. B. ir K. N. pastarąjį nusivijo. Jį pagavus, nukentėjusysis nukrito, kaltinamasis nurengė nuo jo sportinį bliuzoną ir marškinėlius, gal sudavė vieną smūgį. R. B. tuo metu stovėjo šalia. Po to visi pabėgo, bliuzoną ir marškinėlius išmetė. Po įvykio susitiko B. J. ir jo draugus, apie pinigus kalbos nebuvo. Teigia, kad posėdžio metu atsimena esmę, o ne atskiras bylos aplinkybes. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad prieš įvykį kalbos apie telefoną nebuvo, tyrimo metu taip pasakė, nes galvojo taip išsisukti. Patvirtino aplinkybę, kad B. J. ištraukė nukentėjusįjį iš taksi automobilio ir sudavė smūgį bei nutraukė nukentėjusiojo rankinę. Tvirtina aplinkybes, kad daugiausiai nukentėjusįjį mušė B. J., K. N. sudavė vieną smūgį. Be to, K. N. buvo paėmęs nukentėjusiajam už kojos ir šis nukrito. Tvirtina, jog vėliau sutiktas L. J. jam pasakė, kad pas nukentėjusįjį piniginėje buvo 700 L. Taip pat L. J. paaiškino, kad, kai šie buvo prie „(duomenys neskelbtini)“, pareigūnai J. ir S. sulaikė kaip įtariamuosius dėl šio įvykio ir pas juos rado nukentėjusiojo pasą (2 t., 6 b. l.). Mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos per didelis, galėtų būti įvertintas 2000 Lt, su turtine žala sutinka. Atlygino žalą 133,23 Eur.

K. R. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis kaltinime nurodytu laiku, būdamas su Š. R., K. N., prie parduotuvės susitiko B. J.. Būnant prie parduotuvės, prie jų priėjęs nukentėjusysis su jais bendravo. Kaltinamajam stovint toliau, jis išgirdo, kad kilo konfliktas dėl paimto telefono, suprato, jog iš K. N. nukentėjusysis buvo paėmęs telefoną. Nukentėjusiajam su negrąžintu telefonu einant link taksi automobilio, jie susitarę pradėjo nukentėjusįjį gaudyti. Nukentėjusiajam įsėdus į taksi automobilį, B. J., po to ir kaltinamajam su K. N. nepavykus jėga nukentėjusiojo ištraukti iš automobilio, taksistas pastarąjį iš automobilio išvarė. Nukentėjusiajam pačiam pargriuvus, B. J. nutraukė nukentėjusiajam nuo peties rankinę, o Š. R. ir K. N. sudavė po vieną smūgį nukentėjusiajam į pilvą. Pastarajam atsistojus ir pradėjus bėgti, jie visi nusivijo. Nukentėjusysis bėgdamas nukrito, prašė nieko jam nedaryti, sakė imti, ko jiems reikia. R. B. liepė nukentėjusiajam rengtis, o Š. R. nuvilko sportinį bliuzoną ir marškinėlius, kuriuos paėmę jie visi pabėgo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 59, 64 b. l.), kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nurodyta, kad B. J. kaltinamajam, K. N. ir Š. R. davė iš nukentėjusiojo atimtus 20 Lt, nes vėliau su draugais kaltinamasis išsiaiškino, kad ten buvo ne pavogti, o jų pinigai. Teigia, kad posėdžio metu atsimena geriau, kad įvykio metu alaus buvo išgėręs tik gurkšnį, o ne skardinę, nepadėjo nurenginėti nukentėjusiojo (kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu). Patvirtino, kad konfliktas įvyko dėl nukentėjusiojo paimto iš K. N. telefono. Apklausos metu šios aplinkybės nenurodė, nes neatsiminė, teisme duodamas parodymus, geriau prisiminė. Teigia, kad nukentėjusysis pirmą kartą nukrito pats, o antrą kartą nukrito, nes pastarajam trenkė Š. R. ir K. N.. Nurodė, kad nukentėjusiojo bliuzono neėmė, nesudavė jam nė vieno smūgio. Nematė, kas paėmė piniginę, bei nematė, kas nutraukė nuo nukentėjusiojo kaklo grandinėlę, neatsimena dėl tos grandinėlės dalinimosi. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitaip, kodėl patvirtino, kad protokolai surašyti teisingai. Dabar sako kitaip, nes gal daugiau mąstė apie įvykį. Pripažįsta visą turtinę žalą ir neturtinę iki 2000 Lt. Atlygino žalą 133,25 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad 2013 m. liepos mėnesį, su K. N. pas Š. R. namie gėrė alų, išgėrė po vieną skardinę. Beeinant prie naktinio baro, sutiko tris jaunuolius, kurie buvo Š. R. pažįstami. Būnant prie baro, lauke, tarp vieno iš Š. R. pažįstamų iš nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas. Nukentėjusiajam pradėjus eiti tolyn link gatvės, kažkuris jų pradėjo sekti jam iš paskos, R. B. ir kiti taip pat ėjo iš paskos. Matė, kaip nukentėjusysis įsėdo į taksi automobilį, o B. J., pradėjo nukentėjusįjį iš taksi automobilio traukti. Kodėl nusivijo nukentėjusįjį, paaiškinti negali, nieko plėšti, vogti ar mušti nesitarė. Atsimena, kad prie taksi automobilio atėjo Š. R., K. N. bei B. J.. Kai B. J. nepavyko ištraukti nukentėjusiojo iš taksi, jį bandė ištraukti R. B. su K. N.. Nepavykus nukentėjusiojo ištraukti, jį taksi vairuotojas išvijo iš automobilio. Tada pirmiausiai B. J. nutraukė nukentėjusiajam rankinę nuo peties, o paskui pradėjo pastarąjį mušti. Matė, kaip Š. R. ir K. N. sudavė ne mažiau kaip po porą smūgių nukentėjusiajam į pilvą ir į nugarą. Matė, kad nukentėjusysis buvo nukritęs ant žemės. P. R. B. nukentėjusiajam smūgių nesudavė. Tada Š. R. nuėmė nukentėjusiajam sportinio bliuzono viršų kartu su palaidine, o R. B. padėjo jam tą bliuzoną nuimti. Kas nutraukė nukentėjusiajam nuo kaklo grandinėlę, nematė. Po to visi pabėgo. Vėliau susitiko stadione su B. J. ir jo draugais. B. J. Š. R. padavė sidabrinę grandinėlę, kurią, kaip R. B. suprato, ir atėmė iš nukentėjusiojo. Rūbus taip pat pasiėmė Š. R.. Taip pat B. J. R. B., K. N. ir Š. R. padavė bendrai 20 Lt, o sau, kaip suprato, pasiliko visus kitus. Už tuos 20 Lt kitą rytą nusipirko maisto. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, supranta, kad įvykdė nusikalstamą veiką (2 t., 59, 65 b. l.).

Kaltinamasis K. N. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis kaltinime nurodytu laiku su Š. R. eidami iki naktinio baro, sutiko B. J. ir jo draugus – L. J. ir G. S.. Kaltinamasis liko prie baro, o kiti nuėjo į vidų. Matė, kad B. J. bare užmezgė pokalbį su nukentėjusiuoju. Po to vyriškis išėjo į lauką parūkyti ir užmezgė pokalbį su kaltinamuoju. Vyriškis buvo labai girtas, vos pastovėjo ant kojų, pradėjo kaltinamąjį pravardžiuoti. Vyriškis su kaltinamuoju kalbėjo įžūliai, todėl kaltinamasis jį perspėjo, tačiau pastarasis nereagavo, išpūtęs dūmus kaltinamajam į veidą, nuėjo į barą. I. Š. R. ir R. B. iš baro, kaltinamasis jiems pasakė, ką vyriškis negražiai kalbėjo. Išėjęs B. J. pasakė, kad nukentėjusysis turi daug pinigų, tačiau kaltinamajam tai nerūpėjo. Tuomet išėjus nukentėjusiajam, kaltinamasis pastarąjį pradėjo vytis, o šis pradėjo bėgti. Nukentėjusiajam įsėdus į taksi automobilį, jie taksistui pasakė, jog nukentėjusysis turi K. N. telefoną, prašė jo nevežti. Tuomet visi keturi pradėjo nukentėjusįjį tempti iš automobilio. Kažkuriam iš jų ištempus nukentėjusįjį iš automobilio, jam pradėjus bėgti, B. J. nukentėjusįjį vijosi, jam kažkaip sudavė, o nukentėjusiajam nugriuvus, nutraukė pastarojo rankinę ir nuėjo toliau. Nukentėjusiajam vėl pradėjus bėgti, Š. R. su R. B. jį pagavo, pradėjo kažką diskutuoti. Kaltinamasis nukentėjusįjį vijosi taip pat, tačiau draugai pribėgo greičiau, nes buvo arčiau nukentėjusiojo. Pribėgęs kaltinamasis „užgriebė“ nukentėjusįjį už kojų, jį pargriovė, sudavė pastarajam ne daugiau dviejų smūgių, ir iš tos vietos, nieko nepaėmęs, nuėjo link Š. R. namų, kur laukė draugų. Matė, kaip Š. R. nukentėjusįjį tampė. Teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl tariamai jam negrąžinto telefono davė neteisingus parodymus, galvojo, kad tokiais parodymais galės išvengti atsakomybės. Teigia vijęsis nukentėjusįjį dėl to, kad šis kaltinamajam pasakė kažką blogo, kaltinamąjį įžeidė. Detaliai įvykio dėl praėjusio ilgo laiko tarpo neatsimena. Tačiau teigia, kad tai, ką pasakė teisme, tai tas viskas buvo. Mano, kad nukentėjusiajam neturtinė žala galėtų būti 2000 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad vakare susitikęs su B. J., L. J. ir dar vienu nepažįstamu asmeniu, atėjo iki Ukmergės g. 34 a esančios naktinės gėrimų parduotuvės. Ten buvęs vyriškis (nuketėjusysis) kaltinamojo paprašė paskolinti paskambinti telefoną. Gavęs kaltinamojo telefoną, vyriškis bandė skambinti, po to su tuo telefonu nuėjo į baro vidų. Tada vyriškis kažką pasiėmė nuo stalo ir, išėjęs iš baro, pradėjo bėgti link taksi automobilio, o kaltinamasis kartu su draugais – iš paskos jo, nes norėjo atgauti savo telefoną. Kartu atbėgo Š. R., B. J. ir R. B.. Kaltinamasis, bėgdamas, savo draugams surėkė, kad iš jo paėmė telefoną. Iš taksi automobilio nukentėjusįjį traukė Š. R. bei B. J.. Ištraukus jį iš taksi automobilio, matė, kaip B. J. vieną kartą sudavė nukentėjusiajam ranka – pataikė kažkur į galvą. Taip pat B. J. nutraukė nukentėjusiojo rankinę. Tuo metu daugiau niekas nukentėjusiojo nemušė. Ką tiksliai tuo metu darė kiti, neprisimena, pats nukentėjusiojo nemušė. Nukentėjusiajam atsistojus ir pradėjus bėgti, kaltinamasis, norėdamas atsiimti savo telefoną, pradėjo jį vytis. Pasivijęs nukentėjusįjį, sugriebė jį už kojų, todėl nukentėjusysis nukrito ant žemės ir, išsitraukęs kaltinamojo telefoną iš kišenės, jį atidavė kaltinamajam. Pasiėmęs savo telefoną, kaltinamasis nubėgo, nežiūrėdamas, kas vyko toliau. Nežino, ar R. B. su Š. R. sudavė nukentėjusiajam dar smūgių. Kaltinamasis pats nukentėjusiojo nemušė, jokių jo daiktų neėmė, ar kas nors jį nurenginėjo, nematė. Jokiais pinigais ar nukentėjusiojo daiktais jie nesidalino. Po įvykio kaltinamasis nubėgo iki Š. R. namų (2 t., 60, 101 b. l.).

Kaltinamųjų kaltė be jų paaiškinimų pilnai įrodyta bylos teisminio tyrimo metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad jis 2013 m. liepos 5 d. vakare buvo naktiniame bare Ukmergės g., buvo gerokai išgėręs. Bare gėrė su kaltinamuoju B. J., po to pasirodė kiti kaltinamieji. Nukentėjusysis pajuto, kad bus kažkas blogai, nes K. N. jį viliojo išeiti į lauką parūkyti. Iš pradžių į lauką nėjo, bet pastebėjęs, kad kaltinamųjų bare nėra, išėjo iš baro ir, pamatęs taksi automobilį, pradėjo bėgti link automobilio. Kaltinamieji jį vijosi. Įlipęs į taksi automobilį, paprašė vairuotojo vežti, bet vairuotojas nevežė, nes pribėgę kaltinamieji pasakė, jog jis pavogė telefoną. Kaltinamieji jį išplėšė iš automobilio. K. N. ir B. J. nukentėjusiajam sudavė. Jam pargriuvus ir užsidengus veidą, pastarieji jį tąsė po gatvę, spardė. Nematė, ką kas darė, tik jautė smūgius, atrodė, kad muša ne vienas žmogus. Kas nuplėšė rankinę, negali pasakyti. Jam taip pat buvo nurengtas sportinis bliuzonas, pasigedo grandinėlės. Atsistojus ir pradėjus bėgti, kaltinamieji vėl jį vijosi, vėl supuolė. Jam pargriuvus ir užsidengus, kaltinamieji kažkaip išsilakstė. Įvykio metu neteko: rankinės, 40 Lt vertės, joje buvusių – paso (naujo padarymas kainavo – 150 Lt), vizos (naujos išdavimas – 400 Lt), tapatybės kortelės (naujos padarymas – 60 Lt), banko kortelės, vairuotojo pažymėjimo (naujo išdavimas – 50 Lt), airiško socialinio pažymėjimo; piniginės, 60 Lt vertės, joje buvusių – 700 Lt, 100 rublių ir 20 eurų; bliuzono, 200 Lt vertės; marškinėlių, 20 Lt vertės; grandinėlės. Kitą dieną rado tik automobilio dokumentus. Civilinis ieškinys 13836,44 Lt sumai, turtinę žalą sudaro – 1836,44 Lt, neturtinę – 12000 Lt. Kaltinamieji B. J., Š. R., R. B. jam atlygino turtinę žalą, o B. J. ir dalį neturtinės žalos.

Liudytojas G. S. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis su B. J. ir jo draugais ėjo į naktinį barą nusipirkti alkoholinių gėrimų. Neatsimena įvykio aplinkybių dėl praėjusio ilgo laiko tarpo. Atsimena, kad įvyko konfliktas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 58 b. l.), kad 2013 m. liepos 5 d. išgėrę alkoholinių gėrimų, su B. J., L. J. nuėjus į naktinę parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), B. J. sutiko dar tris savo pažįstamus, kurių anksčiau iki įvykio liudytojas nepažinojo. Liudytojas matė, kaip, būnant baro viduje, tie trys jaunuoliai susiginčijo su nukentėjusiuoju. Liudytojui su L. J. ir B. J. lauke rūkant, į lauką išėjo ir nukentėjusysis. Ir tada trys B. J. pažįstami nukentėjusįjį nusivijo, B. J. taip pat nubėgo jiems iš paskos. Liudytojas su L. J. liko iš pradžių prie baro, paskui iš lėto ėjo link padangų montavimo pastato. Matė, kad trys B. J. pažįstami bei B. J. mušė rankomis ir kojomis nukentėjusįjį. Kaip nukentėjusįjį vaikinai traukė iš taksi automobilio, kas iškraustė nukentėjusiojo daiktus ar nurengė jo drabužius, nematė. Vėliau, kai nukentėjusysis jau buvo dingęs, ir B. J. pažįstami pasišalino, liudytojas, L. J. ir B. J. nuėjo link „(duomenys neskelbtini)“, kur liudytoją ir L. J. sulaikė policijos pareigūnai.

L. L. J. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis gėrė alkoholinius gėrimus pas jam žinomą žmogų, po to dviese lydėjo merginą. Nuėję į naktinį barą, dar išgėrė. Vienu metu matė, kaip kažkoks žmogus (nukentėjusysis) ėjo į taksi automobilį, o kiti asmenys (visi kaltinamieji) bėgo pastarajam iš paskos, pasiviję, visi nukentėjusįjį mušė. Nurodė negalintis įvardinti, kuris iš kaltinamųjų mušė, nes stovėjo toli nuo įvykio vietos, be to, buvo nemažai išgėręs. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 59-60 b. l.), kad kaltinime nurodytu laiku jis, B. J. ir G. S. pas B. J. namuose išgėrę gal butelį brendžio, 0,7 l talpos, prie naktinės gėrimų parduotuvės susitiko Š. R., K. N. bei R. B.. Vieny metu stovėdamas su G. S., pamatė, kad prie taksi automobilio susirinkę B. J., Š. R., K. N. ir R. B., kažkam iš jų šaukiant, kad „atėmė telefoną“, nukentėjusįjį traukė iš taksi automobilio (kuris tiksliai ištempė, nematė, nes visi minėti asmenys buvo prie taksi automobilio), visi nukentėjusįjį spardė (kiek tiksliai, kas sudavė smūgių ir atėmė rankinę iš nukentėjusiojo, nematė). Kaltinamieji visi keturi užgriuvo ant nukentėjusiojo. Nukentėjusiajam pradėjus bėgti, minėti asmenys jį vijosi. Taip pat pamatė, kad nukentėjusysis jau yra nurengtas. B. J. priėjus prie liudytojo su draugu, matė B. J. rankose vyrišką rankinę. Liudytojui ir G. S. einant link stadiono, jiems iš paskos ėjo ir B. J., R. B., Š. R., K. N.. Matė, kad B. J. kažkuriam davė pinigus. Kiek prisimena, B. J. rankinę išmetė stadione. Tada jie trise – jis, G. S. ir B. J. nuėjo link B. J. namų. Vėliau liudytojas su G. S. buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Niekada nėra Š. R. sakęs apie tai, kad B. J. rankinėje rado 700 Lt ir pasą, nes su juo nebendrauja. Bet po kelių dienų sutiktas B. J. minėjo, kad rankinėje buvo 700 Lt. Apie tai liudytojas pasakė K. N..

2013 m. liepos 8 d. VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam konstatuoti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai nosyje, kaktoje, alkūnėse, dešiniame dilbyje, dešiniame žaste, dešiniame kelyje, dešiniame šone, krūtinėje, dešinėje čiurnoje, dešiniame klube, poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame petyje, padaryti bukais daiktais, 14 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 28 b. l.).

2013 m. liepos 9 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta ir 2013 m. liepos 10 d. apžiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, paimta iš alkoholinių gėrimų parduotuvės (1 t., 34-37 b. l.).

2013 m. rugsėjo 18 d. vyr. tyrėjos A. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad po CD peržiūros su vaizdo įrašu iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), nustatyta ten buvusių šešių vaikinų tapatybė: B. J., K. N., G. S., R. B., Š. R., L. J. (1 t., 38 b. l.)

2013 m. birželio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nusikaltimo padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini) sankirtoje (1 t., 10-12 b. l.).

Nors kaltinamasis R. B. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą neprisipažino, kaltinamasis K. N. kaltu prisipažino iš dalies, jų kaltę patvirtina kaltinamųjų B. J., Š. R. parodymai, nukentėjusiojo A. G., įvykį mačiusių liudytojų parodymai.

Nukentėjusysis A. G. nurodė, kad, būnant bare, pajuto, kad bus kažkas blogai, nes K. N. jį viliojosi išeiti į lauką parūkyti. Todėl pastebėjęs, kad kaltinamųjų bare nėra, išėjęs iš jo, pradėjo bėgti link taksi automobilio, tačiau jį kaltinamieji pasivijo. Taksi automobilio vairuotojas nukentėjusiojo nevežė, nes pribėgę kaltinamieji pasakė, jog jis pavogė telefoną. Kaltinamiesiems ištraukus nukentėjusįjį iš automobilio, K. N. ir B. J. nukentėjusiajam sudavė. Jam pargriuvus, buvo tąsomas, spardomas, iš gaunamų smūgių atrodė, kad muša ne vienas žmogus. Bandant bėgti, buvo dar kartą sugautas. Nors nukentėjusysis pats nurodė, kad bare buvo gerokai išgėręs, kas matyti iš jo ne itin detalių parodymų, tačiau teismas neturi duomenų, paneigiančių nukentėjusiojo parodymus, kad jo atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, kad buvo atimti turėti daiktai, kad jis nukentėjo būtent nuo byloje kaltinamaisiais patrauktais asmenų veiksmų, be to, nukentėjusysis nėra pažįstamas su kaltinamaisiais, taigi neturi jokio tikslo juos apkalbėti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, tuo labiau, kad nukentėjusiojo esmę apie įvykį atskleidžiančius parodymus patvirtina pačių kaltinamųjų parodymai.

Kaltinamasis B. J. papasakojo įvykio aplinkybes bei, kadangi detaliai visų įvykio aplinkybių neatsiminė, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nukentėjusįjį kaltinamajam su kitais kaltinamaisiais ištraukus laukan iš mašinos, o pastarajam nuo traukimo nukritus ant žemės, kaltinamasis jam sudavė ar įspyrė keletą smūgių, taip pat paėmė iš nukentėjusiojo rūbų ant žemės nukritusią nukentėjusiojo piniginę bei, nuėjęs toliau, iš jos pasiėmė visus grynuosius pinigus, kurių kiekio netikrino. Tuo metu kiti jo draugai ir pažįstami – Š. R. ir dar du iš matymo pažįstami draugai (kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, tai R. B. ir K. N.) toliau mušė nukentėjusįjį. Kažkuris iš kitų kaltinamųjų paėmė iš B. J. iš nukentėjusiojo pasiimtus pinigus, ir tada jie visi iš įvykio vietos pabėgo. Be to, būnant kartu su kitais kaltinamaisiais lauke prie baro, vienas iš kartu su Š. R. atėjusių kaltinamųjų (tai yra, R. B. ar K. N.) pasakė, kad jam patiko nukentėjusiojo bliuzonas ir paprašė, kad kaltinamasis nukentėjusįjį išviliotų iš baro. K. Š. R., patvirtindamas kaltinamojo B. J. nurodytas aplinkybes, taip pat parodė bei patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nukentėjusiajam, kuris atrodė išsigandęs, einant link gatvės, B. J. pasakė, kad šitą reikia „imti“, ką girdėjo visi kaltinamieji. Nukentėjusįjį iš taksi automobilio ištraukė B. J., taip pat jis sudavė smūgį nukentėjusiajam bei nutraukė nukentėjusiojo rankinę. Nukentėjusysis nukrito. Nukentėjusiajam pradėjus bėgti, kaltinamasis, R. B. ir K. N. pastarąjį nusivijo. Jį pagavus, K. N. paėmė nukentėjusiajam už kojos, dėl ko šis nukrito. Kaltinamasis nurengė nuo nukentėjusiojo pastarojo sportinį bliuzoną ir marškinėlius, galėjo suduoti vieną smūgį. Nurodė, kad nukentėjusįjį daugiausiai mušė B. J., vieną smūgį sudavė K. N.. Be to, vėliau sutiktas L. J. jam pasakė, kad pas nukentėjusįjį piniginėje buvo 700 Lt, o juos sulaikę policijos pareigūnai pas juos rado nukentėjusiojo pasą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti kaltinamųjų B. J., Š. R. parodymais, kadangi kaltinamasis B. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė iš esmės vienodus, logiškus parodymus, kaltinamasis Š. R. įvykio aplinkybes taip pat paaiškino logiškai, nuosekliai, panašiai kaip ir kaltinamasis B. J., taip pat patvirtino ikiteisminio metu nurodytas ir teismo metu primirštas aplinkybes, paaiškinęs tik, kad apie tariamą nukentėjusiojo pasisavinimą K. N. telefoną tyrimo metu pasakė, nes galvojo taip lengviau išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, šių kaltinamųjų nurodytas kai kurias aplinkybes, tiek neprisipažindami ar tik iš dalies prisipažindami kaltais, patvirtino ir kaltinamieji R. B. bei K. N.. R. B. patvirtino, kad tiek jis, tiek B. J. ir K. N. bandė nukentėjusįjį ištraukti iš automobilio, B. J. nutraukė nukentėjusiajam nuo peties rankinę, o Š. R. ir K. N. sudavė po vieną smūgį nukentėjusiajam į pilvą, pastarajam pradėjus bėgti, jį nusivijo jie visi, pagavus kaltinamasis nukentėjusiajam liepė rengtis, o Š. R. nuvilko sportinį bliuzoną ir marškinėlius, kuriuos paėmę jie visi pabėgo. K. N. patvirtino, kad B. J. sakė, jog nukentėjusysis turi daug pinigų, jie visi keturi nukentėjusįjį bandė ištempti iš automobilio ir kažkuriam iš jų pavyko tai padaryti, B. J. sudavė nukentėjusiajam, o šiam nugriuvus, nutraukė pastarojo rankinę ir nuėjo toliau, vėl bėgantį nukentėjusįjį pavijo Š. R. su R. B., o pribėgęs kaltinamasis, pagriebęs nukentėjusįjį už kojų, jį pargriovė, sudavė pastarajam ne daugiau dviejų smūgių, Š. R. nukentėjusįjį tampė.

Kaltinamųjų B. J., Š. R., nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytojai G. S., L. J.. G. S. patvirtino matęs, kad trys B. J. pažįstami (kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, tai Š. R., K. N. ir R. B.) bei pats B. J. mušė rankomis bei spardė nukentėjusįjį. L. L. J. patvirtino matęs, kaip B. J., Š. R., K. N. ir R. B. nukentėjusįjį traukė iš taksi automobilio, visi jį spardė, nukentėjusiajam pradėjus bėgti, minėti asmenys jį vijosi, matė nukentėjusįjį nurengtą, B. J. rankose matė vyrišką rankinę, kurią šis išmetė stadione, matė, kaip B. J. kažkuriam iš draugų (ar R. B., ar Š. R., ar K. N.) davė pinigus, kad po kelių dienų sutiktas B. J. minėjo, kad nukentėjusiojo rankinėje buvo 700 Lt.

Kad nukentėjusysis A. G. buvo mušamas patvirtina ir 2013 m. liepos 8 d. VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam konstatuota odos nubrozdinimai nosyje, kaktoje, alkūnėse, dešiniame dilbyje, dešiniame žaste, dešiniame kelyje, dešiniame šone, krūtinėje, dešinėje čiurnoje, dešiniame klube, poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame petyje, padaryti bukais daiktais, padaryti 14 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 28 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Nors kaltinamasis K. N. parodė, kad vijosi nukentėjusįjį dėl to, kad šis kaltinamajam pasakė kažką blogo, kaltinamąjį įžeidė, o sudavęs smūgius nukentėjusiajam, vienas nuėjo link Š. R. namų laukti draugų, tačiau teismas šio kaltinamojo parodymus vertina kaip kaltinamojo siekimą sušvelninti savo atsakomybę, kadangi kaltinamojo parodymai, nelogiški, nevienodi teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, skiriasi ne tik nuo faktines bylos aplinkybes atitinkančių kaltinamųjų B. J. bei Š. R. parodymų, bet ir nuo savo kaltės nepripažįstančio R. B. parodymų. Teismas laiko, kad elementarioje gyvenimiškoje situacijoje nesuprantamas toks kaltinamojo K. N. elgesys, kad, nukentėjusiajam kaltinamąjį įžeidus, kaltinamasis, būdamas labai įsižeidęs, tik po kiek laiko puolė vytis nukentėjusįjį, kad šį sumuštų; logiškai nesuprantami ir kaltinamojo parodymai, kad atėjęs į barą su draugais, kartu su jais bendravęs, matęs kitų savo bendrų atliekamus neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, kaltinamasis K. N., sudavęs smūgius nukentėjusiajam, staiga, niekam nieko nesakęs, paliko draugus ir pats vienas iš įvykio vietos nubėgo, tačiau ne ko nors išsigandęs pabėgo, o nubėgo prie savo draugo namų laukti pastarųjų. Tačiau tokių kaltinamojo K. N. parodymų nepatvirtina nė vienas iš kaltinamųjų, jie skiriasi teisme bei ikiteisminio tyrimo metu ir tarpusavyje.

K. R. B. parodymus teismas taip pat vertina kaip kaltinamojo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jie skiriasi teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, skiriasi nuo kaltinamųjų parodymų, vietomis yra nelogiški: nė vienas iš kaltinamųjų nepatvirtino R. B. parodymų, kad nė vienam kaltinamajam nepavyko nukentėjusiojo ištraukti iš automobilio ir pastarąjį lauk išvarė pats taksi vairuotojas, o nukentėjusysis išlipdamas pats nugriuvo, taip pat nepatvirtino ir kaltinamojo teisme naujai pateiktos įvykio versijos, kad visas konfliktas įvyko dėl nukentėjusiojo iš K. N. paimto ir negrąžinto telefono (tiek Š. R., tiek K. N. šią versiją teisminio nagrinėjimo metu paneigė, paaiškindami, kad tokiu būdu jie galvojo išvengti atsakomybės), be to, ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, kad nieko plėšti, vogti ar mušti su draugais nesitarus, negalėjo paaiškinti, kodėl vijosi iš baro išėjusį nukentėjusįjį bei pastarojo atžvilgiu atliko kitus neteisėtus veiksmus; be to, neįtikimi ir kaltinamojo parodymai teisme (dėl paties išgerto alkoholio kiekio, dėl atimtų iš nukentėjusiojo daiktų dalybų) praėjus daugiau nei metams laiko po įvykio.

Taigi teismas kaltinamųjų K. N. bei R. B. parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Žemesnės instancijos teismas

Kad jau prieš įvykį buvo susitarta apiplėšti nukentėjusįjį, matyti ir iš kaltinamojo B. J. parodymų, kad vienas iš kartu su Š. R. atėjusių kaltinamųjų (tai yra, R. B. ar K. N.) pasakė, kad jam patiko nukentėjusiojo bliuzonas ir paprašė, kad kaltinamasis nukentėjusįjį išviliotų iš baro; taip pat iš kaltinamojo R. B. parodymų, kad išsigandusiam nukentėjusiajam einant link gatvės, B. J. pasakė, kad šitą reikia „imti“, ką girdėjo visi kaltinamieji; be to, ir kaltinamasis K. N. parodė girdėjęs, kaip B. J. sakė, kad nukentėjusysis turi daug pinigų. Kad iš nukentėjusiojo prievarta ne tik buvo atimta piniginė bei nuo jo nurengti drabužiai, patvirtina beveik visi kaltinamieji. Taip pat, kad buvo užvaldyti ir nukentėjusiajam priklausantys, piniginėje buvę 700 Lt, užsienietiški pinigai, grandinėlė, patvirtina kaltinamieji B. J. (parodė, kad iš piniginės pasiėmė visus grynuosius pinigus: kiek jų buvo, nežino, nes nežiūrėjo, ir iš karto juos įsidėjo į šortų kišenę, taip pat nurodė matęs, kad joje buvo kažkiek nelietuviškų pinigų), R. B. (ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad B. J. R. B., K. N. ir Š. R. padavė bendrai 20 Lt, o visus kitus, kaip kaltinamasis suprato, B. J. pasiliko sau; taip pat parodė matęs, kad po įvykio stadione susitikus su B. J. ir jo draugais, B. J. Š. R. padavė sidabrinę grandinėlę, kurią, kaip R. B. suprato, B. J. atėmė iš nukentėjusiojo), Š. R. (parodė, jog vėliau po įvykio sutiktas L. J. jam pasakė, kad pas nukentėjusįjį piniginėje buvo 700 L), liudytojas L. J. (parodė, kad po kelių dienų sutiktas B. J. minėjo, kad rankinėje buvo 700 Lt, apie ką liudytojas pasakė K. N.).

Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad visiems kaltinamiesiems bandant ištraukti bei ištraukiant nukentėjusįjį A. G. iš taksi automobilio, B. J., Š. R. bei K. N. nukentėjusiojo atžvilgiu pavartojant fizinį smurtą, B. J. nutraukiant nuo nukentėjusiojo peties rankinę, ją iškraustant bei pasisavinant joje rastus pinigus, Š. R., padedant R. B., nurengiant nukentėjusiojo sportinį bliuzoną bei sportinius marškinėlius, kažkuriam iš kaltinamųjų nuo A. G. kaklo nutraukus balto metalo grandinėlę, minėtus daiktus užvaldžius, vėliau jais pasidalinus, išleidus, išmetus, kaltinamieji B. J., Š. R., K. N. bei R. B., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. G. priklausantį, turtą. Nors tarp kaltinamųjų ir nebuvo išankstinio detalaus veikos aptarimo, vaidmenų pasidalinimo, tačiau jau buvo išankstinis susitarimas daryti nusikalstamus veiksmus, ir kaltinamieji, kiekvienas atlikdamas tam tikrus veiksmus, matydami ir suprasdami vienas kito atliekamus veiksmus, jiems neprieštaravo, jų nenutraukė, taigi jiems pritarė, bei patys juos darydami, prie tokių veiksmų prisidėjo, taigi, suvokė, kad daro pavojingą nusikalstamą veiką ir taip norėjo elgtis. Pavojingų pasekmių atsiradimas buvo vieningų visų kaltinamųjų veiksmų rezultatas. Todėl kaltinamieji padarė nusikaltimą, veikdami bendrininkų grupėje, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu kaltinamieji disponavo pagal savo valią.

Bausmių skyrimas

Kadangi kaltinamieji B. J., Š. R., R. B., K. N. veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai, o kaltinamasis R. B. ir šiuo metu yra nepilnametis, teismas, skirdamas jiems bausmes, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54 str., 90-91 str.).

Kaltinamasis B. J. padarė vieną apysunkį baigtą tyčinį smurtinį nusikaltimą, teistas, administracine tvarka nebaustas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-11-05 duomenimis, B. J. šeima skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neregistruota, pats B. J. skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje neregistruotas, tačiau Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams yra žinomas kaip linkęs konfliktuoti su bendraamžiais, naudoti jų atžvilgiu smurtą. B. J. motina L. Š. bausta administracine tvarka dėl netinkamo sūnaus elgesio (1 t., 153 b. l.). (duomenys neskelbtini) 2013-10-21 charakteristikoje nurodoma, kad B. J. konfliktų su klasės draugais ir mokytojais neturėjo, drausmės pažeidimų nepastebėta (1 t., 155 b. l.), šiuo metu mokyklą baigęs. Policijos duomenimis, B. J. į policijos dominančių vaikų apskaitą įtrauktas nebuvo. B. J. šiuo metu dirba, yra sukūręs šeimą, sutuoktinė laukiasi (4 t., 36, 83, 85, 86 b. l.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino materialinę žalą, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis B. J. padarė tik vieną, tačiau apysunkį tyčinį smurtinį nusikaltimą, nusikaltimas padarytas veikiant grupėje asmenų, panaudojant fizinį smurtą, kas rodo didesnį šio nusikaltimo pavojingumą, yra teistas, tačiau nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neteistas, būdamas nepilnametis, prisipažino ir gailisi, atlygino materialinę žalą bei dalį neturtinės žalos, yra nuteistas už keturių nesunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymą, tačiau Kauno apylinkės teismo 2015-05-08 nuosprendis, kuriuo kaltinamasis yra nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., 178 str. 2 d., dar yra neįsiteisėjęs, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam švelnesnę šio nusikaltimo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, nustatant jos dydį mažesnį, nei numatytas arešto bausmės vidurkis.

Nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., turėtų būti subendrintina su 2015-05-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau minėtas nuosprendis yra neįsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina, ir tai bus padaryta 2015-05-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-07-15 11.35 val. iki 2014-07-16 15.22 val. (3 t., 73-74, 119, 85-89 b. l.).

K. Š. R. padarė vieną apysunkį baigtą tyčinį smurtinį nusikaltimą, 2012 m. kovo 12 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str., teistas, baustas administracine tvarka (2 t., 22-23, 40-41 b. l., Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys); Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (2 t., 45, 47 b. l.). K. M. profesinio mokymo centro 2013-10-07 charakteristikoje nurodoma, kad mokinys pamokų nelankė, nedalyvavo bendruomeniniuose renginiuose, I pusmetyje pažymių neturėjo (2 t., 49 b. l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-11-05 duomenimis, Š. R. šeima skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neregistruota, pats Š. R. skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2012 metų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams yra žinoma, kad Š. R. yra linkęs konfliktuoti su bendraamžiais, naudoti jų atžvilgiu smurtą, vagiliauti. Š. R. motina D. T. bausta administracine tvarka dėl netinkamo sūnaus elgesio (2 t., 51, 54-55 b. l.). (duomenys neskelbtini) 2015-02-17 pažymoje nurodoma, kad Š. R. yra pateikęs prašymą mokytis gimnazijos II vakarinėje gimnazinėje klasėje pagal bendrojo ugdymo programą nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. (4 t., 64 b. l.). Š. R. sportuoja tinklinį, trenerio V. K. charakterizuojamas teigiamai (4 t., 67-69, 70 b. l.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino materialinę žalą, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat, kad nors kaltinamasis Š. R. padarė tik vieną, tačiau apysunkį tyčinį smurtinį nusikaltimą, nusikaltimas padarytas veikiant grupėje asmenų, panaudojant fizinį smurtą, kas rodo didesnį šio nusikaltimo pavojingumą; šiame nuosprendyje konstatuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindais, taip pat laisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2013-03-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, metu, po to vėl buvo nuteistas už vieno nesunkaus ir keturių apysunkių nusikaltimų padarymą, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis yra linkęs nepaisyti įstatymų, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas, linkęs daryti tyčinius nusikaltimus ir nesistengia pasitaisyti, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturi, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią šio nusikaltimo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Tačiau atsižvelgus, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, prisipažino ir gailisi, atlygino materialinę žalą, 2015-02-06 nuosprendis neįsiteisėjęs, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bei jos vykdymas atidėtinas (BK 92 str.). Skirtina bausmė subendrintina, vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., su Kauno apylinkės teismo 2015-04-23 nuosprendžiu paskirta bausme.

Nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., taip pat turėtų būti subendrintina su 2015-02-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau minėtas nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka ir neįsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina, ir tai bus padaryta 2015-02-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d. (3 t., 71-72, 103-104, 121, 154-156 b. l.).

K. R. B. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, neteistas, 2015-04-24 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymą, administracine tvarka nebaustas; VšĮ Dainavos poliklinikos psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė, Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., 81, 83 b. l.). (duomenys neskelbtini) mokyklos 2013-10-14 charakteristikoje nurodoma, kad R. B. nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. mokosi 9 klasėje, yra draugiškas, lengvai bendraujantis tiek su mokiniais, tiek su mokytojais, mokymosi vidurkis – 7,4 balo; mokytojų teigimu, ne visada paruošia namų darbus, kadangi tingi mokytis; pamokose didelių problemų nepastebėta, motina vaiku rūpinasi, mokinio teigimu, su šeimos nariais jo santykiai yra geri. R. B. laisvalaikiu sportuoja futbolą (duomenys neskelbtini) mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., 85 b. l.). Policijos 2013-10-14 duomenimis, R. B. yra įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą (2 t., 87 b. l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-11-05 duomenimis, R. B. šeima skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neregistruota, pats R. B. skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje neregistruotas (2 t., 91 b. l.). Mama A. B. bausta administracine tvarka pagal ATPK 178 str. 4 d. už neblaivaus sūnaus R. B. (2,14 promilių) pasirodymą viešoje vietoje (2 t., 96-97 b. l.). Tėvas Ž. B. baustas administracine tvarka pagal (duomenys neskelbtini) str. už tai, kad jo nepilnametis sūnus R. B. 2012-11-27 apie 15 val. 25 min. parduotuvėje pavogė alkoholinių gėrimų, kurių vertė 64,99 Lt (baudžiamosios bylos N1-63-725/2015 duomenys). R. B. aktyviai sportuoja – žaidžia futbolą, yra pelnęs nemažai apdovanojimų bei diplomų (4 t., 100-114 b. l.).

Civilinė atsakovė A. B. parodė, kad su sūnumi R. įvykio laikotarpiu turėjo problemų: su sūnumi nerado bendros kalbos, jis neklausė, namo grįždavo vėlai. Šiuo metu sūnus padarė išvadas, ji su juo problemų neturi. Sūnus mokosi, sportuoja futbolą nuo 6 metų, laisvu laiku būna namuose. Iš sūnaus elgesio, kalbų yra įsitikinusi, kad sūnus pasitaisė ir ateityje problemų nebus. Su turtine žala sutinka, mano, kad neturtinė žala per didelė, galėtų būti iš visų bendrai 1000-1500 Lt. Atlygino 133,23 Eur žalą.

K. R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – atlygino materialinę žalą, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis K. N. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, neteistas, 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymą, administracine tvarka nebaustas; VšĮ Dainavos poliklinikos psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė, Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., 114, 116 b. l.). Policijos 2013-10-07 duomenimis, nuo 2013-07-02 įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą (2 t., 112 b. l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-11-05 duomenimis, K. N. šeima skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neregistruota, pats K. N. skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje neregistruotas (2 t., 118 b. l.). (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 2014-02-24 charakteristikoje nurodoma, kad K. N. mokykloje mokosi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., prieš tai mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, yra draugiškas, komunikabilus, drąsus, pasitikintis, mandagus, itin tvarkingas, mokymosi priemones įsigyja laiku, į pamokas ateina pasiruošęs, mokslo pasiekimai vidutiniški, pamokas lanko labai gerai, sportuoja, pedagogų nusiskundimų ar pastabų dėl elgesio nėra, jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, reaguoja į klasės auklėtojos pastabas. K. N. tėčio teigimu, jis su sūnumi bendrauja nuolat, kalbasi apie sūnui rūpimus dalykus, šiuo metu sūnui labai svarbūs draugai. Mamos G. N. teigimu, K. šiltai bendrauja su ja ir noriai rūpinasi jaunesniu broliu, jai neramu tik dėl sūnaus elgesio ne namuose (2 t., 126 b. l.).

Civilinis atsakovas R. N. parodė, kad sūnus K. judrus, sportiškas, geras, jų santykiai šeimoje geri, nusiskundimų neturi. Sūnus padarė išvadas, stengiasi būti geras. Šeimoje su sūnumi kalbasi dėl jo problemų, jį auklėja. Su mokslais sūnus nepersistengia, sportuoja kovinį sportą. Mano, kad civilinis ieškinys per didelis. Nors sūnaus poelgio nepateisina, bet niekas nevyksta be priežasties – nukentėjusysis buvo girtas, kabinėjosi, tyčiojosi, žemino, taip išprovokuodamas muštynes, be to, traumas galėjo pasidaryti pats griūdamas. Mano, kad žala už patirtus nepatogumus galėtų būti bendrai iš visų 1000 Lt. Mano, kad neaišku, ar tikrai nukentėjusysis turėjo 700 Lt, grandinėlę, todėl nesutinka dėl pinigų sumų už dingusius daiktus. Su patirtomis nukentėjusiojo išlaidomis dėl dingusių daiktų sutinka.

Kaltinamojo K. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kadangi kaltinamieji R. B., K. N. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, administracine tvarka nebausti, Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS jokios neigiamos informacijos apie šiuos kaltinamuosius, neturi, kaltinamieji mokosi, jų vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo itin aktyvus, nusikaltimų padarymo metu kaltinamieji buvo nepilnamečiai, R. B. ir šiuo metu yra nepilnametis, K. N. tik neseniai tapęs pilnamečiu (2015-05-01), po šio nusikaltimo daugiau nusikalstamų veiksmų jie nėra padarę, mokyklų charakterizuojami teigiamai ir patenkinamai, R. B. atlygino materialinę žalą, jų šeimos nėra įrašytos į Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS socialinės rizikos šeimų apskaitą, tėvams tėvų valdžia nėra apribota, kas rodo, kad kaltinamųjų šeimos yra tvarkingos, vaikais pagal savo galimybes rūpinasi, abu kaltinamieji aktyviai sportuoja, R. B. už pasiektus rezultatus turi įvairių apdovanojimų, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai šiems kaltinamiesiems dar galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atlikimo. Tuo tarpu straipsnio, nustatančio atsakomybę už kaltinamųjų padarytą veiką, sankcijoje numatytos tik laisvės atėmimo bei arešto bausmės. Nors sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – arešto bausmė – yra tik trumpalaikis laisvės atėmimas, tačiau, paskyrus šią bausmę kaltinamiesiems, pastarųjų laisvė būtų apribota – jie būtų laikomi izoliuoti nuo visuomenės. Todėl teismas laiko, kad BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta net ir švelniausioji bausmės rūšis – areštas nėra teisinga bausmė, kuri galėtų būti skirtina kaltinamiesiems K. N. ir R. B.. Teismas laiko, kad jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamųjų K. N. bei R. B. atžvilgiu taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas bei skiriant jiems švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 180 str. 1 d. sankcijoje – tai yra laisvės apribojimą, nustatant šios bausmės dydį, atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, mažesnį, nei BK numatytas šios bausmės vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis A. G. pareiškė civilinį ieškinį 531,87 Eur (1836,44 Lt) turtinei žalai atlyginti ir 3475,44 Eur (12000 Lt) neturtinei žalai atlyginti (3 t., 58-61 b. l.).

Kadangi nukentėjusiojo A. G. atžvilgiu buvo padarytas tyčinis nusikaltimas, dėl kurio jis patyrė žalą, nusikaltimą padarę asmenys nustatyti, jų atlikti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajam padaryta žala, todėl nukentėjusysis A. G. turi teisę reikalauti atlyginti jam nusikaltimu padarytą žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas laiko, kad kaltinamajam padaryta turtinio pobūdžio žala (1836,44 Lt) yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo, kaltinamųjų, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl yra pagrįsta.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji B. J., Š. R., R. B. atlygino nukentėjusiajam A. G.: Š. R. – 133,23 Eur, A. B. – 133,25 Eur ieškinyje prašomos priteisti turtinės žalos, B. J. – 200 Eur prašomos priteisti žalos. Tačiau kadangi nukentėjusiajam sutinkant kaltinamieji siekė atlyginti po vienodą jiems tenkančią turtinės žalos dalį, o turtinės žalos dalis yra 132,97 Eur (1836,44 Lt/4=459,11 Lt), todėl kaltinamųjų B. J., Š. R. bei R. B. atlyginta žalos dalis, viršijanti jiems tenkančią vienodą 132,97 Eur žalos dalį – viso 67,57 Eur, yra įskaitytina į neturtinės žalos atlyginimą ir neturtinė žala mažintina šia suma.

Kadangi kaltinamieji B. J., Š. R., R. B. atlygino nukentėjusiajam A. G. jiems tenkančią turtinės žalos dalį, nukentėjusysis minėtiems asmenims pretenzijų dėl turtinės žalos neturi, civilinis procesas dalyje dėl 398,91 Eur priteisimo iš B. J., Š. R., R. B. nutrauktinas (BPK 107 str.).

Kaltinamasis K. N. nukentėjusiajam turtinės žalos neatlygino, todėl nukentėjusiojo A. G. ieškinys turtinės žalos dalyje tenkintinas neatlygintai ieškinio daliai – 132,97 Eur, ir priteistinas iš kaltinamojo K. N..

Spręsdamas dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Nukentėjusysis A. G. ieškinyje ir posėdžio metu nurodė, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nurodė, kad dėl kaltinamųjų prieš nukentėjusįjį panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam buvo stipriai nubrozdinta kakta, alkūnės, sumuštas šonas, nuo sumušimų ant įvairių kūno vietų buvo atsiradę daug kraujosruvų, patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą bei baimę. Įvykio pasekmės jam sukėlė daug nepatogumų. Dėl stipriai nubrozdintos kaktos jautė diskomfortą prieš savo darbdavį ir kolegas, turėdamas aiškintis, kas atsitiko, dėl ko nukentėjusysis jautėsi nesmagiai, kas jam labai apsunkino bendravimo galimybes, be to, tokia išvaizda kenkė nukentėjusiojo reputacijai, menkino darbdavio bei aplinkinių pasitikėjimą nekentėjusiuoju. Dėl būtinumo užsisakyti naujus dokumentus, buvo priverstas prašyti darbdavį išleisti iš darbo, kol buvo gaminamas naujas vairuotojo pažymėjimas, negalėjo vairuoti automobilio, kuris jam labai reikalingas, nes su sugyventine augina mažametį vaiką, be to, rūpinasi ligota močiute, kol buvo išduota nauja Rusijos federacijos viza, negalėjo vykti į Rusiją nusipirkti pigesnių degalų.

Pagal suformuotą teismų praktiką, absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam A. G. dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusysis dėl jo sumušimo patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, po įvykio besitęsiantis veido bei viso kūno gydymasis, patiriami nepatogumai pablogino nukentėjusiojo darbo, gyvenimo kokybę, buvo apribotos bendravimo su kitais asmenimis galimybės. Be to, dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam prarandant asmens dokumentus, A. G. taip pat patyrė nepatogumus. Kaltinamieji sužalojo A. G. tyčiniais veiksmais, pagrobė nukentėjusiojo A. G. daiktus bei dokumentus taip pat tyčiniais veiksmais. Kaltinamieji yra jauni, darbingi asmenys, šiuo metu B. J., Š. R., K. N. pilnamečiai, taigi galintys įsidarbinti ir dirbti bei turintys realią galimybę atlyginti nukentėjusiajam jo patirtą žalą, R. B. nepilnametis, todėl už jo padarytą žalą, iki pastarojo pilnametystės, atsakingi atstovai pagal įstatymą. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, fizinių sužalojimų nukentėjusiojo A. G. psichinė būsena, fizinė sveikata gali blogėti ir ateityje, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, patiriami tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, nepateikti objektyvūs duomenys dėl galimybės ateityje patirti tam tikro dydžio papildomas gydymo išlaidas. Be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, neatitinkanti teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 1158,48 Eur (4000 Lt) (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

Teismo nustatyta civilinio ieškinio suma neturtinės žalos dalyje – 1090,91 Eur (3766,69 Lt) (1158,48 Eur (4000 Lt)-67,57 Eur), nukentėjusiajam prašant ją priteisti iš visų kaltinamųjų, nežiūrint, kad dalį neturtinės žalos B. J. atlygino, priteistina solidariai iš kaltinamųjų B. J., Š. R., K. N. ir R. B., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo R. B. įstatyminių atstovų (civilinių atsakovų) – A. B. ir Ž. B. 272,73 Eur (941,67 Lt), nustatant, kad įstatyminių atstovų pareiga pasibaigia, kai jų sūnus sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Civilinis ieškinys atmestinas dalyje dėl žalos priteisimo iš kaltinamojo K. N. atstovų pagal įstatymą R. N. ir G. N., kadangi kaltinamasis šiuo metu yra pilnametis, veiksnus asmuo.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis A. G. prašė priteisti iš kaltinamųjų proceso išlaidas – 350 Lt (101,37 Eur) (3 t., 51, 52 b. l.), kadangi jis tiek sumokėjo advokatui už suteiktą teisinę pagalbą ir procesinių dokumentų surašymą. Kadangi civilinis ieškovas (nukentėjusysis A. G.) naudojosi kvalifikuoto teisininko paslaugomis, tai yra pasinaudojo jam įstatymo suteiktomis teisėmis, jam turi būti atlygintos proceso išlaidos. Teismas laiko, kad civilinio ieškovo prašomos priteisti turėtos išlaidos už advokato pagalbą yra ne per didelės, atitinkančios teisingumo bei protingumo principus, įstatymų reikalavimus, todėl, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., priteistinos civiliniam ieškovui – nukentėjusiajam A. G. 101,37 Eur iš kiekvieno kaltinamojo po 25,34 Eur (87,49 Lt).

Byloje buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. kovo 17 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-1183, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos B. J., išlaidas iki 2015 m. kovo 17 d. sudaro 405,30 Eur dydžio advokato užmokestis.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti (3 t., 95 b. l.). Pateiktoje Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokios pažymos traktuojamos kaip informacinio pobūdžio ir neįpareigojančios teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Be to, 2014 m. balandžio 30 d. teismo nutartimi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir kaltinamajam B. J. bei kitiems kaltinamiesiems buvo paskirtas gynėjas BPK 51 str. 1 d. 1 p., 4 p. pagrindais.

Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam kaltinamojo teisę į gynybą, kai šis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, esant tarp kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, šioje byloje kitiems kaltinamiesiems taip pat buvo skirti gynėjai tokiais pačiais pagrindais, nors kaltinamasis dirba, tačiau neseniai sukūrė šeimą, sutuoktinė laukiasi vaikelio, turto neturi. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo B. J. nepriteistinos.

Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi kompaktinės CD plokštelės, esančios atskirame voke su baudžiamąja byla, sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 4 d., 5 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

B. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nuteisti 22 (dvidešimt dviejų) parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 49 str. 5 d., arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-07-15 11.35 val. iki 2014-07-16 15.22 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Š. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nuteisti 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str., paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 str. nuosprendžiu paskirta bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2015 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2014-08-18 iki 2014-09-11.

Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 20 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant mokytis arba dirbti, bei nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą).

Paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurią, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir, taikant BK 54 str. 3 d., nuteisti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu, darbu ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis, bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

K. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir, taikant BK 54 str. 3 d., nuteisti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu, darbu ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti, bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Civilinį procesą dalyje dėl 398,91 Eur priteisimo iš B. J., Š. R., R. B. nutraukti.

Nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti nukentėjusiojo A. G. naudai 132,97 Eur (459,12 Lt) iš kaltinamojo K. N.; priteisti nukentėjusiojo A. G. naudai 1090,91 Eur (3766,69 Lt) solidariai iš kaltinamųjų B. J., Š. R., K. N. ir R. B., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo R. B. įstatyminių atstovų (civilinių atsakovų) – A. B. ir Ž. B. 272,73 Eur (941,67 Lt), nustatant, kad įstatyminių atstovų pareiga pasibaigia, kai jų sūnus sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Iš kaltinamųjų B. J., Š. R., R. B., K. N. nukentėjusiajam A. G. priteisti proceso išlaidas – advokato teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidas – 101,37 Eur (350 Lt) iš kiekvieno kaltinamojo po 25,34 Eur (87,49 Lt).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: dvi kompaktines CD plokšteles, esančias prie bylos, sunaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš B. J. nepriteisti.

Išaiškinti B. J., kad jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Pažeidus šią arešto tvarką, ji teismo sprendimu gali būti pakeista įprastine arešto atlikimo tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė