- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-23
- Bylos Nr.
- 1-2653-311/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27240-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- E. T.
- Nukentėjusysis
- D. T.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, nuo 2019-04-04 registruotas darbo biržoje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2012-03-08 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d, 140 str. 2 d. – 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. 1,2 d., 2 p., 67 str. 2 d., 9 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiosios, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
2) 2013-01-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 64 str. 1 d., 3 d., bausmę subendrinus su 2012-03-08 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu-1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
3) 2013-11-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. bausmė subendrinta su 2013-01-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė - 2 metai laisvės atėmimas;
4) 2017-04-26 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. - 12 mėn. viešųjų darbų. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., galutinė bausmė - 8 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 36 val. visuomenės labui, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje įpareigojant tai atlikti per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos;
5) 2018-03-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. - 60 parų arešto; 2018-06-15 paleistas iš Marijampolės PN atlikęs bausmę, teistumai neišnykę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. T. 2019 m. liepos 28 d. apie 23 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė savo šeimos narei – dukrai D. T. į veido sritį, po to spyrė jai į pilvo sritį tuo sukėlė nukentėjusiajai D. T. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis E. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su sugyventine J. K. ir dukra D. T. gyvena (duomenys neskelbtini).
2019-06-28 apie 23 val., jis grįžo iš žvejybos namo. Prisėdo ant lovos. Kambaryje buvo tamsu, todėl nematė, kad ant lovos gulėjo šuo. Besėdant šuo jam įkando į ranką. Kadangi buvo sužalota ranka, jis paprašė sugyventinės, kad ši surastų binto. Tuo metu jis buvo išgėręs skardinę alaus. Jam prie kriauklės bandant apiplauti žaizdą, sudaužė netyčia lėkštę. Dėl to tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, tačiau jie vienas prieš kitą nesmurtavo. Išgirdusi triukšmą, iš kito kambario išėjo jo dukra D. T., atbėgo į virtuvę ir puolė draskyti jam veidą. E.t. ją atstūmė nuo savęs. Taip pasielgė gindamasis, kadangi jį sudraskė. Nustūmęs nuo savęs dukrą, jis iškart išėjo į lauką. Girdėjo, kaip ji kviečia policiją. Tyčia prieš dukrą jis nesmurtavo, kumščiu į veidą jai nesudavė ir nespyrė.
Nukentėjusioji D. T. parodė, kad anksčiau, t.y. iki 14 metų ji gyveno su tėvais, vėliau-globos namuose. Po to grįžo gyventi su tėvais, nes močiutė jai paliko palikimą.
2019-07-28, jai būnant namuose, tėtei įkando šuo. Tada tėtis pradėjo rėkti ant mamos. Išėjusi iš kambario pamatė, kad mama sėdėjo ant lovos, o tėtis stovėjo šalia jos. D. T. priėjo prie jo ir paklausė, kas atsitiko. Jai tuo metu pasirodė, kad tėtis mamai trenkė. Po to priėjo tėtis ir su ranka trenkė D. T. į veidą, po to įspyrė į pilvą. Po įvykio jai buvo patinę akies srityje. Mama patarė užsitepti dantų pastos, todėl neliko žymės. Pareigūnus iškvietė ji- skambino telefonu Nr.112. Paskambinusi pasakė, kad tėtis smurtavo prieš dukrą. Kai atvyko pareigūnai, ji nurodė jiems teisingas aplinkybes.
Šiuo metu ji su tėvu susitaikė, šis jos atsiprašė.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios D. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad ji išėjo patikrinti, girdėjo kaip svetainėje verkė motina ir sakė tėvui, kad jis prie jos nelįstų. Atėjusi pamatė, kaip tėvas pasilenkęs prie motinos, kuri pusiau gulomis gulėjo ant svetainėje esančios lovos, vieną kartą delnu trenkė motinai į veidą. Motina verkė ir vis kartojo: ,,baik". Mano, kad jai trenkė nesmarkiai, nes neužsimojo. Ji atsistojo tarpduryje ir pasakė: ,,ką tu čia darai, baik tu tą mamą mušti“ (b. l. 37).
Pagarsinus šiuos parodymus nukentėjusioji D. T. nurodė, kad ji sakė tyrėjai, kad tiksliai nežino, ar trenkė tėtis mamai.
Liudytoja J. K. parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra, o kaltinamasis- jos sugyventinis. Jie visi gyvena (duomenys neskelbtini).
2019-06-28 apie 22-23 val. visi buvo namuose, kambaryje. Būnant kambaryje šuo įkando E. T. į ranką, jis norėjo ją nusiplauti, bėgo kraujas. Kriauklėje buvo nešvarių indų, dėl to jie susikivirčijo. Konfliktavo žodžiais, garsiai. Tuo metu iš kambario atėjo dukra. Kas vyko toliau, ji nematė, nes nuėjo į virtuvę. Po to policija išvežė E. T.. Ant dukros veido ji nematė sužalojimų, matė, kaip dukra dėjo kompresus. Neprisimena, ar dukra sakė, kad tinsta vokas.
Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai sakė tiesą.
Iš 2019-06-28 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad D. T. paaiškino, jog 2019-06-28 apie 22.50 val. neblaivus tėvas puolė jos motiną J. K., delnu trenkė per veidą, stumdė. Ji puolė ginti motiną, todėl tėvas delnu trenkė jai per veidą, koja spyrė į pilvą, grasino, kad užmuš. Abiem moterims sukėlė fizinį skausmą (b.l. 32-35).
Iš 2019-07-02 apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas Policijos registruojamų įvykių registro vaizdo įrašas, sudaryta stenograma. Užfiksuota, kad jauna mergina nurodė, jog ji iš kambario atėjo ir ją puolė; ji sakė, kad apsiramintų, ką daro ir jis jai trenkė. Vyresnė moteris nurodė, kad D. ją gynė ( b.l. 29-30).
Iš 2019-07-15 apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas bendrojo pagalbos centro pateiktas nukentėjusiosios D. T. pranešimo apie įvykį garso įrašas, sudaryta stenograma. Užfiksuota, jog D. T. kviesdama pagalbą, nurodė, kad smurtauja tėtis, kad mušė rankomis (b.l. 47-48).
Iš 2019-07-04 akistatos protokolo tarp nukentėjusiosios D. T. ir įtariamojo E. T. matyti, kad suvedus šiuos asmenis akistaton, nukentėjusioji patvirtino, kad 2019-06-28 apie 23 val. E. T. vieną kartą ranka trenkė jai į veidą. Po to ji pastūmė E. T., tuomet jis įspyrė jai į pilvą, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Įtariamasis parodė, kad gindamasis pastūmė D. T. į veidą, kad į pilvą nespyrė (b.l. 110-111).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1425 (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Kaltinamasis E. T. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau iš jo parodymų turinio matyti, kad savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo jis visiškai nepripažįsta. Nors kaltinamasis parodė, kad jis jokio smurto nukentėjusiosios D. T. atžvilgiu nenaudojo, ją tik pastūmė gindamasis, nes ši jam apdraskė veidą, teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Priešingai nei teigia kaltinamasis, jo kaltė įvykdžius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta nukentėjusiosios D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos ji patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad tuo metu, kai ji išėjo iš savo kambario išsiaiškinti dėl tėvo-kaltinamojo E. T. elgesio su mama, šis jai vieną kartą smogė kumščiu į veidą ir vieną kartą spyrė į pilvą.
Kad kaltinamasis E. T. naudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, patvirtino ir liudytojas-policijos pareigūnas R. G., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam, kaip policijos pareigūnui atvykus į įvykio vietą ir bendraujant su nukentėjusiąja, pastaroji nurodė, kad išgirdusi triukšmą, ji iš savo kambario atėjo į virtuvę ir pamatė, kaip tėvas vieną kartą ranka trenkė jos motinai. Dėl to ji puolė ginti motiną. Tada tėvas trenkė jai vieną kartą delnu į veidą ir vieną kartą spyrė į pilvo sritį. Kaip nurodė liudytojas, jis matė, kad nukentėjusioji D. T. atrodė labai susijaudinusi, jos veidas buvo patinęs, paraudusi vieta, kurią jį rodydama sakė, kad jai trenkė tėvas. Sakė, kad jai skauda veidą ir pilvą, ant jos veido matėsi sužalojimas, patinimas.
Be to, kaip matyti iš nukentėjusiosios D. T. skambučio bendrajam pagalbos centrui, po jos konflikto su kaltinamuoju ji, kviesdama pagalbą, telefonu pranešė, jog tėtis smurtauja, muša rankomis. Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir akistatos su E. T. metu.
Liudytoja J. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ji, prasidėjus E. T. ir D. T. konfliktui, nuėjo į virtuvę. Tačiau po to, kai atvykę policijos pareigūnai išvežė E. T., ji matė, kaip dukra dėjo kompresus. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja ji parodė, kad matė, jog dukra sakė, kad jai tinsta, „keliasi fanaras“, dėl to dėjo kompresus. Pilvo nerodė, tačiau sakė, kad skauda pilvą. Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja J. K. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai sakė tiesą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visetas nepaneigiamai patvirtina, kad kaltinamasis E. T. 2019-07-28 apie 23 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė savo šeimos narei – dukrai D. T. į veido sritį, po to spyrė jai į pilvo sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo sugyventinei fizinį skausmą sukėlė konflikto metu. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamasis E. T. yra kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. T., veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, ši nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Vertinant E. T. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas penkis kartus, ir visus kartus-už analogišką nusikaltimą, t.y. pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis (b.l. 68-91), administracine tvarka baustas 14 kartų (b. l. 55-67), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b.l. 93), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė (b.l. 95), niekur nedirba ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturi.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad kaltinamasis jau anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narius penkis kartus, jam teismų nuosprendžiais skiriamos švelnesnės bausmės jokios teigiamos įtakos nedaro, jis ir toliau daro nusikaltimus, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, sprendžia, kad kaltinamajam E. T. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina griežčiausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui (BK 48 str. 2 d.).
Į E. T. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis, jį sulaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 140 straipsnio tvarka nuo 2019-06-28 23.35 val. iki 2019-06-30 11.15 val., t.y. 2 (dvi) paros (b.l. 115, 122)
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamajam E. T. ikiteisminio tyrimo metui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina, E. T. suimant teismo salėje.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti teisme-du kompaktiniai diskai, esantys byloje (b.l. 28, 46), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Ikiteisminio tyrimo metu E. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti teisme-du kompaktinius diskus, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio kopijos jam įteikimo dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.