- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- eI-1321-561/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gabis“
- Atsakovas
- Narkotikų
- Kategorijos
atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Jurgitai Diržytei-Venslovienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gabis“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Gabis“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimą „Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. ATK2-115/17 (toliau – Nutarimas).
Savo reikalavimus Bendrovė pagrindė tuo, kad atsakovas Nutarime nurodė, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, leidžiančią Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais, kadangi, Departamento teigimu, degalinės į baigtinį sąrašą vietų, kuriose leidžiama prekyba alkoholiniais gėrimais nepatenka, todėl prekyba alkoholiniais gėrimais degalinėse Lietuvos Respublikoje yra draudžiama. Nutarime nurodyta, kad Bendrovė jai priklausančioje viešojo maitinimo vietoje – kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kavinė), esančioje UAB „Tubus“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Degalinė), vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais. Tokia išvada buvo padaryta atsakovui nustačius, kad Kavinė ir Degalinė jungiasi bendru stogu, kad turi vieną bendrą įvažiavimą į bendrą teritoriją (aikštelę), kad Bendrovė vykdo viešojo maitinimo veiklą ir prekiauja alkoholiniais gėrimais tame pačiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame UAB „Tubus“ vykdo automobilinių degalų mažmeninę prekybą ir yra UAB „Tubus“ priklausančios degalinės operatorinės pastatas, degalinės automobilių kuro pylimo aikštelės, požeminė degalų saugykla, degalų priėmimo aikštelė ir kolektorius, dujų pylimo kolonėlė, buitinių dujų balionų konteineris, degalinės reklamos ir kainų stendas, degalinės monitoringo šulinėlis ir valymo renginiai.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad atsakovas neteisingai aiškino ir taikė aktualias teisės normas bei nepagrįstai rėmėsi išvadomis, padarytomis klaidingai vertinant nustatytas faktines aplinkybes.
Pareiškėjos nuomone, prekybos alkoholiniais gėrimais sąlygoms paaiškinti negalėjo būti pažodžiui remiamasi prekybą naftos produktais reglamentuojančiomis teisės normomis. Prekybos naftos produktais taisyklių 1 punkte yra nurodyta, kad šios taisyklės nustato didmeninės ir mažmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais, biokuru, biodegalais, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais reikalavimus. Fasuotų naftos produktų prekybinė veikla vykdoma vadovaujantis bendraisiais prekybos teisės aktų reikalavimais. Prekybos naftos produktais taisyklės ir jose vartojamos sąvokos yra sukonstruotos atsižvelgiant į tai, kad prekiaujama ypatingai degia, pavojinga aplinkai ir nuodinga gyviems organizmams preke. Šiomis taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų naftos produktų prekybos, gabenimo, laikymo, apskaitos, konkurencijos, kokybės ir aplinkosaugos, energetikos įrenginių saugos ir eksploatavimo, pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo bei kitų reikalavimų. Tuo tarpu alkoholiniai gėrimai yra maisto produktai ir prekybos jais kontrolė pasireiškia siekiu mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui ir t. t. Kitą vertus, Nutarime nurodytų naftos produktų prekybą ir degalinių veiklą reglamentuojančių teisės aktų normos labai aiškiai, konkrečiai ir išbaigtai apibrėžia degalinių teritorijos sąvoką. Degalinių eksploatavimo taisyklių 5 punkte nustatyta, kad degalinė – statiniai ir (ar) įrenginiai ir specialiai įrengta teritorija, skirta degalams, suskystintoms naftos dujoms, suslėgtoms gamtinėms dujoms priimti, laikyti, perpilti į kelių transporto priemonės kuro bakus, kilnojamąsias talpyklas ir (ar) balionus. Prekybos naftos produktais taisyklių 2 punkte nustatyta, kad degalinė – specialiai įrengta teritorija kartu su įrenginių ir statinių kompleksu, skirtu degalams priimti, laikyti, perpilti į kelių transporto priemonės kuro bakus ir (ar) kilnojamąsias talpyklas. Iš pacituotų taisyklių normų matyti, kad nei viename teisės akte nenurodyta apie galimybę degalinės teritorijoje teikti viešojo maitinimo, automobilių plovimo, valymo paslaugas ir panašiai. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjai priklausanti kavinė ir automobilių plovykla, esanti tarp kavinės ir UAB „Tubus“ degalinės operatorinės pastato, nėra degalinės dalimis ar degalinės teritorijoje ir jų veiklai reglamentuoti negali būti taikomi teisės aktai, specialiai skirti nefasuotais naftos produktais prekiaujančioms degalinėms.
Bendrovė nurodė, kad tai, jog atsakovas Nutarime neteisingai aiškina ir taiko degalinės ir degalinės teritorijos sąvoką, patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-34 patvirtinti Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkos (išskyrus oro) apsaugos reikalavimai. Matyti, kad visuose teisės aktuose apibrėžiama degalinės teritorija yra siejama su saugiu naftos produktų naudojimu. Degalinės teritorijos ribos nustatomos pagal degalų ir kuro išsiliejimo riziką. Privažiavimo keliai ir aikštelės nėra laikomi degalinės teritorija, nes jų dangai pakanka asfalto ar betono dangos ir nėra keliamas nelaidžios dangos reikalavimas. Taip pat ir greta degalinės esantys viešojo maitinimo ar paslaugų objektai negali būti laikomi degalinės ar jos teritorijos dalimi, nes nėra susiję su naftos produktų apyvarta. Tokį patį vertinimą yra pateikęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2013 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-1763/2013.
Bendrovė paaiškino, kad svarbu yra ir tai, kad pareiškėjai Kauno miesto savivaldybė išdavė licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais 2016 m. balandžio 22 d., tai yra jau po to, kai 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimai, griežtinantys prekybos alkoholiniais gėrimais degalinėse sąlygas.
Bendrovė pabrėžė, kad be aukščiau išdėstytų argumentų, pareiškėjo nuomone, yra nepagrįsti ir kiti atsakovo Nutarimo argumentai, o būtent, kad pareiškėjai priklausanti Kavinė, kurioje ji prekiauja alkoholiniais gėrimais, yra Degalinėje (arba degalinės teritorijoje), nes Kavinė ir Degalinės operatorinė yra viename žemės sklype, turi bendrą stogą ir naudojasi bendru įvažiavimu ir aikštele. Nutarime yra nurodyta daugelis požymių, rodančių visišką Kavinės ir Degalinės veiklos atskirumą: veiklos vykdomos skirtinguose adresuose, veiklą vykdo skirtingi subjektai, veikla vykdoma skirtinguose pastatuose, įėjimai į Degalinės ir Kavinės pastatus yra sąlyginai toli vienas nuo kito – daugiau nei 20 metrų. Pagal iki 2016 m. sausio 1 d. nustatytą teisinį reglamentavimą, buvo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionariųjų degalinių nespecializuotuose skyriuose, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą. Viešojo maitinimo veikla, parduodant ir alkoholinius gėrimus, degalinėse nebuvo leidžiama. Tuo laikotarpiu LVAT ne vienoje byloje yra pasisakęs apie degalinės ir viešojo maitinimo įstaigų veiklų atskyrimo požymius. Turint omenyje skunde išdėstytus UAB „Gabis“ ir UAB „Tubus“ veiklos skirtingumus ir remiantis LVAT nutartimis, galima daryti kategorišką išvadą, kad pareiškėjos viešojo maitinimo veikla niekaip nėra susijusi su Degalinės veikla.
Bendrovė nurodė, kad nesutinka su atsakovo pateiktu Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto aiškinimu. Teisingai aiškinant Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas gramatine ir logine prasme matyti, kad tai yra ne draudžiančios, bet leidžiančios teisės normos. Kiekviena įstatyme nurodyta vieta, kurioje leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra apibūdinta daugiau ar mažiau bendriniais požymiais. Kai kurių prekybos vietų sąvokos yra pateikiamos Įstatymo 2 straipsnyje, o būtent 27 dalyje pateiktoje stacionariosios viešojo maitinimo vietos sąvokoje nurodyta, kad tai yra vieta, įrengta Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruotame pastate. Šią įstatymo normą atitinka pareiškėjos vykdomos veiklos vieta. Vietos, kuriose yra draudžiama Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra nurodytos Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje ir šis išdėstytas draudimų sąrašas yra akivaizdžiai baigtinis. Jame nenurodyta, kad yra draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, įrengtose degalinėse, jų teritorijose ar konkrečiu atstumu nuo jų. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja nepadarė Įstatymo uždraustos veikos ir nebūtų jos padariusi net ir tuo atveju, jei būtų prekiavusi alkoholiniais gėrimais pačioje degalinėje.
Bendrovė pabrėžė, kad įvertinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėja nepažeidė Įstatymo normų, o atsakovo Nutarimas yra neteisėtas.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė Bendrovės skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos Bendrovės skundą prašė Bendrovės skundą atmesti, kadangi ginčo Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Departamentas paaiškino, kad, 2017 m. rugpjūčio 24 d. Departamento atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjai priklausančioje Kavinėje vykdoma mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais. Pareiškėjos Kavinė įrengta pastate, kuris bendru stogu (po bendru stogu įrengta automobilių plovykla) jungiasi su UAB „Tubus“ priklausančios Degalinės pastatu. Priešais UAB „Tubus“ priklausančios Degalinės pastatą įrengtos trys degalų kolonėlės, šalia – dujų pylimo kolonėlė, dujų rezervuarai. Bendrovės Kavinė ir UAB „Tubus“ Degalinė turi vieną bendrą įvažiavimą į bendrą teritoriją (aikštelę). UAB „Tubus“ Degalinės operatorinė įrengta pastate (duomenys neskelbtini). UAB „Tubus“ Degalinėje vykdoma benzino, dyzelino ir suskystintų dujų, skirtų autotransporto priemonėms, mažmeninė prekyba. Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuomos teise priklauso UAB „Tubus“, UAB „Tubus“ vykdo automobilinių degalų mažmeninę prekybą ir yra jai priklausančios degalinės operatorinės pastatas, degalinės automobilių kuro pylimo aikštelės, požeminė degalų saugykla, degalų priėmimo aikštelė ir kolektorius, dujų pylimo kolonėlė, buitinių dujų balionų konteineris, degalinės reklamos ir kainų stendas, degalinės monitoringo šulinėlis ir valymo renginiai bei Bendrovės Kavinės pastatas.
Departamentas nurodė, kad Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais leidžiama – stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose.
Degalinių eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-04-16 įsakymu Nr. 1-37, 5 punktas bei Prekybos naftos produktais taisyklų, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-03-02 įsakymu Nr. 1-41, 2 punktas aiškiai apibrėžia degalinės sąvoką.
Taigi, Departamento nuomone, minėti teisės aktai degalinės sąvoką aiškina ne tik kaip pastatą, kuriame parduodamas kuras, bet ir kaip teritoriją su visais jos įrenginiais. Šiame kontekste, Departamento nuomone, akivaizdu, kad pareiškėja vykdo mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais degalinėje.
Departamentas nurodė, kad skunde teismui pareiškėja ginčija padarytus Įstatymo pažeidimus, nepagrįstai manydama, kad Departamentas netinkamai taikė teisės normas, nepagrįstai rėmėsi išvadomis, padarytomis klaidingai vertinant nustatytas faktines aplinkybes.
Departamento nuomone, pareiškėjos teiginiai, kad pareiškėjos Kavinė nėra degalinės teritorijoje, yra subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas. Departamento nuomone, vertinant, ar pareiškėjos Kavinė veiklą vykdo Degalinėje, negalima vadovautis vien Nekilnojamojo turto registre pateiktais patalpų pavadinimais ir jų identifikavimo duomenimis, tačiau būtina vadovautis degalinių veiklą reglamentuojančiose teisės aktuose pateiktais degalinės sąvokos apibrėžimais ir jais vadovaujantis iš esmės įvertinti, ar veikla vykdoma degalinėje. Kadangi Prekybos naftos produktais taisyklės ir Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklės degalinės sąvoką sieja su visa degalinės veiklai pritaikyta teritorija, o ne atskirais teritorijoje esančiais infrastruktūros objektais, tai pareiškėjos Kavinė veiklą vykdo draudžiamoje vietoje – t. y. degalinėje. Nors Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos Kavinė turi atskirą adresą bei atskirą unikalų numerį, viešojo maitinimo ir degalinės veiklą vykdo skirtingi ūkio subjektai ir įėjimas į šiuos pastatus yra skirtingas, tačiau abu pastatai faktiškai yra degalinės teritorijoje.
Šiuo atveju, išnagrinėjus nekilnojamojo turto dokumentaciją bei byloje suriktą medžiagą, nekyla abejonių, kad mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais pareiškėja vykdo degalinės teritorijoje esančiame pastate.
Departamento nuomone, teisės aktai paprastai turėtų būti vertinami ir aiškinami sistemiškai, nes būtent visų galiojančių įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų visuma ir sudaro valstybės teisinę sistemą, todėl pareiškėjos argumentas, kad sprendžiant atsakomybės už Įstatymo pažeidimus taikymo klausimą negalima vadovautis degalinių veiklą reglamentuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nurodytomis sąvokomis yra nepagrįstas.
Departamentas nurodė, kad Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato baigtinį prekybos vietų, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sąrašą. Pažymėtina, kad iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusi šio straipsnio redakcija numatė galimybę prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionariose degalinėse vykdant mažmeninės prekybos veiklą, tačiau 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje minėto straipsnio redakcijoje stacionariosios degalinės baigtiniame prekybos vietų, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sąraše nenumatytos. Taigi, nuo 2016 m. sausio 1 d. mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais degalinėse draudžiama, nebenumatant jai iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusių išimčių.
Departamentas nurodė, kad pareiškėjos skunde nurodytais LVAT sprendimais kaip precedentu nėra pagrindo vadovautis, kadangi LVAT juose aiškino teisės normas neanalogiškoms faktinėms aplinkybėms nei nagrinėjamoje byloje, t. y. LVAT aiškino normas, galiojusias iki įsigaliojant Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimams, uždraudusiems prekybą alkoholiniais gėrimais degalinėse.
Kritiškai vertintini pareiškėjos argumentai, kad Kauno miesto savivaldybė 2016 m. balandžio 22 d. išdavė licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. 2483, todėl taip pat įvertino ir jos atitikimą Įstatymo reikalavimams. Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu buvo vertintas ne savivaldybės veiksmų teisėtumas, o pareiškėjos atsakomybė dėl Įstatymo nuostatų laikymosi pažeidimų.
Departamentas pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Departamento vertinimu, vadovaujantis galiojančiuose teisės aktuose pateiktais degalinės apibrėžimais buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais vykdė degalinėje. Pareiškėjos vertinimas, kad degalinės sąvoka turėtų būti suprantama daug siauriau, nei tai numatyta galiojančiuose teisės aktuose yra pagrįstas ne teisiniais, bet pačios pareiškėjos subjektyviai vertinamais argumentais. Prekyba alkoholiu yra valstybės giežtai reguliuojama veikla, kuri turi būti vykdoma itin atsakingai, todėl Departamentas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės pažeidimų nepadarė.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Departamento atstovė patvirtino atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė Bendrovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos medžiaga nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 24 d Departamento atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovei priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris – (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane – 10M1p), vykdoma mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais. Bendrovės Kavinė įrengta pastate, kuris bendru stogu (po bendru stogu įrengta automobilių plovykla) jungiasi su UAB „Tubus“ (įm. k. 135570484) priklausančios Degalinės pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Priešais UAB „Tubus“ priklausančios Degalinės pastatą įrengtos trys degalų kolonėlės, šalia – dujų pylimo kolonėlė, dujų rezervuarai. Bendrovės Kavinė ir UAB „Tubus“ Degalinė turi vieną bendrą įvažiavimą į bendrą teritoriją (aikštelę). UAB „Tubus“ Degalinės operatorinė įrengta pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris – (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane – 9B1p). UAB „Tubus“ Degalinėje vykdoma benzino, dyzelino ir suskystintų dujų, skirtų autotransporto priemonėms, mažmeninė prekyba. Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini)), kuris nuomos teise priklauso UAB „Tubus“, UAB „Tubus“ vykdo automobilinių degalų mažmeninę prekybą ir yra jai priklausančios Degalinės operatorinės pastatas (unikalus daikto numeris – (duomenys neskelbtini)), Degalinės automobilių kuro pylimo aikštelės, požeminė degalų saugykla, degalų priėmimo aikštelė ir kolektorius, dujų pylimo kolonėlė, buitinių dujų balionų konteineris, Degalinės reklamos ir kainų stendas, Degalinės monitoringo šulinėlis ir valymo renginiai, bei Bendrovės Kavinės pastatas.
Departamentas 2017 m. lapkričio 23 d. priėmė nutarimą „Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. ATK2-115/17, kuriuo už Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimus skyrė Bendrovei 360 Eur dydžio baudą.
Ginčas byloje yra kilęs dėl Departamento 2017 m. lapkričio 23 d. Nutarimo, kuriuo pareiškėjai buvo skirta 360 Eur bauda už Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d.) numatyta, jog Lietuvos Respublikoje prekiauti leidžiama alkoholiniais gėrimais – stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose.
Visapusiškai įvertinęs minėtą įstatyminę nuostatą, teismas daro išvadą, kad Įstatyme yra numatytas baigtinis prekybos vietų, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sąrašas.
Teismas konstatuoja, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais degalinėse draudžiama.
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-37 patvirtintų Degalinių eksploatavimo taisyklių 5.4. punkte yra numatyta, kad degalinė – tai statiniai ir (ar) stacionarūs arba mobilūs įrenginiai ir specialiai įrengta teritorija, skirta degalams, SND, SGD ir kitiems alternatyviesiems degalams (išskyrus SkGD) priimti, laikyti, perpilti į kelių transporto priemonės kuro bakus, kilnojamąsias talpyklas ir (ar) balionus. Degalinės teritorija – žemės sklypas, kurio ribos nustatytos degalinės detaliajame plane, parengtame pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus.
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1-41 patvirtintų Prekybos naftos produktais taisyklių 2 punkte numatyta, kad degalinė – specialiai įrengta teritorija kartu su įrenginių ir statinių kompleksu, skirtu degalams priimti, laikyti, perpilti į kelių transporto priemonės kuro bakus ir (ar) kilnojamąsias talpyklas.
Objektyviai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, patvirtinančius Kavinės vietą (bendras žemės sklypas), jos sąsajas su Degaline (bendras stogas, vienas bendras įvažiavimas į bendrą žemės sklypą (aikštelę)), atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių alkoholio prekybą (tame tarpe ir degalinėse), analizę, teismas daro išvadą, kad nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti aiškias bei nedviprasmiškas išvadas, kad Degalinė yra teritorija su visais statiniais ir įrenginiais, kuri skirta degalams priimti, laikyti ir perpilti, todėl teismas daro išvadą, kad tai yra teritorijos visuma.
Teismas daro išvadą, kad ginčo atveju negalima vadovautis vien tik Nekilnojamojo turto registre pateiktais patalpų pavadinimais ar patalpų paskirtimis, būtina vadovautis degalinių veiklą reglamentuojančiose teisės aktuose pateiktais degalinės sąvokos apibrėžimai, t. y. pareiškėjos argumentai, kad Kavinė nėra Degalinės teritorijoje, yra paremti prielaidomis ir samprotavimais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Įvertinęs LVAT praktiką, kuria teismas, priimdamas sprendimus privalo vadovautis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos teisminio nagrinėjimo metu nurodyta LVAT praktika šioje byloje esančiai ginčo situacijai yra neaktuali, kadangi pareiškėjos nurodytose bylose keliami ginčai buvo nagrinėjami prieš įsigaliojant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams (t. y. iki 2016 m. sausio 1 d.).
Teismas atmeta, vertindamas kaip teisiškai nereikšmingus, ir pareiškėjos argumentus, kad Kauno miesto savivaldybė 2016 m. balandžio 22 d. išdavė licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. 2483, taip įvertindama ir jos atitikimą Įstatymo reikalavimams. Teismas daro išvadą, kad Departamentas Nutarimu pagrįstai įvertino pareiškėjos atsakomybę dėl Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo, todėl minėti pareiškėjos argumentai yra atmestini ir dėl to, kad paremti tik subjektyvia nuomone bei prielaidomis.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis naujausia LVAT praktika (LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1047-525/2018), susijusia su alkoholio prekyba (ir degalinės teritorijoje), teismas daro išvadą, kad Departamentas išsamiai bei visapusiškai įvertino ginčo faktines aplinkybes, tinkamai taikė prekybą alkoholiniais gėrimais reglamentuojančias teisės normas, todėl Departamento Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o Bendrovės skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gabis“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.