Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui I. D., jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei J. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. D. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims R. D., M. D., K. D., V. Š., G. A. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašė pripažinti 0,27 dalį pastogės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniu ir pripažinti ieškovui teisę pirkti ją kartu su butu (2 t., b. l. 164, 3 t., b. l. 4-5).

Ieškovas teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas ir jo atstovė paaiškino, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra vieno aukšto, senas. Atsakovė aktu 54/100 dalis palėpės pripažino nereikalingomis savivaldybės reikmėms ir siūlė parduoti kitiems butų savininkams. Palėpės, prašomos pripažinti buto priklausiniu, dalis yra virš ieškovo buto, tačiau ji buvo pasiūlyta įsigyti kitiems namo bendraturčiams. Savivaldybė negali parduoti palėpės kitiems bendraturčiams, nes palėpė nėra gyvenama ir gyvenimui nepritaikyta, palėpė yra 4 buto priklausinys, nes 2011-12-15 pažyma yra pripažinta, jog ji netinkama naudoti. Tiesioginio patekimo iš butų į palėpę nėra. Į palėpę galimą patekti kopėčiomis iš šoninės angos. Namas buvo pastatytas kaip 1 aukšto namas, todėl perdengimas yra labai plonas, nemetalinis, garso izoliacija tarp buto ir palėpės menka, tačiau namo bendraturčiai turi pareigą prižiūrėti namo bendrąsias konstrukcijas. Palėpės grindys yra labai plonos, vaikščiojant gali įlūžti. Funkcinis ryšys su palėpe yra buto lubos, jas būtina apšiltinti, tvarkyti stogą. Taip pat ieškovas turi prižiūrėti kaminą, jame yra buto ventiliacinės angos, o pardavus palėpę pašaliniams asmenims, ieškovas tokios galimybės neteks. Kauno apylinkės teismas analogiškoje byloje dėl vienos iš bendraturčių priėmė sprendimą ir palėpę pripažino buto priklausiniu. Gyvenamojo namo bendraturtės sutinka, kad palėpės dalis atitektų ieškovui. Gyvenamajame name yra 4 butai, visi kiti butų bendraturčiai palėpes yra įsigiję ir valdo savo nuožiūra – G. A. privatizavo kartu su butu, E. D. gyvena antrame bute ir 2010 m. savivaldybė išreiškė sutikimą padalinti palėpę, jai buvo išduotas leidimas dėl jos buto rekonstravimo ir tokiu būdu palėpė buvo paaukštinta ir prijungta prie jos buto, V. Š. palėpė atiteko pagal teismo sprendimą, ją pripažinus buto priklausiniu. Buto pirkimo procedūra nebaigta, todėl palėpė turi būti įsigyta su butu. Savivaldybė pripažino, kad palėpės dalis savivaldybei nereikalinga, kad ją reikia parduoti, palėpės būklė yra prasta, todėl reikia remontuoti, savivaldybė palėpės niekada nenaudojo, tos palėpės dalies niekas nevaldo, tik ieškovas, tačiau jokių remonto darbų jis negali atlikti, nes nėra savininkas. Palėpė funkcionaliai susijusi su ieškovo butu, nes palėpė yra padalinta į dalis virš kiekvieno savininko, naudotojų butų. Palėpės dalys nebuvo įtrauktos į nuomos sutartis, tačiau kitos palėpės dalys atiteko bendraturčiams. Ginčo palėpės dalis jau seniai įregistruota savivaldybės vardu, bet iki šio laiko jokia pirkimo – pardavimo procedūra nebuvo pradėta. Palėpės matavimai buvo atlikti 2008 m. birželio mėnesį, 2010 m. palėpė buvo padalinta. 27/100 dalys palėpės atitinka 18,82 kv. m., jos aukštis yra nuo 1,60 m iki 3,20 m.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko (2 t., 165-173).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė J. R. paaiškino, kad pastogė buvo pripažinta nereikalinga savivaldybei. Pastogė nėra atidalinta, priklauso visiems bendraturčiams bendrai, įregistruota, kaip atskiras turtinis vienetas. Butai įregistruoti be priklausinių, ieškovui butas išnuomotas be jokių priklausinių. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 2 d. 4 p. numato, kad pastogė turi būti parduota bendraturčiams, o ieškovas nėra bendraturtis ir juo netaps butą privatizavus. Savivaldybės tarybos posėdžiai vyko 2017-11-14, įvyks gruodį. Į šių Tarybos posėdžių dienotvarkę buto privatizavimo klausimas nėra įtrauktas, dėl to, kad keičiasi klausimą sprendžiantys darbuotojai. Buto statusas pakeistas Tarybos 2017-11-14 sprendimu, tačiau nuomos sutartis nėra pasirašyta. Palėpė savivaldybei buvo perduota 1999-12-27. Palėpė skirta savivaldybės nuomininkų poreikių tenkinimui, mokestis atskirai neimamas. Ieškovui išnuomotame bute esantis kaminas šiuo metu nenaudojamas. Buto ventiliacija galima atidarant buto langus. Tretiesiems asmenims G. A. ir V. Š. buvo pasiūlyta pirkti ginčo palėpę, bet jos pageidavimo neišreiškė. Kaip G. A. nusipirko palėpę, nežino.

Trečiasis asmuo R. D. 2017-09-06 teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad palėpės savivaldybė nesiūlė išsipirkti, nes jie yra tik buto nuomininkai, nors palėpė yra virš jų gyvenamo buto. Aktualiausia susiremontuoti stogą. Garso izoliacija tarp palėpės ir buto bloga.

Trečiasis asmuo K. D. 2017-09-06 teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

Trečiasis asmuo M. D. 2017-09-06 teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

Trečiasis asmuo V. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutiko (3 t., b. l. 17).

Trečiasis asmuo G. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutiko (3 t., b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovas pagal su atsakove 2005-04-06 sudarytą nuomos sutartį, o nuo 2016-10-20 – socialinio būsto nuomos sutartį, gyvena atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8-9, 24-26, 109-116). VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašas patvirtina, kad negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 27/100 dalis nuosavybės teise valdo atsakovė Kauno miesto savivaldybė ir trečiasis asmuo V. Š., 22/100 dalis valdo trečiasis asmuo G. A., o likusi dalis patalpos prijungta prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise valdo E. D. (2 t., b. l. 129-130, 3 t., b. l. 9-10, 11-12). Neįrengtos palėpės padalijimo 2010-06-07 plane gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai: 1 buto savininkė G. A., 2 buto savininkė E. D. bei 3 ir 4 buto savininkė Kauno miesto savivaldybės taryba susitarė, kad 2 butas naudotųsi palėpės dalimi, plane pažymėta 121A-10-2 (3 t., b. l. 14). Kauno miesto savivaldybės nereikalingų arba netinkamų naudoti nekilnojamųjų daiktų 2011-12-15 apžiūros pažymoje Nr. 60-15-121 nurodyta, kad 54/100 dalys pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4(duomenys neskelbtini), pripažintos nereikalingos ir galėtų būti panaudotos pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ar daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (1 t., b. l. 105-106). Kauno apylinkės teismo 2017-09-14 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės, pagal kurios 2 punktą atsakovė pripažįsta ieškovui teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, (duomenys neskelbtini), (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Ginčo pastogės 27/100 dalys nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras daiktas. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimas nenulemia ir nereiškia, kad daikto savybės ar kriterijai yra būtent tokie ir išviešinti duomenys nelemia daikto likimo, todėl byloje pagal faktines aplinkybes turi būti sprendžiama, ar negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės 27/100 dalys atitinka priklausiniui teisėje – įstatyme, teisės moksle ir teismų praktikoje – įtvirtintus ir suformuotus požymius.

Materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius ir antraeilius, taip pat ir į jų rūšis, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties bei likimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Pastarosios, t. y. trečiosios rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Pagal bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir yra susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011).

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad pastogė skirta patalpų naudotojų poreikių tenkinimui. Tai, kad pati atsakovė nesinaudoja pastogės dalimi, patvirtina, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-03-20 sprendimas Nr. T-193, kuriuo 54/100 dalys pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), pripažintos nereikalingomis reikmėms, susijusioms su savivaldybės valdomo buto, (duomenys neskelbtini), naudojimu. Tretieji asmenys V. Š., G. A. būdami pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturčiai bei turėdami pirmumo teisę pirkti nekilnojamojo turto registre įregistruotą likusią 27/100 dalį pastogės, tokio pageidavimo neišreiškė bei prieštaravimų dėl to, kad ieškovas naudotųsi pastogės dalimi, esančia virš buto, (duomenys neskelbtini), nepareiškė. Nors iš ieškovo naudojamo buto, (duomenys neskelbtini), tiesioginio patekimo į pastogę nėra, tačiau duomenų, kad atsakovė būtų neleidusi ieškovui naudotis pastoge, t. y. patalpa būtų uždaryta, užrakinta ar sudarytos kitos kliūtys patekti į ją, taip pat nėra, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas gyvendamas bute, (duomenys neskelbtini), naudojosi pastogės dalimi, esančia virš buto, neteisėtai.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), pastatytas kaip vieno aukšto statinys, todėl stacionarios perdangos atskiriančios ieškovo naudojamą butą, (duomenys neskelbtini), nuo pastogės, nėra. Nesant stacionarios perdangos skiriančios ieškovo naudojamą butą su virš jo esančia pastogės dalimi, naudojimasis šia pastogės dalimi kaip atskiru savarankišku daiktu, būtų neįmanomas. Butą ir pastogę skiria plonos medinės buto lubos, jas būtina šiltinti, o tokius darbus būtų galima atlikti tik turint teisę naudotis pastogės dalimi, esančia virš buto Nr. 4. Be to, ieškovas, neturėdamas pastogės dalies savininko sutikimo negalėtų patekti į šią virš jo naudojamo buto Nr. 4, esančią pastogės dalį ir prižiūrėti, remontuoti kaminą, išeinantį iš jo naudojamo buto Nr. 4. Nors iš šalių paaiškinimų matyti, kad šiuo metu kaminas nėra naudojamas pagal tiesioginę paskirtį – pašalinti dūmams, susidariusiems kūrenant krosnį, tačiau šis įrenginys nėra pašalintas ir gali tarnauti kaip papildoma buto ventiliacijos sistema, kurią būtina prižiūrėti, tvarkyti, išsaugoti, užtikrinant įprastinę jo būklę, tam, kad jis nekeltų grėsmės kitoms statinio konstrukcijoms. Taigi, įvertinus, tai kas išdėstyta, spręstina, kad tarp ieškovo naudojamo buto, (duomenys neskelbtini), ir virš jo esančios pastogės dalies susiklostė nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, būdingas daikto priklausiniui. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad 27/100 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrindinio daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys (CK 4.13 str., 4.19 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kitos šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas, reikšdamas pradinį ieškinį turėjo sumokėti 381 Eur žyminio mokesčio (už reikalavimą privatizuoti butą – 297 Eur ir reikalavimą dėl 27/100 dalių pastogės privatizavimo – 84 Eur). Ieškovas sumokėjo 191 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 30, 56), o likusios 190 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas Kauno apylinkės teismo 2016-10-25 nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (1 t., b. l. 57). Dalį ieškinio reikalavimų (dėl teisės privatizuoti butą) išsprendus teismo 2017-09-14 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi (2 t., b. l. 186-187), 25 proc. žyminio mokesčio (74,25 Eur) turi likti valstybei (CPK 87 str. 2 d., 5 d.). Atsižvelgus į tai, laikytina, kad 74,25 Eur ir 84 Eur žyminio mokesčio buvo sumokėti, todėl likusi žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovui 32,75 Eur (191 Eur - 74,25 Eur - 84 Eur) (CPK 87 str. 2 d., 5 d.). Šalys, sudarydamos taikos sutartį dėl buto privatizavimo, neaptarė dėl tos dalies ieškinio patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, todėl jos nepaskirstytinos šiuo teismo sprendimu ( CPK 94 str. 2 d.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistina 84 Eur žyminio mokesčio ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (dėl pastogės) 88 Eur už advokato teisinę pagalbą ieškovo naudai (1 t., b. l. 54) (CPK 93 str. 1 d., 2 d.).

Kauno apylinkės teismo 2017-09-14 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad ieškovas apmoka išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl 18,93 Eur išlaidų, susidariusių iki taikos sutarties patvirtinimo, priteistina iš ieškovo, o likusi dalis – 11,12 Eur priteistina iš atsakovės, valstybės naudai (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014). Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, iš ieškovui grąžintino 32,75 Eur žyminio mokesčio, išskaitytina procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma – 18,93 Eur, o likusi 13,82 Eur suma grąžintina ieškovui (CPK 7 str.).

Ieškinį tenkinus, panaikintinos Kauno apylinkės teismo 2016-12-12 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – 27/100 dalių neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistruotos Kauno miesto savivaldybės vardu, įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (2 t., b. l. 186-187).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad 27/100 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrindinio daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, ieškovui I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 84,00 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, 88,00 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Grąžinti ieškovui I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016-10-05 sumokėto žyminio mokesčio dalį – 13,82 Eur (trylika eurų 82 ct).

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, valstybei 11,12 Eur (vienuolika eurų 12 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-12-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – 27/100 dalių neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistruotos Kauno miesto savivaldybės vardu, įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.