Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-11-18 · Byla Nr. Iv-1321-402/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-1321-402/2013Sprendimas · 2013-11-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-18
Bylos Nr.
Iv-1321-402/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00667-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
M.S.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
M.S., Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
Advokatai
Sandra Pilkauskaitė
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1321-402/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00667-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.; 15.2.3.1; 15.2.2; 15.4; 74.
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 18 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,

dalyvaujant pareiškėjai M.S., pareiškėjos atstovei advokatei Sandrai Pilkauskaitei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Agnei Jarušauskaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui M.S.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M.S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiasis suinteresuotas asmuo M.S. ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės M.S. naudai dėl 2012-06-21 automobilio BMW 530D, valst., Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo atsiradusią 2939,75 Lt dydžio turtinę žalą (2013-10-28 prašymas).

Pareiškėja skunde (b.l. 4-6) nurodė, taip pat pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013-04-08 kreipėsi į atsakovą su prašymu atlyginti pareiškėjai, dėl 2012-06-21 23.06 val. įvykusio automobilio BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo atsiradusią 3667 Lt dydžio žalą. Atsakovas 2013-05-24 raštu Nr. Rl5-354 „Dėl žalos atlyginimo" atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Paaiškino, kad 2012-06-21 apie 23:06 val. M.S.vairuodamas automobilį BMW 53OD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį pareiškėjai, važiavo Nuokalnės g. nuo Tvirtovės al. link Varnių tilto ir maždaug viduryje nuokalnės antroje eismo juostoje įvažiavo į nepažymėtą kelio ženklais ir užpiltą vandeniu duobę, buvusią važiuojamoje dalyje, ko pasėkoje apgadino vairuojamą automobilį. Dėl šio eismo įvykio pranešė policijai. 2012-06-22 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba priėmė nutarimą „Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną". Nutarime, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, M. S. kaip vairuotojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta, konstatuoti automobilio sugadinimai: prakirsta priekinio dešinės pusės rato padanga. 2012-06-25 UAB „Helijo ratai" pažymoje nustatyta, kad padangos Continental Sport Contact2 245/35ZR19 yra prakirstas kordas, o lengvo lydinio ratlankis yra lenktas. Padanga ir ratlankis yra neremontuotini, todėl reikia keisti naujais. 2012-06-26 UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras" išduotoje „Motorinės kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 21207027" nustatyta, kad bendras nuostolis yra apie 3667 Lt, į kurį įtraukta 110 Lt suma už transporto priemonės apgadinimų vertinimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-01 įsakymu Nr. A-887 patvirtintų Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus nuostatų 11.1 ir 12.1 punktais, skyrius neužtikrino Nuokalnės g. priežiūros, taisymo (remonto) organizavimo. Nesutikdamas su pretenzijoje pareikštu reikalavimu atlyginti žalą, atsakovas turėjo teisę ir pareigą įrodyti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, ar egzistavo kitos aplinkybės, duodančios pagrindą sumažinti žalos atlyginimą ar tokį reikalavimą atmesti, bet tokių duomenų kartu su 2013-05-24 raštu Nr. R15-354 „Dėl žalos atlyginimo" nepateikė. Todėl atsakovas privalo atlyginti dėl automobilio apgadinimo atsiradusią žalą. Nurodė, jog mažina reikalavimo dydį pridėtinės vertės mokesčio suma ir prašo priteisti iš atsakovo 2939,75 Lt dydžio turtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 35-38), taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje nėra jokių duomenų, ar ginčo automobilis yra draustas savanorišku automobilio draudimu, jei taip, ar pareiškėja kreipėsi į draudimo įstaigą žalos atlyginimo ir ar ši žala jai dar nėra atlyginta. Tuo atveju, jei žala jau yra atlyginta draudimo bendrovės, pareiškėja neturi teisės reikalauti atlyginti ją dar kartą. Teismų praktikoje konstatuota, jog tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto. Byloje nėra pateikta dokumentų, kurie patvirtintų, kad ginčo transporto priemonė suremontuota. Pareiškėja visiškai nepagrįstai kaip nuostolių reikalauja PVM bei išlaidų dėl transporto priemonės remonto ir eksploatacinių medžiagų. Kauno apskrities VPK 2012-06-22 nutarime nurodyti automobilio sugadinimai: prakirsta priekinio dešinės pusės rato padanga. Ginčo duobė buvo pačiame antros eismo juostos viduryje, iš ko seka, kad, jei buvo važiuojama nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų, apskritai nebuvo įmanoma įvažiuoti į ginčo duobę dešiniu automobilio ratu. Pagrįstų abejonių dėl paties įvykio buvimo kelia ir tai, kad, atvykus policijos pareigūnams, ginčo automobilis buvo ne eismo įvykio vietoje (Nuokalnės g.), o Jonavos g. 60A., o tariamo įvykio aplinkybės iš esmės grindžiamos vien tik vairuotojo teiginiais. Vairuotojas, kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į gatvės išdaužą. Nurodė, jog Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, remontuoti racionalų naudojimą kontroliuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri yra taip pat atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiūrą, todėl turi būti į bylą įtraukta atsakovu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į skundą (b.l. 41-42) nurodė, kad Kelių direkcija nėra atsakinga už blogą Kauno miesto gatvių priežiūrą. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. nustatytos savivaldybių savarankiškos funkcijos vykdymui papildomas finansavimo šaltinis pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo vykdymą yra Kelių priežiūros ir plėtros programa. Kelių direkcijos direktorius, laikydamasis nustatytos tvarkos, savivaldybėms (tarp jų ir Kauno miesto) kasmet skiria Programos lėšų. Šias lėšas savivaldybės gali naudoti savo nuožiūra parinktiems vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti (darbams finansuoti). Tačiau programos lėšos yra tik papildomas vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektų finansavimo šaltinis. Situacija finansuojant vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektus iš esmės pagerėtų, jei savivaldybės daugiau naudotų savo biudžeto lėšų ir ieškotų kitų finansavimo šaltinių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M.S. palaikė pareiškėjos skunde išdėstytus motyvus ir prašė skundą patenkinti. Paaiškino, kad 2012-06-21 apie 23.06 val. vairuodamas automobilį BMW 53OD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M. S., važiavo Nuokalnės g. nuo Tvirtovės al. link Varnių tilto ir maždaug viduryje nuokalnės antroje eismo juostoje įvažiavo į nepažymėtą kelio ženklais ir užpiltą vandeniu duobę, buvusią važiuojamoje dalyje, ko pasėkoje apgadino vairuojamą automobilį. Smarkiai lijo, kelio danga buvo šlapia, duobės važiuojamojoje kelio dalyje nesimatė, ji buvo pilna vandens. Įvažiavus į duobę pajuto smūgį dar kiek pavažiavo ir pamatė, jog suveikė mašinos kompiuteris, kuris parodė, kad padangoje nėra oro. Sustojo pavažiavus nuo įvykio vietos degalinės teritorijoje, nes buvo tamsu, labai smarkiai lijo ir buvo pavojinga sustoti važiuojamoje dalyje. Duobės gylis 15 cm.

Liudytojas R.L. nurodė, jog dirba Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patruliu. Paaiškino, įvykį fiksavo su policijos patruliu V. K.. Atvykę į įvykio vietą kartu su kitu patruliu nustatė, jog vairuotojas įvažiavo į duobę esančią Nuokalnės gatvėje važiuojant link Varnių gatvės, išoriškai apžiūrėję nustatė, jog dėl įvažiavimo į duobę buvo prakirsta priekinio dešinės pusės rato padanga. Nubraižė eismo įvykio vietos schemą. Papildoma eismo įvykio schema buvo braižoma, nes mašina buvo pavažiavusi nuo įvykio vietos. Užfiksuojami tik išoriniai apgadinimai. Ekspertai nustato kitus mašinos apgadinimus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti pareiškėjai 2939,75 Lt turtinę žalą dėl 2012-06-21 eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta pareiškėjai priklausanti transporto priemonė BMW 530D, valst., Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX–1113 redakcija) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1–3 punktus, kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X–1722 redakcija) 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta, jog savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X–1337 redakcija) 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsniu, kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, kuriuo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas. Vadovaujantis Aprašo 6 punktu, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Aprašo 12.1 punkte reglamentuota, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Vadovaujantis minėtų įstatymų ir Aprašo nuostatomis, Kauno miesto savivaldybė bylai reikšmingu metu turėjo pareigą užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Vis dėlto teismas kiekvienu atveju privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos. Šio ryšio negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas įvykio aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-464/2007; 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2956/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz,. 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-06-21 apie 23.06 val. M.S., vairuodamas M.S. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę BMW 530D, valst., Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant Nuokalnės g. nuo Tvirtovės al. link Varnių tilto ir maždaug viduryje nuokalnės, antroje eismo juostoje, įvažiavo į nepažymėtą kelio ženklais duobę, užpiltą vandeniu. Šie duomenys užfiksuoti 2012-06-22 Eismo įvykio vietos schemoje, 2012-06-22 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, M. S. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Eismo įvykio schemoje, nutarime nurodyti sugadinimai: prakirsta priekinio dešinės pusės rato padanga (b.l. 10, 11, 12).

Šioje administracinėje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas), būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjos nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, turi būti vertintini aukščiau išvardintų teisės aktų reikalavimai, kuriais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, taip pat ar atsakovas pareiškėjos atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

Iš papildomos eismo įvykio schemos (b.l. 11) matyti, jog po įvykio buvo užfiksuota duobė, esanti Nuokalnės g. Duobė - 1.1 m.*0,5 m., gylis 15 cm. Automobilio vairuotojas M. S. nurodė, jog važiuodamas Nuokalnės gatve link Varnių gatvės lenkė pirmoje juostoje važiuojantį automobilį ir pataikė į antroje juostoje esančią gilią duobę, pajuto stiprų smūgį. Dar kurį laiką pavažiavo ir pamatė, jog mašinos kompiuteris rodo, jog nėra padangoje oro ir tada sustojo Jonavos g. Nurodė, jog duobės nesimatė, nes labai stipriai lijo ir buvo tamsus paros metas. Liudytoju apklaustas įvykį fiksavęs policijos patrulis R.L. teismo posėdžio metu patvirtino, jog atvykę į įvykio vietą kartu su kitu patruliu nustatė, jog vairuotojas įvažiavo į duobę esančią Nuokalnės gatvėje važiuojant link Varnių gatvės, išoriškai apžiūrėję nustatė, jog dėl įvažiavimo į duobę buvo prakirsta priekinio dešinės pusės rato padanga (b.l. 11-12). Kadangi trečiojo suinteresuoto asmens M. S. ir įvykį užfiksavusio pareigūno R. L. parodymai dėl įvykio mechanizmo, įvykio vietos, įvykio priežasties sutampa, byloje nesant jokių duomenų apie tai, kad automobilis būtų buvęs sugadintas anksčiau, įvykio aplinkybes patvirtina policijos užfiksuoti duomenys, teismas daro išvadą, jog administracinėje byloje yra įrodyta, jog transporto priemonė BMW 530D, valst., Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadinta 2012-06-21 apie 23.06 val., jos vairuotojui įvažiavus į gilią duobę (gylis 15 cm.) važiuojant Nuokalnės gatve link Varnių gatvės. Taigi pagal byloje esamas aplinkybes ir įrodymus yra paneigti atsakovo argumentai dėl priežastinio ryšio nebuvimo tarp automobilio sugadinimų ir įvykio.

Administracinėje byloje nėra ginčo, kad konkreti kelio duobė (arba kelio atkarpa), važiuojant Nuokalnės g. nuo Tvirtovės al. link Varnių tilto, esanti maždaug viduryje nuokalnės, antroje eismo juostoje, važiuojamojoje dalyje ir kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, neaptverta ar kitaip pažymėta, be to duobė buvo pilna vandens, eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu (23.06 val.) ir dėl to buvo apsunkintas jos matomumas vairuotojui. Policijos pareigūnai įvykio vietoje betarpiškai apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę, taip pat eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, jos išmatavimus, kitus reikšmingus atstumus (b.l. 11-12) Atsižvelgiant į Eismo įvykio schemoje (b.l. 11) pažymėtos kelio duobės, į kurią buvo apgadintas automobilis, lokaciją, jos skersmenį, bei į tai, kad duobė buvo apsemta vandens, tamsus paros metas, darytina išvada, kad esant nepažymėtai ir vandens apsemtai duobei, važiuojant leistinu greičiu, M. S. objektyviai galėjo neišvengti įvažiavimo į ginčo duobę. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai duoda pagrindą išvadai, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo jokių didelio neatsargumo, nerūpestingumo požymių, taip pat nėra jokio pagrindo svarstymui apie nenugalimos jėgos egzistavimą ginčo situacijoje. Kaip buvo minėta, proceso šalys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Atsakovo ir jos atstovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl išvadai, jog pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar atliko kitus veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, nėra jokio pagrindo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina patį eismo įvykio faktą bei automobilio apgadinimus, kurie policijos pareigūnams buvo matomi įvykio vietoje akivaizdžiai, taip pat transporto priemonės apgadinimų pobūdį, mechanizmą bei lokalizaciją. Policijos pareigūnų užfiksuoti apgadinimai iš esmės sutampa su pareiškėjos nurodytais apgadinimais. Ta aplinkybė, jog policijos pareigūnai užfiksavo automobilio dešinės pusės priekinio rato sugadinimą, o vėliau buvo nustatyta, kad sugadintas ir ratlankis, nesudaro pagrindo nesivadovauti UAB „Helijo ratai“ ir UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ (b.l. 13, 19) nustatytais apgadinimų duomenimis, kadangi policijos pareigūnai įvykio vietoje turi galimybę užfiksuoti tik vizualiai apžiūrėjus transporto priemonę akivaizdžiai matomus sugadinimus.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biurą“ dėl transporto priemonės apžiūros buvo kreiptasi 2012-06-26. Transporto priemonės apžiūros akte (b.l. 19) nurodytos transporto priemonės keistinos detalės – padanga Continental 245/35R1992Y, rato diskas, remontuotinos dalys – pakabos geometrijos patikra. Iš esmės analogiškus automobilio pažeidimus nustatė ir UAB „Helijo ratai“ 2012-06-25 pažymoje (b.l. 13).

Kauno nepriklausomų ekspertų biuras, turintis teisę verstis turto vertinimo veikla (b.l. 29) 2012-06-26 Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje (b.l. 18) transporto priemonės atkūrimo sąnaudas (patirtą nuostolį) įvertino 3557,10 Lt, iš šios sumos 2939,75 Lt sudaro numatomos automobilio atkūrimo sąnaudos (įvertinus 8% nuvertėjimą) ir 617,35 Lt (21% PVM). Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėja automobilio dar nesuremontavo, todėl mažina reikalavimo dydį pridėtinės vertės mokesčio suma ir prašo priteisti iš atsakovo 2939,75 Lt dydžio turtinę žalą.

Įrodymų paneigiančių žalų vertintojo nustatytus transporto priemonės sugadinimus nenustatyta. Taip pat nenustatyta aplinkybių dėl kurių kiltų abejonių dėl šio vertintojo nustatytų transporto priemonės sugadinimų. Abejoti šio asmens kompetencija nėra jokio pagrindo. Vertintojo nustatyti transporto priemonės sugadinimai akivaizdžiai susiję su nustatyto eismo įvykio aplinkybėmis. Atsakovas neigdamas šią aplinkybę nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių transporto priemonės sugadinimus.

Atsakovas įrodymų, paneigiančių skunde nurodytą nuostolio dydį ar patvirtinančių pareiškėją patyrus mažesnį nuostolį, teismui nepateikė. Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus ( ABTĮ 57 str.). Ta aplinkybė, jog pareiškėja automobilio dar nėra suremontavusi, nepaneigia jos teisės ir atsakovo pareigos į žalos atlyginimą, kuri kildinama iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybė konkrečiu atveju neužtikrino Nuokalnės gatvės tinkamos priežiūros ir remonto, dėl atsakovo neveikimo buvo sugadinta pareiškėjai priklausanti transporto priemonė. Nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, skundas tenkinamas, iš atsakovo pareiškėjai priteistina 2939,75 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra Vyriausybės įgaliota institucija, kuri administruoja ir kontroliuoja pagal Vyriausybės patvirtintą programą lėšas, skirtas kelių priežiūrai ( LR Vyriausybės 2005-04-21 nutarimas Nr.447”Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“), tačiau ji negali būti atsakinga už žalą, padarytą dėl netinkamos gatvių priežiūros, neatlikto remonto, nes už tai pagal jau nurodytus teisės aktus yra atsakingos savivaldybės, todėl teismas nesutinka su atsakovo pozicija, jog kelių direkcija byloje turėtų būti atsakovu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., teisėja

nusprendė:

Pareiškėjos skundą patenkinti.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjos M.S. naudai 2939,75 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Natalja Zelionkienė