Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš 2016-02-08 tarnybinio pranešimo matyti, kad apie 23.55 val. nepertraukiamo miego metu K. M. nemiegojo, vaikščiojo po kamerą į daugkartinius reikalavimus eiti miegoti ir nepažeidinėti nustatytos dienotvarkės suimtasis visiškai nereagavo. Tuo pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę. Suimtasis 2016-02-09 pasiaiškinime nurodė, kad nemiegojo, nes skaudėjo skrandį. Atsižvelgiant į tai, kad suimtasis K. M. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 23.55 val. nemiegojo, vaikščiojo po kamerą, nevykdė pareigūnų reikalavimų eiti miegoti, t. y. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio l dalies l punktą ir 2 punktą, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą skyrė papeikimą. Iš 2016-02-17 tarnybinio pranešimo matyti, kad 22.40 val. kameroje Nr. 72 buvo pastebėtas suimtasis K. M. vaikščiojantis kameroje. Pareikalavus suimtojo laikytis dienotvarkės, jis išplūdo pareigūną necenzūriniais žodžiais, tuo suimtasis pažeidė suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę, o taip pat SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 2 dalies 6 straipsnį. Suimtasis 2016-02-18 pasiaiškinime nurodo, kad 2016-02-17 22.40 valgė nakties metu ir pareigūnas surašė raportą kad naktį valgo. Atsižvelgiant į tai, kad suimtasis K. M. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 22.40 val. vaikščiojo po kamerą, išplūdo pareigūną necenzūriniais žodžiais, nevykdė pareigūnų reikalavimų nepažeidinėti nustatytos tvarkos, t. y. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio l dalies l punktą ir 2 punktą, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą skyrė papeikimą.

Iš 2016-02-17 tarnybinio pranešimo matyti, kad 22.50 val. suimtasis K. M. nemiegojo, tebevaikščiojo kameroje, nors prieš tai jau buvo pareikalauta, kad laikytųsi nustatytos dienotvarkės, tačiau suimtasis į daugkartinius reikalavimus nereagavo, vaikščiojo kameroje ir toliau, tuo suimtasis pažeidė suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę, o taip pat SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Suimtasis 2016-02-18 pasiaiškinime nurodo, kad 2016-02-17 22.50 val. nemiegojo, atsisėdęs valgė, budintis pareigūnas surašė raportą todėl, kad valgė naktį, bet nėra tokio įstatymo, kad nakties metu negali valgyti. Atsižvelgiant į tai, kad suimtasis K. M. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 22.50 val. nemiegojo, vaikščiojo po kamerą nevykdė pareigūnų reikalavimų eiti miegoti, t. y. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio l dalies l punktą ir 2 punktą, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą skyrė teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą vienam mėnesiui. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą gali būti skiriamos šios nuobaudos: papeikimas; pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; teisės pirkti maisto produktų atėmimas iki vieno mėnesio; uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų. Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad suėmimo vykdymo režimas – tai asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visuma. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnyje nustatytos suimtųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai. Šio straipsnio 1 dalyje be kitų suimtųjų pareigų nustatytos pareigos vykdyti įstatymo reikalavimus, laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad suimtiesiems už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą skiriamos nuobaudos ir nurodytos nuobaudų rūšys. K. M. nuobaudos paskirtos nepraleidus Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnyje nustatyto nuobaudų skyrimo termino ir nuobaudų skyrimo suimtiesiems tvarkos, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, įvertinus paties suimtojo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuobaudos už suėmimo vykdymo režimo pažeidimus K. M. buvo skirtos teisėtai ir pagrįstai. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; kt.). Remiantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad įstaiga veikė pagal galiojančius teisės aktus ir veikimas nebuvo nukreiptas išimtinai prieš pareiškėją nustačius, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, prašo nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo K. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas K. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 500 Eur žalos atlyginimą, kurią patyrė dėl, jo manymu, nepagrįstai paskirtų drausminių nuobaudų. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų. Pareiškėjas skunde nurodo, jog neturtinė žala jam kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. dėl paskirtų drausminių nuobaudų.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016-02-11 nutarimu Nr. 25/04-231 pareiškėjui paskirtas papeikimas už tai, kad jis 2016-02-08 padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – 23.55 val. nemiegojo, vaikščiojo po kamerą, nevykdė pareigūno reikalavimų eiti miegoti (b. l. 20). 2016-02-22 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu Nr. 25/04-282 pareiškėjui paskirtas papeikimas už tai, kad jis 2016-02-17 padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – 22.40 val. vaikščiojo po kamerą, išplūdo pareigūną necenzūriniais žodžiais, nevykdė pareigūno reikalavimo nepažeidinėti nustatytos tvarkos (b. l. 11). 2016-02-22 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu Nr. 25/04-283 pareiškėjui paskirtas teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas vienam mėnesiui už tai, kad jis 2016-02-17 padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – 22.50 val. nemiegojo, vaikščiojo po kamerą, nevykdė pareigūno reikalavimų eiti miegoti (b. l. 15).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, o 2 punkte nustatyta, kad suimtieji privalo vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. SVĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; 3) teisės pirkti maisto produktų atėmimas iki vieno mėnesio; 4) uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais ir tvarka. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio, reglamentuojančio nuobaudų skyrimo suimtiesiems tvarką, 2 dalis numato, kad skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. SVĮ 36 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad suimtasis turi teisę apskųsti jam paskirtą nuobaudą šio įstatymo 49 straipsnio nustatyta tvarka. Skundo pateikimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnes pareigas einantis pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino visas pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo suimtajam.

Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-58 patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė, iš kurios matyti, kad nuo 22.00 val. iki 6.00 val. – nepertraukiamas miegas (b. l. 105–106).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl nuobaudų paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y., turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus.

Įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, pareiškėjo paaiškinimus, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Pareiškėjas 2016 m. vasario 9 d. paaiškinime dėl 2016 m. vasario 8 d. padaryto pažeidimo nurodė, kad 2016 m. vasario 8 d. nemiegojo, nes skaudėjo skrandį (b. l. 48). Prižiūrėtoja I. S. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. vasario 8 d. K. M. kameroje Nr. 72, 23.55 val. nepertraukiamo miego metu nemiegojo, vaikščiojo po kamerą, į daugkartinius reikalavimus eiti miegoti ir nepažeidinėti nustatytos dienotvarkės suimtasis visiškai nereagavo (b. l. 47). Pareiškėjas paaiškinime dėl 2016 m. vasario 17 d. padaryto pažeidimo nurodė, kad 2016 m. vasario 17 d. 22.40 val. valgė nakties metu ir pareigūnai surašė raportą, kad K. M. naktį valgė (b. l. 13). Prižiūrėtojas K. G. tarnybiniame pranešime nurodė, kad K. M. 2016 m. vasario 17 d. 22.40 val. kameroje Nr. 72 buvo pastebėtas vaikščiojantis. Pareikalavus suimtojo laikytis dienotvarkės, išplūdo pareigūną necenzūriniais žodžiais. Pareiškėjas paaiškinime dėl 2016 m. vasario 17 d. padaryto pažeidimo nurodė, kad 2016 m. vasario 17 d. 22.50 val. nemiegojo, atsisėdęs valgė, budintis pareigūnas surašė raportą todėl, kad valgė naktį, tačiau nėra tokio įstatymo, kad nakties metu negalima valgyti (b. l. 17). Korpuso vyr. M. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad K. M. kameroje Nr. 72 22.50 val. nemiegojo, vaikščiojo po kamerą. Prieš tai suimtojo buvo pareikalauta, kad laikytųsi nustatytos dienotvarkės, tačiau į pareigūnų reikalavimus neragavo (b. l. 14). Prižiūrėtojas K. G. tarnybiniame pranešime nurodė, kad K. M. 2016 m. vasario 17 d. 22.50 val. nemiegojo, vaikščiojo kameroje Nr. 72, nors prieš tai suimtojo buvo pareikalauta, kad laikytųsi nustatytos dienotvarkės, tačiau suimtasis į reikalavimus neragavo ir toliau vaikščiojo kameroje. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas miegui skirtu laiku nemiegojo, o vaikščiojo po kamerą, nėra paneigtos, šias aplinkybes iš dalies pripažįsta pats pareiškėjas, todėl pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs nustatytą dienotvarkę, Šiaulių tardymo izoliatoriaus vidaus taisyklių 6 punktą ir Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto nustatytus reikalavimus.

Teismas konstatuoja, jog nenustatyta, kad Šiaulių TI direktorius, priimdamas ginčijamą 2016 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 25/04-234, 2016 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 25/04-282 ir 2016 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 25/04-283, būtų nepažeidęs teisės aktų reikalavimus, ir pagrįstai, įvertinęs surinktą medžiagą, paskyrė pareiškėjui adekvačias padaryto nusižengimo sunkumui nuobaudas – papeikimus bei teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą vienam mėnesiui.

Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI direktorius skyrė jam nuobaudas ir surašė raportus, nes pareiškėjas vaikščiojo po kamerą po 22 val. ir neklausė pareigūnų, o iš tikrųjų jis sėdėjo prie stalo ir valgė, o pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad pareiškėjas vaikščiojo po kamerą. Pažymėtina, kad abejoti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, byloje nenustatyta, kad pareigūnai buvo šališki, tokių aplinkybių skunde pareiškėjas taip pat nenurodė.

Teismas pažymi, kad nuobaudų skyrimą pareiškėjui sąlygojo sąmoningi jo paties veiksmai – jis padarė pažeidimus, ir jam turėjo būti aišku, kokios dėl to kils pasekmės. Pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginti savo teises teisme, t. y. ginčyti paskirtas nuobaudas Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas skirtų drausminių nuobaudų neskundė, šie sprendimai nėra panaikinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Kadangi nenustatyti Šiaulių TI neteisėti veiksmai, nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, atitinkamai – reikalavimas priteisti 500 Eur neturtinę žalą atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.