- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-705-395/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pran.), Aušra Baubienė, Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Kauno tiltai“
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijos, Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialui
- Advokatai
- Vida Kisielienė
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ atstovei advokatei Vidai Kisielienei, suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei D. M., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1078-657/2008 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas AB „Kauno tiltai“ kreipėsi į teismą, prašydamas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistravimo VĮ Registrų centras Kauno filiale tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį turtą: 1) rezervuarą (kadastro duomenyse pažymėtas 20H1g); 2) rezervuarą (kadastro duomenyse pažymėtas 21H1g); 3) rezervuarą (kadastro duomenyse pažymėtas 22H1g); 4) rezervuarą (kadastro duomenyse pažymėtas 23H1g); 5) svarstykles (kadastro duomenyse pažymėtos 25P1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ); 6) bitumo - emulsijos rezervuarą (kadastro duomenyse pažymėtas C1); 7) bitumo - emulsijos rezervuarą (kadastro duomenyse pažymėtas C2); 8) bitumo - emulsijos rezervuarą (kadastro duomenyse pažymėtas C3). Nurodė, jog AB „Kauno tiltai“ priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Dalis pastatų yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, o dalis turto nekilnojamojo turto registre neįregistruota. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra nuomojamas iš valstybės 99 metams pagal 2000 m. spalio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. AB „Kauno tiltai“ buvo įsteigta 1993 m., reorganizuojant Kauno valstybinę akcinę tiltų statybos įmonę. Kauno miesto valdybos rejestro tarnybos 1993 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 283 buvo įregistruota AB „Kauno tiltai“. 2001 m. gruodžio 22 d. AB „Kauno tiltai“ buvo reorganizuota į UAB „Kauno tiltai“. Reorganizacijos metu UAB „Kauno tiltai“ gavo iš AB „Kauno tiltai“ jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir rezervuarą (kadastro duomenyse pažymėtas 20H1g), rezervuarą (kadastro duomenyse pažymėtas 21 H1g), rezervuarą (kadastro duomenyse pažymėtas 22H1g), rezervuarą (kadastro duomenyse pažymėtas 23H1g), svarstykles (kadastro duomenyse pažymėtos 25P1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bitumo - emulsijos rezervuarą (kadastro duomenyse pažymėtas C1), bitumo - emulsijos rezervuarą (kadastro duomenyse pažymėtas C2), bitumo - emulsijos rezervuarą (kadastro duomenyse pažymėtas C3). 2005 m. spalio 20 d. UAB „Kauno tiltai“ vėl buvo pertvarkyta į AB „Kauno tiltai“ ir šiai bendrovei buvo perduotas visas priklausantis UAB „Kauno tiltai“ turtas. Privataus kapitalo įmonė „Kauno tiltai“ pareiškime nurodytą turtą teisėtai ir atvirai valdo nuo 1995-1998 metų ir tai patvirtina kadastriniai duomenys. Niekam kitam minėti pastatai (duomenys neskelbtini), niekada nepriklausė. Esant tokiai situacijai pareiškėjas yra priverstas kreiptis į teismą tikslu nustatyti, kad jis įgijo nuosavybės teisę į minėtus pastatus pagal įgyjamąją senatį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškimą patenkino: nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistravimo VĮ Registrų centras Kauno filiale tikslu nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas AB „Kauno tiltai“ pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: rezervuarą (kadastro duomenyse pažymėtas 20H1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); rezervuarą (kadastro duomenyse pažymėtas 21H1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); rezervuarą (kadastro duomenyse pažymėtas 22H1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); rezervuarą (kadastro duomenyse pažymėtas 23H1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); svarstykles (kadastro duomenyse pažymėtos 25P1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); bitumo - emulsijos rezervuarą (kadastro duomenyse pažymėtas C1); bitumo - emulsijos rezervuarą (kadastro duomenyse pažymėtas C2); bitumo - emulsijos rezervuarą (kadastro duomenyse pažymėtas C3), esančius (duomenys neskelbtini); priteisė iš pareiškėjo AB „Kauno tiltai“ valstybei 10,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, jog pareiškėjas AB „Kauno tiltai“ yra reorganizuota iš Kauno valstybinės akcinės tiltų statybos įmonės iš pelno padidinus akcinį kapitalą ir yra jos teisių ir pareigų perėmėja. Pagal įgyjamąją senatį pageidaujami įsigyti statiniai nuosavybės teise niekieno vardu neįregistruoti, inventorizuoti 2007-01-22 (kadastro duomenys b.l. 59-71, 1995-12-20 perdavimo aktas b.l. 116). Pareiškėjo vardu yra registruota visa eilė administracinių, gamybinių, sandėliavimo ir kt. pastatų. Iš VĮ Registrų centras pažymėjimo apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (b.l. 80-94) teismas nustatė, jog pagrindiniai pastatai yra įgyti steigėjo 1993-12-13 įsakymu Nr. 467. Šie objektai yra pareiškėjui išnuomotame žemės sklype. Pareiškėjas nuo 1995-1998 m. legaliai ir sąžiningai įgijo bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė (duomenys neskelbtini) , esančius statinius, ne mažiau kaip 10 metų ir per visą valdymo laikotarpį niekas kitas neįgyvendino savo teisių į šiuos statinius. Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas darė išvadą, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę aukščiau išvardintus pastatus pagal įgyjamąją senatį, kadangi yra visos Lietuvos Respublikos CK 4.68 – 4.71 str. numatytos sąlygos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, todėl naikintinas dėl šių motyvų:
1. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą su prašymu įregistruoti daiktines teises, tačiau pastarasis būtų atsisakęs tai padaryti (CK 4.27 str. 2 d.). AB „Kauno tiltai“ nepasinaudojo iki teismine šio ginčo nagrinėjimo tvarka.
2. Byloje taip pat nėra rašytinio įrodymo, pagrindžiančio tą aplinkybę, kad reorganizacijos metu UAB „Kauno tiltai“ gavo iš AB „Kauno tiltai“ turtą, kurį norima įteisinti įgyjamosios senaties pagrindu. Pareiškėjas nepateikė perdavimo faktą pagrindžiančio dokumento. Nors pareiškėjas teigė, kad 2005-10-20 UAB „Kauno tiltai“ vėl buvo pertvarkyta į AB „Kauno tiltai“ ir šiai buvo perduotas visas priklausantis UAB „Kauno tiltai“ turtas, tačiau vėlgi nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl turto perdavimo iš uždarosios akcinės bendrovės į akcinę bendrovę.
3. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad savivaldybei minėti pastatai (duomenys neskelbtini), niekada nepriklausė, nors pareiškime ir nurodė šią aplinkybę, bet jos nepatvirtino (CPK 178 str.).
4. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. nurodyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal minėto įstatymo 24 str. 1, 3 ir 4 dalies nuostatas statinys gali būti įregistruotas nekilnojamojo turto registre po to, kai jis nustatyta tvarka kompetentingų institucijų pripažintas tinkamu naudoti. Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 str. 1 d. reikalavimas. Be to, kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68 - 4.71 str. nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Apelianto nuomone, teismas, nustatydamas, kad AB „Kauno tiltai“ įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tuo pačiu nusprendė ir šių statinių tinkamumo naudoti klausimą, nors to daryti negalėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti dėl šių motyvų:
Šalies argumentai
1. Apelianto motyvas, kad pareiškėjas nesikreipė į VĮ Registrų centras Kauno filialą su prašymu įregistruoti daiktines teises, yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau buvo atsisakyta pareiškėjo prašymą patenkinti. Pažymėtina, kad LR CPK XXXIV skyriaus 3 skirsnis, reglamentuojantis bylas dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nenumato pareiškėjui pareigos pateikti teismui rašytinius įrodymus dėl kreipimosi į VĮ Registrų centrą.
2. Pareiškėjas pateikė teismui Kauno miesto valdybos rejestro tarnybos 1993-07-01 įsakymo Nr. 283 nuorašą, 1993 m. AB „Kauno tiltai“ įstatų patvirtintą nuorašą, 2005-10-20 UAB „Kauno tiltai“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 18 patvirtintą nuorašą bei 2005 m. AB „Kauno tiltai“ įstatų patvirtintą nuorašą, kurie patvirtina, kad AB „Kauno tiltai“ buvo reorganizuota iš valstybinės akcinės tiltų statybos įmonės. Vėliau akcinė bendrovė buvo reorganizuota į UAB „Kauno tiltai“, o 2005-10-20 UAB „Kauno tiltai“ vėl reorganizuota į AB „Kauno tiltai“. Tiek 2001-12-22, tiek 2005-10-20 bendrovės reorganizacija vyko dėl akcininkų skaičiaus sumažėjimo, o vėliau - padidėjimo. Taigi, įvyko juridinio asmens pertvarkymas, numatytas CK 2.104 str., 2.105 str. Tokiu būdu pertvarkant bendrovę turto perdavimo aktai nėra surašomi, nes pagal CK 2.104 str. 2 d. pertvarkomo juridinio asmens dalyviai 3 metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Taigi, apeliantas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai nurodo apeliaciniame skunde, kad esant pertvarkymui pareiškėjas privalėjo pateikti turto priėmimo-perdavimo aktą.
3. Pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka skelbė spaudoje apie šios civilinės bylos nagrinėjimą. Kauno miesto savivaldybė nepateikė prašymo įtraukti ją į bylą suinteresuotu asmeniu. Apeliantas taipogi nepateikė teismui duomenų, kad nekilnojamasis turtas, dėl kurio prašoma nustatyti įgyjamosios senaties faktą, priklausė Kauno miesto savivaldybei. Be to, iki 1993 metų, t. y. privatizacijos, Kauno valstybinė akcinė tiltų statybos įmonė niekada nepriklausė Kauno miesto savivaldybei. Tai buvo respublikinio pavaldumo įmonė, jos privatizaciją vykdė ne Kauno miesto savivaldybė, o Centrinė privatizavimo komisija.
4. Apeliantas netinkamai taikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo bei Statybos įstatymo nuostatas. Šiuo atveju nekilnojamieji daiktai yra suformuoti, jie turi unikalius numerius. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylose yra nustatyti šio nekilnojamojo turto statybos metai. Todėl teisiškai svarbus yra ne Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, o Nekilnojamojo turto registro įstatymas, kurio 12 str. 7 p. numato, kad teises į nekilnojamąjį daiktą yra registruojamos Nekilnojamojo turto registre pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus. Apelianto nuorodos į CK 4.253 str. bei teiginiai, kad pareiškėjas savavališkai statė ginčo objektus yra nepagrįsti. Statybos teisinis reglamentas STR1.09.06:2007 nustato, kad savavališkos statybos faktą fiksuoja apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą vykdantis departamentas. Byloje nėra duomenų, kad Kauno apskrities viršininko administracija būtų fiksavusi ginčo objektų savavališkos statybos faktą. Be to, bendros kompetencijos teismai tokio fakto konstatuoti negali, nesant byloje savavališkos statybos akto. Minėto Statybos teisinio reglamento 16.1 p. numato, kad Kauno apskrities viršininko administracija, nustačiusi savavališką statybą, privalo tą pačią dieną surašyti savavališkos statybos aktą. Nekilnojamasis turtas, kuriam prašoma nustatyti įgyjamosios senaties faktą, yra pastatytas 1995, 1996, 1997, 1998 metais. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šis nekilnojamasis turtas buvo pastatytas savavališkai.
5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo objektai yra pareiškėjui išnuomotame žemės sklype. Apeliantas 2005-12-09 sudarė su pareiškėju žemės nuomos sutartis ir aiškiai matė, kad ginčo pastatai šioje teritorijoje yra. Be to, teismas pagrįstai vadovavosi Centrinės privatizavimo komisijos 1993-12-20 protokolu Nr. 116, kuriuo buvo leista išpirkti visas valstybei priklausančias akcijas. Taip pat pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas ginčo statinių valdymą pradėjo sąžiningai, statiniai nėra įregistruoti kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį statiniai buvo valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai. Be to, ginčo statiniai yra specifiniai, t. y. rezervuarai, svarstyklės, bitumo-emulsijos rezervuarai, kuriuos statyti ir valdyti yra suinteresuota tik tam tikros specialios paskirties įmonė. Šiuo atveju įmonės, vykdančios panašią veiklą kaip AB „Kauno tiltai“, dėl minėto nekilnojamojo turto pretenzijų nepareiškė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Pareiškėjos atstovė apeliacinį skundą prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, pirmiau turėjo kreiptis į VĮ Registrų centras su prašymu dėl daiktinės teisės įregistravimo, ir tik pastarajam atsisakius tai padaryti, galėjo kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Tokia įstatymo nuostata imperatyviai įtvirtina registro tvarkytojo pareigą įrašyti į registrą duomenis, atitinkančius dokumentą, kuriuo pagrindu jie įrašyti. Tuo paties įstatymo 22 straipsnis nurodo dokumentus, kurių pagrindu registre registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus. Vienas iš tokiu dokumentų yra teismo sprendimas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 2 p.). Be to, asmuo kreipdamasis į VĮ Registrų centras dėl daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo, kartu su prašymu turi pateikti dokumentą, patvirtinantį prašomų įregistruoti daiktinių teisių, atsiradimą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 2 p.). Taigi, asmuo, tik turėdamas dokumentą, patvirtinantį prašomų įregistruoti daiktinių teisių, atsiradimą, gali kreiptis į VĮ Registrų centras dėl daiktinių teisių įregistravimo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai asmuo, neturintis dokumento, patvirtinančio nuosavybės teisės, atsiradimą, siekia teismine tvarka nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, jam nėra būtina ikiteismine ginčo sprendimo tvarka kreiptis į VĮ Registrų centras. Akcentuotina, kad VĮ Registrų centras ginčų dėl daiktinių teisių nenagrinėja, o tik registruoja daiktines teises pagal tai patvirtinančius dokumentus. Be to, pažymėtina, kad būtent teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo yra tas dokumentas, kurio pagrindu gali būti registruojama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nustatant nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą yra būtini rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog keičiantis pareiškėjo teisinėms formoms iš akcinės bendrovės į uždarąją akcinę bendrovę ir atvirkščiai, reorganizuota įmonė gavo turtą, kurį norima nustatyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas neteisingai nurodo, kad keičiantis juridinio asmens teisinėms formos buvo atlikta jo reorganizacija. Pagal CK 2.104 straipsnio 1 dalį juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas, yra laikomas pertvarkymu. Pertvarkymo atveju įstatymas imperatyviai numato, kad naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas, todėl surašyti turto perdavimo-priėmimo aktų nereikia. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo pastatai yra žemės sklype, kurį pareiškėjas nuomojasi iš valstybės, akivaizdu, kad ir jame esantys statiniai, kurie nėra registruoti konkretaus asmens vardu, pareiškėjo pertvarkymo iš vienos teisinės formos į kitą atveju buvo perimti naujos teisinės formos juridinio asmens.
Apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo statiniai (duomenys neskelbtini), niekada nepriklausė Kauno miesto savivaldybei, nepagrįsti. Visų pirma, ginčo statiniai niekada nebuvo registruoti Kauno miesto savivaldybės vardu. Tai patvirtina 2008-11-24 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (80-94 b.l.) ir pastatų kadastro duomenys (59-71 b.l.). Antra, iš 2008-11-24 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (80-94 b.l.) ir pastatų kadastro duomenų (59-71 b.l.) matyti, kad ginčo statiniai buvo sukurti 1995 m. - 1998 m. laikotarpiu, t.y. tuo metu, kai žemės sklypu, kuriame yra statiniai, naudojosi pareiškėjas. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš byloje esančių įrodymų nėra jokio objektyvaus pagrindo daryti išvadą, jog ginčo statiniai gali priklausyti Kauno miesto savivaldybei.
Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareiškėjo valdomų statinių, į kuriuos siekiama įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu, sukūrimo teisėtumu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Tai reiškia, kad jis turi būti atsiradęs teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip nauju daikto sukūrimas statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Taigi, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija, vertindama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ginčo statiniai yra pastatyti teisėtai, nustatė, kad ginčo statiniai yra pastatyti 1995 m. – 1998 m. laikotarpiu (59-71; 80-94 b.l.). Statiniai stovi valstybinės žemės sklype, kuriuo pareiškėjas teisėtai naudojasi nuomos teisinių santykių pagrindu. Žemės nuomos teisiniuose santykiuose, kaip valstybinė institucija, patikėjimo teise valdanti valstybei priklausančią žemę, valstybę atstovauja Kauno apskrities viršininko administracija, t.y. apeliantas (27-35 b.l.). Kartu apeliantas Kauno apskrities viršininko administracija yra statybų priežiūrą apskrities lygiu vykdanti institucija (LR Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 1 p.), turinti teisę surašyti savavališkos statybos aktą (LR Statybos įstatymo 28 str.). Taigi, pats suinteresuotas asmuo Kauno apskrityje yra atsakingas už statybų teistumo priežiūrą, todėl proceso metu turėjo visas galimybes paneigti ginčo statinių statybos teisėtumą. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme suinteresuotas asmuo, patikėjimo teise valdantis žemės sklypą, kuriame stovi statiniai, bei apskrities lygiu vykdantis statybų priežiūrą, nepateikė jokių įrodymų, kad būtų reiškęs kokias nors pretenzijas pareiškėjui dėl ginčo statinių statybos teisėtumo. Priešingai, po ginčo statinių 1995 – 1998 m. pastatymo suinteresuotas asmuo ne kartą sudarė su pareiškėju valstybinės žemės nuomos sutartis, jas keitė, jokių pastabų dėl sklype stovinčių ginčo statinių nuomotojas ir nuomininkas vienas kitam niekada nereiškė. Taigi, tokie suinteresuoto veiksmai patvirtina, kad jis daugiau kaip dešimt metų neabejojo ginčo statinių statybos teisėtumu ir jų naudojimo pareiškėjo veiklai būtinumu. Be to, byloje esantys pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad ginčo statiniai yra priimti eksploatacijai (123; 163-181 b.l.). Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ginčo statinius 1995 m. - 1998 m. laikotarpiu pareiškėjas, tuo metu buvęs kitos teisinės formos juridinis asmuo, pastatė teisėtai. Po pastatymo ginčo statiniai teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai yra valdomi ir naudojami pareiškėjo kaip savi daugiau kaip dešimt metų.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į ginčo statinius, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.