- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-01
- Bylos Nr.
- 2YT-2893-800/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00399-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
- 2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.9.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.13pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. R. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu (t. y. paveldėjimo teisės liudijimo dėl paveldėto nekilnojamojo turto išdavimo ir šio turto įregistravimo tikslu) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. R., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės J. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė šios palikimą, faktiškai aktyviais veiksmais valdydamas mirusiosios turtą ir valdė jį iki savo mirties.
Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjo motina J. R., šios mirties dieną jos vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo. Gyventojų registrų centro duomenimis J. R. mirė būdama santuokoje, sutuoktinis – P. R., vaikai – V. R.. J. R. ir P. R. susituokė (duomenys neskelbtini)VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis P. R. nuosavybės teise valdė: pastatą-gyvenamąjį namą, pastatą-dirbtuves, pastatą-ūkinį pastatą, pastatą-ūkinį pastatą, pastatą-garažą, kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), bei 7,2600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 438/725 dalis. Dalis aukščiau išvardinto nekilnojamojo turto, t. y. pastatas- dirbtuvės, statybos metai 1990 m., pastatas-garažas, statybos metai 1977 m., kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, statybos metai 1979 m., yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Paveldėjimo byla dėl J. R. palikimo priėmimo nepradėta. Mirus J. R., pastarosios sutuoktinis į notaro biurą dėl mirusios sutuoktinės palikimo priėmimo dėl teisinio neišprusimo ir garbaus amžiaus nesikreipė, tačiau mirusiosios palikimą priėmė, faktiškai valdydamas visą turtą, naudojosi visais statiniais, kaip nuosavais, atliko gyvenamojo namo, ūkinių statinių einamuosius remontus, prižiūrėjo namų valdą, tokiu būdu pareiškėjo tėvas P. R. po savo sutuoktinės J. R. mirties priėmė šios palikimą, faktiškai valdydamas mirusiosios turtą ir valdė jį iki mirties. Po J. R. mirties praėjo nemažas laiko tarpas, rašytiniai įrodymai apie palikimo priėmimą neišliko. Kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą pareiškėjas negali gauti, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po savo sutuoktinės J. R. mirties pastarosios sutuoktinis P. R. palikimą priėmė aktyviais veiksmais faktiškai valdydamas mirusiosios turtą ir jį valdė iki mirties. Prašomą nustatyti faktą patvirtins liudytojai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. R. prašė tenkinti pareiškimą, remdamasis jame nurodytais motyvais ir argumentais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad, tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad P. R. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus prašymo patenkinimui.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant VĮ Turto banko atstovui, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Liudytoja Z. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji buvo J. ir V. R. kaimynė, kuomet šie gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Bendravimas su R. išliko ir šiems persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) gatvę. Mirus J. R., P. R. ir tokiau liko gyventi bei iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiuose namuose, prižiūrėjo, remontavo ūkinius pastatus, prižiūrėjo sodą, mokėjo mokesčius už elektrą, žemę, laikė šuniuką, kiaulių.
Liudytoja I. U. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjo tėvas P. R. buvo jos krikšto tėvas. Mirus J. R., ji dažnai lankydavosi R. namuose. Mirus J. R., visas likęs turtas liko P. R.. Buvo likęs turtas – namas, ūkinis pastatas, tvartas, sodas. P. R. po J. R. mirties ir toliau liko gyventi namuose, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo sodą, pjovė žolę, laikė kiaules.
Liudytojas J. U. teismo posėdyje paaiškino, kad J. ir P. R. buvo piršliai jo paties vestuvėse, nuo to laiko jis iki R. mirties bendravo su R.. R. gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po J. R. mirties namuose toliau liko gyventi P. R.. Šis prižiūrėjo namus, garažą, mokėjo mokesčius, žemės sklype sodino bulves. Niekas daugiau į turtą nepretendavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas visiškai.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad pareiškėjo motina J. R. mirė (duomenys neskelbtini) J. R. mirė būdama susituokusi, sutuoktinis – P. R., santuokoje susilaukė vieno vaiko – pareiškėjo V. R.. Daugiau J. R. vaikų neturėjo. J. R. ir P. R. susituokė (duomenys neskelbtini)Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad J. R. nuo 1977 m. birželio 21 d. iki (duomenys neskelbtini)buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad po J. R. mirties pastarosios vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis P. R. vardu nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas: pastatas-gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas – 1964 m. gruodžio 29 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 1-12751); pastatas-dirbtuvės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (statybos metai 1990 m.); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)(statybos metai 1945 m.); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)(statybos metai 1945 m.); pastatas-garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)(statybos metai 1977 m.); kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)(statybos metai 1979 m.), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 2004 m. birželio 2 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4295 pagrindu; 7,26 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 438/725 dalys, įsigytos 2002 m. balandžio 10 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 69/12690 pagrindu. Dalis aukščiau išvardinto nekilnojamojo turto, t. y. pastatas-dirbtuvės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (statybos metai 1990 m.); pastatas-garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)(statybos metai 1977 m.), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)(statybos metai 1979 m.) buvo įgyti santuokos metu, todėl buvo bendroji jungtinė sutuoktinių J. R. ir P. R. nuosavybė. Mirus J. R., pastarosios sutuoktinis P. R. į notaro biurą dėl pastarosios palikimo priėmimo nesikreipė. Prienų 2-jo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla dėl mirusiosios J. R. palikimo priėmimo nepradėta. Pareiškėjo tėvas P. R. mirė (duomenys neskelbtini), šio palikimą, paduodamas pareiškimą Prienų rajono 3-ajam notarų biurui, priėmė sūnus, pareiškėjas V. R..
Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad P. R., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės J. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė šios palikimą, faktiškai aktyviais veiksmais valdydamas mirusiosios turtą. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjass neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjass negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini)mirus J. R., priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal 1964 m. CK normas turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjass užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjass naudojosi kaip savo nuosavybe.
Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjo tėvas P. R. tuoj po savo sutuoktinės J. R. mirties (duomenys neskelbtini)priėmė pastarosios palikimą, faktiškai aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusiosios turtą, įrodo paties pareiškėjo procesiniame dokumente ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad, mirus J. R., pastarosios sutuoktinis P. R. į notaro biurą dėl mirusios sutuoktinės palikimo priėmimo dėl teisinio neišprusimo ir garbaus amžiaus nesikreipė, tačiau mirusiosios palikimą priėmė, faktiškai valdydamas visą turtą, naudojosi visais statiniais, kaip nuosavais, atliko gyvenamojo namo, ūkinių statinių einamuosius remontus, prižiūrėjo namų valdą, kurias patvirtina liudytojų I. U., J. U., Z. R. paaiškinimai teismo posėdžio metu. Tokiu būdu pareiškėjo tėvas P. R. po savo sutuoktinės J. R. mirties priėmė šios palikimą, faktiškai valdydamas mirusiosios turtą ir valdė jį iki mirties. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjo ir liudytojų nurodytas nurodytas aplinkybes dėl P. R. veiksmų pradėjus valdyti po J. R. mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuotas asmuo neteikė pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo ir liudytojų nurodytomis aplinkybėmis kaip patikimu įrodymu. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog P. R. turėjo teisę paveldėti mirusios sutuoktinės turtą kaip įpėdinis pagal įstatymą. Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente ir teismo posėdyje pareiškėjo ir liudytojų pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog tuoj po (duomenys neskelbtini)mirusios J. R. mirties jos palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sutuoktinis P. R., kadangi jis palikėjos turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.
Mokėtinas žyminis mokestis paduodant pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškimo padavimo metu buvo 63,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 82 straipsnis), pareiškėjas už pareiškimą sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymas, permokėta žyminio mokesčio dalis – 12,00 Eur, jam grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valstybė šioje byloje patyrė 9,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš pareiškėjo. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, užskaičius priešpriešinius reikalavimus, pareiškėjui grąžintina 2,35 Eur per daug sumokėto žyminio mokesčio. Sprendimo dalies dėl žyminio mokesčio grąžinimo vykdymas pavestinas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuoj po (duomenys neskelbtini)mirusios savo sutuotkinės J. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Grąžinti pareiškėjui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2,35 Eur (du eurus 35 ct) dydžio žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugsėjo 1 d., dalį.
Pavesti sprendimo dalies dėl žyminio mokesčio grąžinimo vykdymą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.