Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-07-28 · Administracinė byla Nr. A-403-670-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-07-28
Bylos Nr.
A-403-670-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė (pirm.), Stasys Gudynas, Algirdas Taminskas (pran.)
Pareiškėjas
Z. B., V. J., R. K., S. K., Ž. B., K. V., Z. Š., R. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilkaviškio rajono policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinei profesinei sąjungai
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A6-670/2006Procesinio sprendimo kategorija 16.5(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. liepos 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

sekretoriaujant Rūtai Šipkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. B., V. J., R. K., S. K., Ž. B., K. V., Z. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. Š., V. J., R. K., S. K., Z. B., Ž. B., K. V., R. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilkaviškio rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinei profesinei sąjungai dėl nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami pripažinti, kad atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas), neskirdamas pakankamai lėšų Vilkaviškio rajono policijos komisariatui (toliau – ir Vilkaviškio raj. PK) darbuotojų darbo užmokesčio fondui, tame tarpe ir pareiškėjams priklausančio darbo užmokesčio mokėjimui, ir atsakovas Vilkaviškio raj. PK pareiškėjams neišmokėdamas atitinkamą darbo užmokesčio sumą pažeidė pareiškėjų nuosavybės teises. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš Vilkaviškio raj. PK: Z. Š. - 5748,60 Lt (T. l, b. 1. 3-4), V. J. - 5897,35 Lt (T. l, b. 1. 41-42), R. K. - 6921,32 Lt (T. l, b. l . 96-97), S. K. - 5209,85 Lt (T. l, b. l. 136-137), Z. B. - 6475,67 Lt (T. l, b. 1. 168-169), Ž. B. - 5068,84 Lt (T. 2, b. 1. 3-4), K. V. - 5700,56 Lt (T. 2, b. L 36-37), R. B. - 5924,61 Lt (T. 2, b. 1. 66-67) darbo užmokesčio, susidariusio neišmokėjus darbo užmokesčio dalies 2002 m. spalio mėn., 2003 m. vasario - gruodžio mėn., 2004 m. sausio l d. - gruodžio 17 d. laikotarpyje. Be to, pareiškėjai prašė įpareigoti Policijos departamentą skirti lėšų pareiškėjams neišmokėto darbo užmokesčio išmokėjimui.

Pareiškėjai savo skunduose nurodė, kad, vykdant valstybės tarnybos reformą, atsakovas Policijos departamentas neskyrė pakankamo finansavimo darbuotojų darbo užmokesčiui, todėl Vilkaviškio raj. PK buvo priverstas vadovautis 2002 m. gegužės 20 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 m. II pusmetį” patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 m. II pusmetį taisyklėmis ir 2003 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių” patvirtintomis taisyklėmis, ir skaičiuojant pareiškėjų darbo užmokestį taikė indeksavimo koeficientą, dėl ko jiems buvo išmokėtas mažesnis nei priklausė darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu minėti Vyriausybės nutarimai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 daliai, 48 straipsnio l daliai. Pareiškėjai teigė, jog atsakovas Policijos departamentas, neskirdamas pakankamo finansavimo darbo užmokesčio fondui Vilkaviškio raj. PK, o atsakovas Vilkaviškio raj. PK, nepilnai sumokėdamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 23-26 straipsnius priklausantį darbo užmokestį, pažeidė pareiškėjų teises į nuosavybę. Pažymėjo, kad šiuos veiksmus Vilkaviškio raj. PK atliko tuomet, kai galiojo minėti Konstitucijai prieštaraujantys Vyriausybės nutarimai, tačiau, pareiškėjų nuomone, jų nuosavybės teisėms į pilną darbo užmokestį apginti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo tiesiogiai taikytini Konstitucijos 23 ir 48 straipsniai bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnis, 4.94 straipsnio 2 dalis, 4.98 straipsnis. Pareiškėjai pažymi, kad priimdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą, kurio įgyvendinimui reikėjo papildomai lėšų, įstatymų leidėjas privalėjo padaryti atitinkamus biudžeto pakeitimus ir numatyti tiek lėšų, kiek buvo reikalinga tam, kad šis įstatymas būtų įgyvendintas.

Atsižvelgdami į paminėtas aplinkybes, pareiškėjai prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir, kadangi 2005 m. Valstybės biudžete skirta papildomai lėšų policijai, taip pat prašė įpareigoti atsakovą Policijos departamentą lėšas pervesti atsakovui Vilkaviškio raj. PK susidariusiai darbo užmokesčio nepriemokai išmokėti. Papildomuose skunduose (T. 2, b. 1. 97-98, 100-101, 102-103, 104-105, 106-107, 108-109) kai kurie pareiškėjai nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ir 2003 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 53 Policijos komisaras išleido eilę įsakymų dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo, kuriuose nurodomi darbo užmokesčiui taikomi indeksavimo koeficientai. Manė, kad šie įsakymai yra neteisėti, nes juos priėmus atsirado pagrindas neišmokėti dalies priklausančio darbo užmokesčio ir jų pagrindu pažeidžiant Konstitucijos 23, 48 straipsnius, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnį, 4.95 straipsnio 2 dalį, 4.98 straipsnį buvo neteisėtai užvaldyta pareiškėjų nuosavybė. Dėl paminėtų aplinkybių kai kurie pareiškėjai prašė šiuos įsakymus pripažinti negaliojančiais.

Atsiliepimas

Atsakovas Policijos departamentas su skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimuose į pareiškėjų skundus nurodė, kad atsakovas, taikydamas darbo indeksavimo koeficientą, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą, iš karto nutraukė visų savo priimtų teisės aktų vykdymą, ir toliau šie atsakovo teisės aktai nebuvo taikomi jo santykiams su pareiškėjais. Pareiškėjai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovo neteisėti veiksmai sudarė pagrindą žalai pareiškėjams atsirasti. Atsakovas, mokėdamas pareiškėjams darbo užmokestį, taikė indeksavimo koeficientą, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2002 m. liepos l d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris nustatė didesnius valstybės tarnautojų atlyginimus, 2003 m. gegužės l d. pradėjus įgyvendinti naujo Valstybės tarnybos statuto nuostatas padidėjo darbo užmokesčio išlaidos, o atsakovo pajamų, gautų atliekant funkcijas, numatytas jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, neužteko darbo užmokesčiui. Teigė, kad sprendžiant, ar pareiškėjų reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinami, būtina nustatyti, ar pareiškėjų nurodyta institucija – Vilkaviškio raj. PK, kuris buvo kompetentingas skirti ir mokėti darbo užmokestį, mokėdamas pareiškėjams ne visą jam priklausantį darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Pagal nurodytu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalį (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija), reguliavusią atlyginimo sumažinimą, pareiškėjams mokant darbo užmokestį buvo taikomas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas, kurio apskaičiavimas buvo nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį” ir 2003 m. sausio 17 d. nutarime Nr. 53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių”. Todėl skiriant ir išmokant darbo užmokestį pareiškėjams nebuvo pažeistas nė vienas iš minėtų teisės aktų ir Lietuvos valstybės atsakomybės nėra.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad jau minėtu 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad teisės aktai, kuriuos taikė Vilkaviškio raj. PK, apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimą, prieštaravo Konstitucijai, tačiau prieštaraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -264/2003). Konstitucijos 102 straipsnio l dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Atsakovas teigė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Vilkaviškio raj. PK neišmokėdamas viso pareiškėjams darbo užmokesčio neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Be to, atsakovas pažymėjo, kad Vyriausybė 2005 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 220 tik įgaliojo Policijos departamentą atstovauti, bet ne išmokėti neišmokėtą darbo užmokestį dėl taikyto indeksavimo koeficiento, taip pat pažymėjo, kad darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai buvo taikomi vadovaujantis atitinkamais Vilkaviškio raj. PK įsakymais, kurie nėra nuginčyti, terminas paduoti dėl jų skundą teismui yra praleistas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilkaviškio rajono policijos komisariatas su pareiškėjų skundais sutiko ir prašė juos tenkinti. Atsiliepime jis patvirtino, kad, vykdant Valstybės tarnybos reformą, Vilkaviškio raj. PK neskyrus pakankamo finansavimo darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimui, Vilkaviškio raj. PK vadovavosi 2002 m. gegužės 20 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 m, II pusmetį” patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 m. II pusmetį taisyklėmis ir 2003 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių” patvirtintomis taisyklėmis, todėl skaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį taikė indeksavimo koeficientą, dėl ko buvo išmokėtas mažesnis nei priklausė darbo užmokestis. Pažymėjo, kad darbo užmokesčio žiniaraščiuose norėjo parodyti darbo užmokesčio skolą, bet privalėjo elgtis taip, kaip įpareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimais dėl darbo užmokesčio skaičiavimo, kas ketvirtį policijos viršininko įsakymu buvo taikomas darbo užmokesčio skaičiavimo koeficientas kaip ir kituose šalies policijos komisariatuose. Todėl atsakovas pripažino skolą, sutiko su tuo, kad skola turi būti priteista, manė, kad Policijos departamentas turi būti įpareigotas pasirūpinti pakankamu finansavimu.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinė profesinė sąjunga manė, kad pareiškėjų skundai yra pagrįsti, prašė juos tenkinti. Teigė, kad Policijos departamentas, neskirdamas Vilkaviškio raj. PK pakankamai lėšų, kad būtų išmokėtas visas darbo užmokestis, pasielgė neteisėtai ir šie neteisėti veiksmai sudarė pagrindą nepagrįstai praturtėti Vilkaviškio raj. PK.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar pareiškėjo reikalavimas dėl materialinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, būtina nustatyti, ar pareiškėjų nurodyta institucija Vilkaviškio raj. PK, mokėdama jiems ne visą darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus. Teismas įvertinęs Konstitucijos 6, 7, 102, 107 straipsnių nuostatas padarė išvadą, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija. Tai reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos galimu šio akto prieštaravimu Konstitucijai. Todėl iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo paskelbimo Vilkaviškio raj. PK, skirdamas ir mokėdamas pareiškėjams darbo užmokestį, privalėjo vadovautis tuo metu galiojusiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Vilkaviškio raj. PK darbuotojai, neišmokėdami viso pareiškėjams priklausančio darbo užmokesčio, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, todėl jų veiksmuose nėra ir LR CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilkaviškio raj. PK įsakymai dėl darbo užmokesčio koeficiento taikymo iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo paskelbimo dienos yra įvykdyti, todėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio nuostata neišmokėtai pareiškėjo darbo užmokesčio daliai negali būti taikoma.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjai Z. B., V. J., R. K., S. K., Ž. B., K. V., Z. Š. prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnį teismas sprendime pasisakė ne dėl visų reikalavimų, t.y. nepasisakė dėl papildomo skundo reikalavimo dėl termino atnaujinimo. Be to, teismas pažeidė teismų praktikos vienodumo formavimo principą (ABTĮ 13 straipsnis), nes teismas, išnagrinėjęs jų skundus priėmė sprendimą, nepaisydamas to, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-1829-12/2005 sustabdė administracinę bylą pagal eilės pareiškėjų – jų bendradarbių skundus dėl darbo užmokesčio priteisimo, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta tokio pat pobūdžio administracinė byla Nr. A-04-638-05. Visų darbuotojų skundai pareikšti tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko. Esant ginčo dalyko analogijai vienodose bylose negali būti priimti skirtingi sprendimai. Todėl apeliantų nuomone, šioje byloje teismas taip pat turėjo taikyti ABTĮ 98 straipsnį ir bylą sustabdyti.

Apeliantai taip pat tvirtina, kad teismas pažeidė teisingumo vykdymo principą ir todėl, kad savo skunduose, kaip skundo pagrindą jie nurodė nuosavybės teisių gynimą nuo pasikėsinimo, o iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad šiuo pagrindu teismas bylos nenagrinėjo, bet sprendime pasisakė dėl atsakomybės už žalos padarymą. Teigia, kad iš skundų turinio matyti, jog jie nelaikė, kad jiems padaryta materialinė žala. Jie laikė, kad įstatymo nenumatytu būdu neteisėtai užvaldyta apeliantų nuosavybė – darbo užmokesčio dalis. Nurodo, kad skundais prašė nuosavybės teisių gynimo, o ne žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Apeliantai sutinka, kad Konstitucinio Teismo nutarimas atgal netaikomas. Tačiau teigia, kad savo skundus grindė tiesiogiai taikoma Konstitucijos norma dėl nuosavybės neliečiamumo ir pareigos teisingai atlyginti už įstatymo numatytu būdu nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams. Pažymi, kad nemokant darbo užmokesčio remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, buvo užvaldyta jų nuosavybė įstatymo nenumatytu būdu. Akcentuoja, kad darbo užmokesčio dydis jiems buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatyme, todėl Vyriausybės nutarimas, numatantis mažesnį darbo užmokestį už nustatytą įstatymu, negalioja nuo jo priėmimo momento.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus raj. PK atsiliepime nurodė, kad tikslinga panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir šios administracinės bylos nagrinėjimą sustabdyti iki Lietuvos vyriausiojo administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo Lino Šarkio skundą atsakovui Kauno rajono policijos komisariatui dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kurios neišmokėjus, pagal pareiškėjus, buvo pažeistos jų nuosavybės teisės, priteisimo. Kolegija, spręsdama šioje byloje taikytinų materialinės teisės normų klausimą, konstatuoja, kad skundo reikalavimas priteisti šią darbo užmokesčio dalį ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas skundo (reikalavimo) dalyku. Toks (pagal skunde nurodytas faktines bylos aplinkybes, aiškiai suprantamas skundo reikalavimas) suponuoja būtinumą taikyti pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančias, o ne civilinės teisės normas. Todėl nagrinėjant šį ginčą netaikytinos ir neanalizuotinos pareiškėjų skunde nurodytos savininko teisių apsaugą ir gynimą reglamentuojančios civilinės (daiktinės) teisės normos.

Ginčas dėl pareiškėjams kaip valstybės tarnautojams priklausančio darbo užmokesčio dalies priteisimo yra kilęs iš valstybės tarnybos teisinių santykių, tačiau jo pobūdis yra specifinis, jis iš esmės skiriasi nuo ginčų, susijusių su valstybės tarnautojo atliekamais viešojo administravimo veiksmais, ir nuo kitų tarnybinių ginčų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika suponuoja, kad ginčai dėl darbo užmokesčio, nors ir priklausančio mokėti valstybės tarnautojui, iš esmės yra privatinio pobūdžio. Tokią išvadą patvirtina ir nacionalinių teismų praktika.

Nagrinėjamo ginčo specifiškumas suponuoja, kad jam nagrinėti gali būti taikomos kitos teisės normos, nei likusiems tarnybiniams ginčams. Teisės normos šioje administracinėje byloje turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į reikalavimų dėl darbo užmokesčio priteisimo teisinį pobūdį.

Darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai pareiškėjams buvo taikomi, vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjams buvo taikomi darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai ir kurių pagrindu jiems buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai. Tokiu būdu išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjams, ir pareiškėjų reikalavimas dėl, taikant indeksavimo koeficientą, jiems neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo turi būti tenkinamas.

Tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjams metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjų teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų administracinėse bylose Nr. A12-219/2004, A1-638/2005 suformuluota praktika, ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai į teismą kreipėsi laiku, nepraleisdami valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino, todėl jie turi teisę į dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą.

Priteisiant dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėtą darbo užmokestį, pakanka konstatuoti darbo užmokesčio neišmokėjimo faktą. Papildomai nuginčyti atitinkamos valstybės institucijos įsakymus dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo jos valstybės tarnautojams nėra būtina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A1-638/2005).

Atsakovo pažymos (t I b.l. 5, 43, 98, 138, 170; t II b.l. 5, 38) patvirtina, kad pareiškėjui Z. Š. dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo buvo neišmokėta 5748,60 Lt, V. J. - 5897,35 Lt, R. K. - 6921,32 Lt, S. K. - 5209,85 Lt, Z. B. - 6475,67 Lt, Ž. B. - 5068,84 Lt, K. V. - 5700,56 Lt. Šios sumos ir priteistinos pareiškėjams iš Vilkaviškio rajono policijos komisariato, kuris dėl indeksavimo koeficientų taikymo neišmokėjo šių sumų.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymus dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš Vilkaviškio rajono policijos komisariato atmetė nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o pareiškėjų, padavusių apeliacinius skundus, skundai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš Vilkaviškio rajono policijos komisariato tenkinami.

Pareiškėjų reikalavimai įpareigoti Policijos departamentą skirti lėšų pareiškėjams neišmokėto darbo užmokesčio išmokėjimui atmetami, kadangi byloje nėra įrodymų, jog pagal pareiškėjų kreipimąsi Policijos departamentas būtų atsisakęs atlikti pareiškėjų nurodomus veiksmus ir kad toks atsisakymas pažeistų pareiškėjų teisę prisiteisti neišmokėtą darbo užmokestį iš darbdavio, t.y. iš Vilkaviškio rajono policijos komisariato.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų Z. B., V. J. , R. K. , S. K. , Ž. B. , K. V. ir Z. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų Z. B., V. J., R. K., S. K., Ž. B., K. V. ir Z. Š. skundas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš Vilkaviškio rajono policijos komisariato, panaikinti.

Pareiškėjų Z. B., V. J., R. K., S. K., Ž. B., K. V. ir Z. Š. skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš Vilkaviškio rajono policijos komisariato tenkinti.

Priteisti iš Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareiškėjui Z. Š. 5748,60 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus šešiasdešimt centų), V. J. - 5897,35 Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis litus trisdešimt penkis centus), R. K. - 6921,32 Lt (šešis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt vieną litą trisdešimt du centus), S. K. - 5209,85 Lt (penkis tūkstančius du šimtus devynis litus aštuoniasdešimt penkis centus), Z. B. - 6475,67 Lt (šešis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis litus šešiasdešimt septynis centus), Ž. B. - 5068,84 Lt (penkis tūkstančius šešiasdešimt aštuonis litus aštuoniasdešimt keturis centus), K. V. - 5700,56 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus litų penkiasdešimt šešis centus) darbo užmokesčio.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasNijolė PiškinaitėAlgirdas Taminskas