- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2010-04-12
- Bylos Nr.
- 2S-766-390/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Dalė Burdulienė, Albinas Čeplinskas
- Pareiškėjas
- R. G., UAB „Rimpava“
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Albino Čeplinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. G. ir UAB „Rimpava“ atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. G. ir UAB „Rimpava“ skundą dėl antstolės R. Mikliušienės veiksmų, kuria pareiškėjų skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. G. ir UAB „Rimpava“ patikslintu skundu prašė panaikinti 2009-06-12 antstolės R.Mikliušienės patvarkymus vykdomojoje byloje Nr.0064/09/00787 ir 2009-07-15 patikslintą patvarkymą vykdomojoje byloje Nr.0064/09/00787 dėl UAB „Rimpava“ piniginių lėšų arešto 126 450 Lt sumai, bei panaikinti 2009-06-12 ir 2009-06-25 antstolės R.Mikliušienės patvarkymus vykdomojoje byloje Nr.0064/09/00786 dėl R. G. piniginių lėšų arešto 126450,00 Lt sumai kiekvienai turimai banko sąskaitai (1t.b.l.46-48,139). Nurodė, kad antstolė, vykdydama Kauno apygardos teismo nutartį, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viršijo 126 450 Lt sumą ir areštavo pareiškėjų (atsakovų) R. G. nekilnojamąjį turtą, UAB „Rimpava“ kilnojamąjį turtą (transporto priemones), o taip pat areštavo pareiškėjų banko sąskaitas, esančias AB DnB Nord banke. Teigia, kad areštuoto nekilnojamojo turto vertė 130 000 Lt, kuri viršija 126 450 Lt sumą. Areštuojamą turtą antstolė įkainavo nepagrįstai pigiai. Be to, antstolė pirma areštavo banko sąskaitas, o tik 2009-09-08 - žemės sklypą, kurio vertė 100000 Lt ir tuo pažeidė teismo nutartį. Antstolė R.Mikliušienė, 2009-06-08 Kauno apygardos teismo nutarties vykdymui, taip pat areštavo UAB „Rimpava“ transporto priemones kurių bendra vertė 46265 Lt ir jų, pažeisdama įstatymo normas, net neįkainavo. Neįkainavo ir areštuotų R. G. transporto priemonių, kurių vertė 5030 Lt. Nepaisant visko, antstolė R.Mikliušienė dar papildomai areštavo kiekvieno iš pareiškėjų banko sąskaitas, kiekvieną sąskaitą - 126 450 Lt sumai. Apie antstolės 2009-06-12 patvarkymus dėl sąskaitų arešto pareiškėjai sužinojo tik 2009-07-03 gavę AB DnB Nord bankas 2009-07-03 pranešimą. Taigi antstolė R.Mikliušienė, areštuodama R. G. nekilnojamąjį turtą ir banko sąskaitas, nepagrįstai viršijo Kauno apygardos teismo 2009-06-08 nutartyje nurodytą bendrą areštuojamo turto sumą. Dėl nepagrįsto banko sąskaitų arešto pareiškėjai, ypač įmonė UAB „Rimpava“ patyrė didelių nuostolių, sutrikdyta normali įmonės veikla, sustabdyti atsiskaitymai su verslo klientais, prekių ir paslaugų tiekėjais, verslo partneriais kas savaime prieštarauja asmenų lygybės įstatymo principui.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė. Teismas nustatė, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis pareiškėjų nekilnojamojo turto (garažo, namo, žemės sklypo) bendra vertė 172 030 Lt (1t.b.l.23-27). R. G. ir jo sutuoktinei, kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė priklauso ½ šio turto (86 015 Lt). Teismas nesirėmė pareiškėjų pateikta UAB „Turto spektras“ pažyma, kurioje nurodyta nekilnojamojo turto vertė 260 000 Lt (1t. b.l.50-52), kadangi ši pažyma neatitinka nustatytų turto vertinimo dokumentų turinio ir formos reikalavimų bei nebuvo pateikta antstolei tuo metu kai buvo antstolės priimami patvarkymai dėl banko sąskaitų arešto. Todėl teismas sprendė, kad antstolės veiksmai, įkainuojant nekilnojamąjį turtą pagal VĮ „Registrų centras“ pažymose nurodytą vidutinę rinkos vertę, laikytini teisėtais. Pažymėjo, kad apie R. G. turimas akcijas ir jų vertę pareiškėjų atstovė pateikė duomenis tik teismo posėdžio metu ir tik teismui, todėl antstolė negalėjo žinoti apie jų vertę. Taip pat nustatė, kad transporto priemonės šiai dienai neįkainotos. Jas apžiūrėti susitarta 2009-09-07, tačiau apžiūros metu neprieita vieningos nuomonės dėl jų vertės, todėl nutarta skirti ekspertizę. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, jog tai, kad transporto priemonės šiai dienai nėra įkainuotos, nėra antstolio neteisėtų veiksmų rezultatas, o tai yra susiję su pačių pareiškėjų pasyvumu vykdymo procese. Teismas sprendė, jog antstolė tik 2009-09-08 aprašydama R. G. priklausančią žemės sklypo ½ dalį, padarė formalų pažeidimą, kuris negali būti pagrindu panaikinti kaip neteisėtus antstolės patvarkymus dėl lėšų UAB „Rimpava“ ir R. G. sąskaitose arešto, kadangi net gi aprašius R. G. priklausančią žemės sklypo dalį, pareiškėjų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė neviršytų 126 450 litų sumos. Teismo vertinimu šiuo atveju, kai pareiškėjų visas nekilnojamasis turtas jau buvo suvaržytas hipoteka, antstolė pasirinko tuo metu optimaliausią, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį ir išieškotojo reikalavimo užtikrinimą atitinkantį sprendimą dėl vykdymo veiksmų sekos. Taip pat nustatė, kad tiek R. G. tiek ir UAB „Rimpava“ turto aprašai buvo sudaryti nedalyvaujant turto savininkui, antstolio kontoroje, nenuvykus į turto buvimo vietą ir tai yra formalaus pobūdžio procedūrinis pažeidimas, kadangi kokios konkrečiai pareiškėjų teisės dėl jų nedalyvavimo sudarant minėtus aprašus buvo pažeistos ar suvaržytos, skunde dėl antstolio veiksmų neįvardinta. Konstatavo, jog antstolė pagrįstai operatyviai ėmėsi 2009-06-08 nutartimi nustatytų priemonių realiai užtikrinti būsimą reikalavimą, o kad lėšų areštas neapsunkintų atsakovų (pareiškėjų) teisių daugiau, negu reikia, ir nepriverstų įmonės prie nemokumo, pagal UAB „Rimpava“ prašymus, leido mokėti atlyginimus darbuotojams, socialinio draudimo įmokas, kitus privalomuosius mokėjimus. Teismas atmetė pareiškėjų argumentą, kad antstolė patvarkymais areštuodama kiekvieną sąskaitą 126450 Lt sumai, pažeidė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, viršydama joje nurodytą sumą, nes įvertinus areštuotose banko sąskaitose esančių lėšų likutį: UAB „Rimpava“ sąskaitose 2009-08-05 d. buvo viso 9 847,61 Lt ir 8 eurai (27,22 Lt) (v.b.Nr.0064/09/00787, l.25-26), R. G. sąskaitose 2009-06-18 d. buvo viso 6 Lt, 8 eurai (27,22 Lt) ir 2,21 USD (4,73 Lt) (v.b.Nr.0064/09/00786, l.30), realiai areštuotos, banko sąskaitose esančios, piniginės lėšos ir aprašyto bei įvertinto kito pareiškėjų turto vertė neviršija 2009-06-08 teismo nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytos 126 450 Lt sumos. Teismas aplinkybės, kad įmonė atleidžia darbuotojus nesiejo su antstolės veiksmais areštuojant įmonės banko sąskaitas, kadangi UAB „Rimpava“ buvo leidžiama tiek atsiskaityti su darbuotojais, tiek atlikti kitus privalomuosius mokėjimus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai R. G. ir UAB „Rimpava“ prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-09-17 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus bei pripažinti neteisėtais antstolės veiksmus areštuojant pareiškėjų pinigines lėšas banko sąskaitose bei priteisti iš antstolės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į skundo argumentus, kad areštuodama turtą antstolė nepranešė pareiškėjams, taip pažeisdama CPK 677 str. 3,4 d., 689 str. 4 d. nuostatas, turto aprašai sudaryti nedalyvaujant skolininkui, nenuvykus į turto buvimo vietą. Teigia, kad nepagrįstas teismo motyvas, kad vykdomos 2009-06-08 teismo nutarties areštuojamo turto eiliškumo nesilaikymas yra tik formalus pažeidimas. Antstolė areštavo banko sąskaitas, tačiau tuo metu nebuvo tinkamai įvertinusi ir aprašiusi pareiškėjų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, transporto priemonės neįvertintos iki šiol. Teismas nepagrįstai atsisakė remtis pareiškėjų pateikta nepriklausoma vertintojų pažyma dėl nekilnojamojo turto vertės, neatsižvelgė į tai, kad turtas įvertintas jį apžiūrėjus, pagal rinkos kainas, neatsižvelgė į pridėtus vertintojų kvalifikacijos atestatus. Tuo tarpu antstolės vertinimas atliktas neapžiūrėjus nekilnojamojo turto, žemė apskritai iš pradžių visai nevertintina. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nekilnojamojo turto įkeitimas savaime netrukdo teismui, taikant laikinąsias apsaugos priemones, tokį įkeistą turtą areštuoti. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pakankant areštuoto nekilnojamojo turto vertės ieškinio reikalavimams užtikrinti, piniginių lėšų areštas negali būti pripažįstamas adekvačiu ieškinio užtikrinimo būdu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Lintera“ patikslintu ieškiniu sumažino ieškinio sumą nuo 126 450 Lt iki 100 413 Lt ir šios aplinkybės buvo žinomos teismui. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių apimtis susijusi su ieškinio sumos dydžiu – jos viršijimas reikštų proporcingumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimus. Antstolė areštuodama ne tik R. G. nekilnojamąjį turtą ir UAB „Rimpava“ kilnojamąjį turtą, bet papildomai areštuodama dar ir UAB „Rimpava“ ir R. G. banko sąskaitas kiekvieno iš pareiškėjų sąskaitų pinigines lėšas apimtyse po 126 450 Lt akivaizdžiai viršijo teismo nutartyje nurodytą bendrą 126 450 Lt areštuojamo turto sumą. Esant solidariai skolininkų pareigai laikinosios apsaugos priemonės taikomos neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai, o ne kiekvieno iš solidariųjų skolininkų atžvilgiu. Dėl nepagrįsto bankų sąskaitų arešto pareiškėjai, ypač UAB „Rimpava“ patyrė didelių nuostolių ir nuostoliai tik didėja, nes sutrikdyta normali įmonės veikla, sustabdyti atsiskaitymai su verslo klientais, prekių ir paslaugų tiekėjais, verslo partneriais, įmonė, nevykdanti veiklos, negauna pajamų. Todėl teismo išvada, kad antstolės veiksmai ir banko sąskaitų areštas neapsunkino pareiškėjo įmonės teisių ir veiklos neatitinka tikrovės. Teismas neatsižvelgė į pateiktus dokumentus dėl UAB „Rimpava“ darbuotojų atleidimo. Taip pat neatsižvelgė, kad antstolė nepranešė pareiškėjams apie areštuojamo turto aprašymą, aprašus sudarė nedalyvaujant pareiškėjams. Tik pateikę skundą teismui šioje byloje pareiškėjai 2009 m. liepos viduryje gavo reikalavimą dėl turto duomenų pateikimo, 2009-06-12 turto arešto aprašus iš antstolės gavo tik 2009-08-14. Teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjai nepateikė duomenų apie turimą turtą, kadangi 2009-07-16 pareiškėjai nusiuntė raštą antstolei, kuriame nurodyti turimo turto duomenys, kurio pakanka nutarčiai įvykdyti bei prašoma panaikinti sąskaitų areštą. Šį pranešimą antstolė gavo, bet į jį nieko neatsakė, sąskaitų arešto nepanaikino. Pareiškėjai 2009-08-18 raštu prašė antstolę 2009-08-25 11 val. atvykti ir apžiūrėjus įkainuoti areštuotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau antstolė neatvyko. Šie veiksmai buvo fiksuoti 2009-08-07, tačiau teismas į šį aktą neatsižvelgė. Teismo posėdžio metu antstolė patvirtino, kad buvo nuvykusi apžiūrėti areštuoto turto, bet jo nevertino ir nesiruošia vertinti, nes skiriasi skolininko ir išieškotojo nuomonės dėl turto vertės. Todėl teismo išvada, kad esą tai, jog pareiškėjų areštuotos transporto priemonės šiai dienai nėra įkainotos nėra antstolės neteisėtų veiksmų rezultatas yra visiškai nepagrįsta. Pagal CPK 681 str. 1 d., 682 str. 3 d. pirmiausia antstolis, apžiūrėjęs turtą, turi nustatyti areštuoto turto vertę, o tik paskui, skolininkui ar išieškotojui nesutinkant, su nustatyta verte, skiriama ekspertizė. Taip pat nurodo, kad bendra areštuoto turto suma yra 137 285 Lt (net ir laikant, kad areštuoto nekilnojamojo turto vertė pagal registro duomenis 86 015 Lt, areštuotų transporto priemonių vertė – 51 270 Lt). Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai iš areštuoto nekilnojamojo turto registro vertės atėmė R. G. kredito likutį (33 464,27 Lt), viršydamas šios bylos ribas, nes nustatant areštuoto turto vertę pirmiausia nurodoma rinkos kaina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas UAB „Lintera“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad antstolė, areštuodama atsakovams priklausantį turtą, atsižvelgė ir įvertino realią atsakovų turtinę padėtį. Nustatė, kad tik hipoteka įkeisto pareiškėjui R. G. priklausančio nekilnojamojo turto bei automobilių areštas nebūtų užtikrinęs UAB „Lintera“ reikalavimų patenkinimo pareikšto ieškinio apimtyje, dėl ko priėmė sprendimą areštuoti ir pareiškėjų sąskaitas banke. Teismas nustatė, kad pareiškėjų sąskaitos banke buvo areštuotos tik tada, kai antstolė surinko visą informaciją apie pareiškėjų turimą turtą ir įvertino jų realią turtinę padėtį. Todėl teismo išvada, kad antstolė, areštuodama pareiškėjų sąskaitas banke, veikė teisėtai ir neperžengė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos taikymo ribų, yra teisėta ir pagrįsta. Taip pat nurodo, kad praktikoje dažnai pasitaiko, kad transporto priemonė registruota vieno savininko vardu, tačiau iš tiesų ji yra perleista kitam asmeniu, perleidimo fakto neįregistravus VĮ „Regitra“ duomenų bazėje, transporto priemonės nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba ji perduota į automobilių laužą. Teigia, kad šios aplinkybės pasitvirtino 2009-09-07 vykusios automobilių apžiūros metu - pareiškėjai nepateikė apžiūrai automobilio FORD FIESTA, v.m. (duomenys neskelbtini) ir negalėjo paaiškinti kur yra ši transporto priemonė. Todėl suprantama, kodėl antstolė aprašydama pareiškėjams priklausančias transporto priemones jų neįvertino. 2009-06-16 antstolė nuvyko pas pareiškėją UAB „Rimpava“, antstolei pareikalavus pateikti išsamius duomenis apie areštuotą turtą, nurodyti jo buvimo vietą įmonės direktorius R. G. pasišalino. 2009-06-16 antstolė surašė reikalavimų nevykdymo aktą. Nepavykus apžiūrėti transporto priemonių, antstolė pareiškėjams išsiuntė raginimus pateikti visą informaciją apie turimą turtą, nurodyti jo buvimo vietą bei informuoti kada bus galima apžiūrėti aprašytą turtą. Tačiau pareiškėjai antstolės reikalavimų nevykdė, duomenų nepateikė ir tik 2009-09-07 Jonavos rajono apylinkės teismo iniciatyva, o ne savo iniciatyva, kaip nurodo atskirajame skunde, sutiko leisti antstolei ir UAB „Lintera“ apžiūrėti transporto priemones. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad dėl to, jog transporto priemonės nebuvo įkainotos, nėra antstolio neteisėtų veiksmų rezultatas, o pareiškėjų pasyvumo, nesidomėjimo vykdymo proceso eiga pasekmė. Teigia, kad teismas pagrįstai atsisakė remtis pareiškėjų pateikta pažyma ir vadovavosi VĮ Registro centro duomenimis, nes pažyma neatitinka LR turto vertinimo ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų, todėl nėra tinkamas įrodymas dėl turto kainos nustatymo. Pareiškėjai nurodo, kad transporto priemonių vertė yra 51 270 Lt, vertę grindžia Kauno nepriklausomų ekspertų biuro pateiktais raštais, tačiau šie duomenys neatitinka LR turto vertinimo ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavime turto vertinimui keliamų reikalavimų (automobilių vertės pateiktos neapžiūrėjus transporto priemonių - buvo įvertintas tokio pobūdžio turtas apskritai, o ne konkrečios transporto priemonės). Pažymi, kad atidalinus nekilnojamąjį turtą atsakovo R. G. dalis sudarytų 45 584 Lt. Turtas yra įkeistas, R. G. bankui skolingas 33 507,93 Lt, todėl teismui patenkinus ieškinį, ieškovas iš lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, galėtų išsiieškoti tik mažą dalį sumos (12 076,07 Lt), likusios prieš tai patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimai būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyti, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra skubaus vykdymo, todėl jos vykdomos nedelsiant, kad skolininkas negalėtų paslėpti turto ir neužkirstų kelio tinkamam sprendimo įvykdymui. Tiek teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones, tiek antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina siekti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, kad atsakovui taikomi ribojimai būtų būtini, teisėti ir pagrįsti, užtikrintų atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugą. CPK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 677 straipsnio 2 dalį antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2009-06-08 nutartimi ieškovės UAB „Lintera“ reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovų R. G. ir UAB „Rimpava“ kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą bei turtines teises 126 450 Lt sumai. Nustačius, kad atsakovai neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant reikalavimo sumos areštavo pinigines lėšas, esančias pas atsakovus, trečiuosius asmenis bei banko sąskaitose (1 t. b.l.49). Antstolė 2009-06-11 priėmė vykdymui Kauno apygardos teismo 2009-06-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (v.b. Nr.0064/09/00787 b.l.1-2). Birželio 11 – 12 dienomis surinko duomenis apie R. G. ir UAB „Rimpava“ turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei jo vertę (v.b. Nr.0064/09/00787 b.l.3-4; v.b. Nr.0064/09/00786 b.l. 8-17), kurį 2009-06-12 aprašė. R. G. priklausantį turtą: 1/2 gyvenamojo namo, kuris įvertino -37050 lt; ½ garažo – 3515 lt., transporto priemonės: VW Passat, Kraz ir Ford Fiesta, ties kurių verte, nurodyta, kad įvertinimo nėra. Bendra aprašyto turto vertė – 40565 Lt. (v.b. Nr.0064/09/00786 l.18-20). Aprašytas UAB „Rimpava“ turtas - transporto priemonės: Audi A4, Mersedes Benz, Ford Transit, kurios neįvertintos (v.b. Nr.0064/09/00787 b.l.7-9). Tą pačią dieną (2009-06-12) antstolė priėmė patvarkymą dėl UAB „Rimpava“ banko sąskaitų arešto 126 450 lt sumai (v.b. Nr.0064/09/00787 l.14), R. G. sąskaitas antstolė areštavo 2009-06-25 (v.b.Nr.0064/09/00786 l. 27-28). R. G. priklausančią ½ žemės sklypo dalį antstolė aprašė tik 2009-09-08 įkainuodama jį 45450 Lt (v.b. Nr.0064/09/00786 l.48-50).
Apeliantų teigimu antstolė, areštuodama ne tik R. G. nekilnojamąjį turtą ir UAB „Rimpava“ kilnojamąjį turtą, bet papildomai areštuodama dar ir UAB „Rimpava“ ir R. G. banko sąskaitas kiekvieno iš pareiškėjų sąskaitų pinigines lėšas apimtyse po 126 450 Lt akivaizdžiai viršijo teismo nutartyje nurodytą bendrą 126 450 Lt areštuojamo turto sumą. VĮ Registrų centro duomenis pareiškėjų nekilnojamojo turto (garažo, namo, žemės sklypo) bendra vertė 172 030 Lt (1t.b.l.23-27). R. G. ir jo sutuoktinei, kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė priklauso ½ šio turto, taigi, šios ½ nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis 86 015 Lt. Vidutinė turto rinkos vertė nustatyta 2009-06-18. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turto vertės, privalėjo vadovautis pareiškėjų pateikta nepriklausoma vertintojų pažyma. Pažymoje dėl nekilnojamojo turto preliminarios vertės nustatymo nurodyta, kad ši pažyma dėl turto vertės neatitinka nustatytų vertinimo dokumentų turinio bei formos, o yra informacinio pobūdžio dokumentas. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ši pažyma dėl turto vertės savo forma ir turiniu neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo numatytų reikalavimų ir pagrįstai ja nesirėmė. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš areštuoto nekilnojamojo turto registro vertės atėmė R. G. kredito likutį (33 464,27 Lt), viršydamas šios bylos ribas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tai, jog areštuotas atsakovo turimas nekilnojamasis turtas jau anksčiau kito kreditoriaus atžvilgiu yra apsunkintas hipoteka, tik patvirtina grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimo patenkinimą, t. y. visišką jam priklausančios sumos atlyginimą. Tik patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą, likusia suma gali būti tenkinami kitų kreditorių, tarp jų ir UAB „Lintera“, jeigu ieškinys būtų patenkintas, reikalavimai. Todėl teismas, spręsdamas klausimą ar antstolė, areštuodama ir pareiškėjų pinigines lėšas, neviršijo teismo nutartyje nustatyto laikinųjų apsaugos priemonių masto, pagrįstai iš areštuoto nekilnojamojo turto registro vertės atėmė R. G. kredito likutį. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog antstolė, surinkusi visą informaciją apie pareiškėjų turimą turtą, įvertinusi jų realią turtinę padėtį, pagrįstai areštavo apeliantų banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Rimpava“ sąskaitose buvo viso 9 847,61 Lt ir 8 eurai (27,22 Lt) (v.b.Nr.0064/09/00787, l.25-26), R. G. sąskaitose buvo viso 6 Lt, 8 eurai (27,22 Lt) ir 2,21 USD (4,73 Lt) (v.b.Nr.0064/09/00786, l.30), todėl pagrįsta teismo išvada, kad realiai areštuotos, banko sąskaitose esančios, piniginės lėšos ir aprašyto bei įvertinto kito pareiškėjų turto vertė neviršija 2009-06-08 teismo nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytos 126 450 Lt sumos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, kad areštavus ir atsakovų lėšas, buvo neproporcingai apribotos atsakovų teisės. UAB „Rimpava“ leista atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis išmokant įmonės darbuotojams su darbo santykiai išmokas ir mokant mokesčius valstybei. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog buvo sutrikdyta įmonės ūkinė veikla. Atsižvelgiant į įmonės sąskaitose esančių lėšų sumas taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad dėl sąskaitų arešto buvo sustabdyti atsiskaitymai su verslo klientais, prekių ir paslaugų tiekėjais, verslo partneriais. Ta aplinkybė, kad antstolė tik 2009-09-08 aprašė R. G. priklausančią žemės sklypo ½ dalį nesudaro pagrindo panaikinti antstolės patvarkymus dėl piniginių lėšų arešto, kadangi bendra areštuoto turto vertė neviršija taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto. Bylos duomenys patvirtina, jog sudarant turto aprašą transporto priemonės nebuvo įkainotos. CPK numato, kad siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. Pagal CPK 681 straipsnį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į areštuojant dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Tai reiškia, kad antstolis turi turėti realią galimybę areštuojamą turtą apžiūrėti. R. G., būdamas tuo pačiu UAB „Rimpava“ direktoriumi, nevykdė antstolės reikalavimų pateikti duomenis apie jų turimą turtą ir jo buvimo vietą, raštu informuoti antstolę kada galima apžiūrėti aprašuose aprašytą turtą, todėl antstolė šių transporto priemonių negalėjo įkainoti dėl objektyvių priežasčių, kurių atsiradimas buvo sąlygotas pačių apeliantų valinių veiksmų. Transporto priemones apžiūrėti susitarta tik 2009-09-07, tačiau apžiūros metu buvo nesutarta dėl jų vertės. Pareiškėjų pateiktų Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro pažymų dėl transporto priemonių vertės (1t.b.l.77-79) teismas pagrįstai nelaikė, įrodymais, pagrindžiančiais areštuoto turto vertę, kadangi iš minėtų pažymų matyti, kad transporto priemonės įvertintos jų neapžiūrėjus. Skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kilus abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal CPK 681 straipsnį turto vertę nustačius ekspertui, areštuoto turto vertė laikoma eksperto nustatytoji. UAB „Rimpava“ ir R. G. antstolei pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Antstolė juos informavo, kad prieš skiriant ekspertizę pareiškėjai turėtų įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą pinigų sumą, būtiną ekspertams sumokėti. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantai nesutinka įmokėti į depozitinę sąskaitą sumos, reikalingos ekspertams apmokėti. Todėl negalima sutikti su apeliantų argumentu, kad dėl antstolės neteisėtų veiksmų transporto priemonės yra neįkainotos. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso kodeksas vykdymo proceso dalyviams suteikia ne tik teises, bet numato ir pareigas, tame tarpe ir skolininko pareigą pateikti informaciją apie turimą turtą (CPK 645 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad šios pareigos apeliantai tinkamai nevykdė. Būtent dėl jų pačių veiksmų (ir neveikimo) susidarė tokia situacija, kad transporto priemonės nėra įkainotos.
Apeliantų teigimu antstolės patvarkymai dėl lėšų arešto turėtų būti panaikinti, kadangi areštuodama turtą antstolė nepranešė pareiškėjams, taip pažeisdama CPK 677 str. 3,4 d., 689 str. 4 d. nuostatas, turto aprašai sudaryti nedalyvaujant skolininkui, nenuvykus į turto buvimo vietą. Kolegija nesutinka su šiuo apeliantų argumentu, kadangi Kauno apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti vykdoma skubos tvarka, o skolininko ar jo atstovo nedalyvavimas sudarant areštuojamo turto aprašą negali būti kliūtimi minėtos nutarties vykdymui ar jos vykdymo sustabdymui.
Apeliantų argumentas, jog nekilnojamojo turto įkeitimas savaime netrukdo teismui, taikant laikinąsias apsaugos priemones, tokį įkeistą turtą areštuoti, neturi teisinės reikšmės, kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas.
Ta aplinkybė, jog UAB „Lintera“ patikslintu ieškiniu sumažino ieškinio sumą nuo 126 450 Lt iki 100 413 Lt taip pat neturi teisinės reikšmės, kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolės veiksmų teisėtumo vykdant 2009-06-08 Kauno apygardos teismo nutartį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, atsižvelgė į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, vykdymo dalyvių interesus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d.1 p.).
Rezoliucinė dalis
n u t aria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties nekeisti.