Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2018-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-97-1020/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-26
Bylos Nr.
1-97-1020/2018
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00548-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Kaltinamasis
D. N.
Advokatai
Romualdas Mikliušas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-97-1020/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00548-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.1.; 1.2.17.1.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis,

sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, Daivai Kokštaitei, Agnei Strunkytei ir Aistei Žukauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,kaltinamajam D. N. (D. N.),kaltinamojo gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,vertėjoms Jekaterinai Chochlanovai, Boženai Seniut ir Oksanai Jakšto,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. N. (D. N.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ APLINKYBĖS

D. N. bendrininkų grupėje, 2015 m. spalio 15 d. ryte, apie 8 val. susitaręs su A. H. (A. H.) dėl nešiojamų kompiuterių pervežimo iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir nepateikimo jų muitinės kontrolei, 2015 m. spalio 15 d d. apie 20 val. Lietuvos Respublikoje, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kartu su A. H. į pastarojo vairuojamo krovininio automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabę tarp kitų tuo automobiliu legaliai gabentų prekių pakrovė privalomus pateikti muitinei daiktus – 40 vnt. kompiuterių „HP Notebook 15-af000ur” ir “HP Notebook 15-ac041ur”, kurių muitinė vertė viršijo 250 MGL ir sudarė 20 762,20 EUR. Vykdydamas D. N. nurodymus ir tęsdamas jųdviejų nusikalstamo tikslo realizavimą, A. H. 2015 m. spalio 15 d. apie 23 val. 30 min. vykdamas krovininiu automobiliu „Iveco“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės „Lavoriškių“ kelio postą, esantį Vilniaus r., Lavoriškių sen., 33-ame km. kelio „Vilnius – Polockas“ ir gabendamas krovinį, tarp gabenamų deklaruotų prekių pakrautų kompiuterių gabenimo nedeklaravo, tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės gabeno iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus - 40 vnt. nešiojamų kompiuterių „HP Notebook 15-af000ur” ir “HP Notebook 15-ac041ur”, kurių muitinė vertė viršijo 250 MGL ir sudarė 20 762,20 EUR. Šiais veiksmais D. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

B. ĮRODYMAI, JŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS

Apklaustas teisiamajame posėdyje D. N. neigė padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir tvirtino, kad kompiuteriai, kuriuos gabeno A. H., priklausė jo draugui – Baltarusijos piliečiui A. L.. Pastarasis jo paprašė padaryti paslaugą ir perduoti krovinį vairuotojui, t. y. A. H., kuris užsilaikė ir negali atvykti į sandėlį jo paimti (sandėlis užsidarinėjo 17 val., o vairuotojas galėjo atvykti tik 19 val.). Kaltinamasis sutiko, todėl jam atvežus krovinį, po dviejų valandų perdavė kompiuterius vairuotojui, kurio anksčiau niekur nebuvo matęs ir sutikęs. Pirmą kartą su šiuo vairuotoju, t. y. A. H. bendravo, kai pastarasis atvyko pasiimti krovinio. Telefonu su juo kalbėjosi, kai A. H. jam kelis kartus skambino, nes jis vėlavo. Ikiteisminio tyrimo metu apie tai nepasakojo, nes jam buvo grasinama, reikalaujama duoti parodymus kitoje byloje, jis buvo sulaikytas. Nieko neteisėto nepadarė, žinojo, kad krovinyje buvo kompiuteriai, tačiau nesidomėjo dėl jų kilmės ir dokumentų, nes prekės buvo ne jo.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje dalis kaltinamajam inkriminuojamų faktinių aplinkybių jau yra nustatytos įsiteisėjusiu 2016 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu. Juo A. H. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį dėl to, kad pastarasis 2015 m. spalio 15 d. apie 23.30 val., vykdamas krovininiu automobiliu „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Vilniaus teritorinės muitinės „Lavoriškių“ kelio postą, esantį Vilniaus raj., Lavoriškių sen., 33-ame km. kelio „Vilnius – Polockas“, neteisėtai, t. y. paslėpęs krovininiame automobilyje tarp gabenamų deklaruotų prekių nešiojamus kompiuterius ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno 40 vnt. nešiojamų kompiuterių „HP Notebook 15-af000ur” ir “HP Notebook 15-ac041ur”, kurių muitinė vertė viršijo 250 MGL ir sudarė 20 762,20 EUR (2 t., b. l. 97-100). Šios faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamos, o taip pat jas patvirtina ir šioje byloje esantys duomenys, t. y. apžiūrų protokolai, muitinės pareigūno liudytojo G. K. parodymai, specialisto išvada, paties A. H. 2015 m. spalio 16 d. prisipažinimas padarius minėtą veiką, taigi teismas plačiau dėl to nepasisako.

Esminiais klausimais nagrinėjamoje byloje yra tai, ar kaltinamasis D. N. bendrininkavo su A. H. kontrabandos būdu gabenant jau minėtus 40 kompiuterių, ar kaltinamasis D. N. buvo šios veikos iniciatorius, t. y. asmuo pasiūlęs A. H. už atlygį pervežti kompiuterius į Baltarusijos Respubliką, kaip 2016 m. gegužės 19 d. apklausos metu nurodė pats A. H., tą pačią dieną atpažinęs kaltinamąjį iš fotonuotraukų (2 t., b. l. 107-111).

Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas ištyrė teisiamajame posėdyje, konstatuotina, jog kaltinamajam D. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės dėl jo bendrininkavimo su A. H. yra įrodytos, o kaltinamojo nurodyta įvykių versija – paneigta.

Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, iš kurio matyti, kad būtent kaltinamasis D. N., o ne jo draugas, susitarė su A. H. dėl kompiuterių gabenimo į Baltarusijos Respubliką ir jų kontrabandos. Šias išvadas leidžia daryti byloje esantys objektyvūs įrodymai – užfiksuotų kaltinamojo D. N. ir A. H. pokalbių telefonu turinys, A. H. sulaikymo faktinės aplinkybės bei šiuos įrodymus paaiškinantys liudytojų I. Ž. ir E. P. parodymai, taip pat A. H. parodymai jo atžvilgiu išskirtoje ir jau išnagrinėtoje byloje, taip pat nuteistojo A. H. Vilniaus apygardos teismui atsiųstas laiškas (4 t. b. l. 24-27), kuriuo jis patvirtino posėdyje ištirtus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnei šioje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis D. N. naudojosi telefono abonento numeriu, kuris išduotas jo žmonos L. R. vardu (1 t., b. l. 90, 93). Pats kaltinamasis šių duomenų neginčija ir taip pat neneigia, kad 2015 m. spalio 15 d. kalbėjosi telefonu su A. H. (4 t., b. l. 91).

Iš byloje esančio 2016 m. gegužės 3 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksacijos ir kaupimo protokolo matyti, kad pirmasis byloje užfiksuotas kontaktas tarp kaltinamojo ir nuteistojo A. H. įvyko 2015 m. spalio 15 d. 15 val. 55 min., o antrasis, netrukus prieš kompiuterių perdavimą, tą pačią dieną 19 val. 27 min.

Kaltinamasis D. N. teisme teigė, kad tąsyk telefonu jam paskambino anksčiau nepažinotas A. L. siųstas vairuotojas, t. y. A. H., kuris jo nerado, vėlavo, o pats kaltinamasis tiesiog turėjo jam perduoti A. L. kompiuterius. Kaltinamasis teigė, jog „jis (A. H. – aut. past.) man tada paskambino telefonu“; „tada jis man kelis kartus skambino, nes jam kažkas nesigavo, vėlavo, tai vieta jam netiko“ (4 t., b. l. 91). Visgi byloje esančiame protokole užfiksuotas telefoninio pokalbio turinys rodo buvus visiškai priešingą situaciją: šį pokalbį inicijavo ne A. H., kaip teigė kaltinamasis, o pats D. N.; be to, sprendžiant iš viso pokalbio turinio, jis buvo puikiai pažįstamas su A. H..

Iš pokalbio turinio matyti, jog pirmieji A. H. žodžiai, kuriuos jis ištarė atsiliepęs į kaltinamojo skambutį buvo – labas (sveikas) D. (rusų kalba – „privet D.“ (4 t., b. l. 109, 111)). Be to, iš telefoninio pokalbio akivaizdu, kad kaltinamasis, siekdamas įtikinti teismą savo versijos tikrumu, melavo tvirtindamas, jog niekada anksčiau nebuvo susitikęs su A. H., nes jiems tariantis dėl susitikimo vietos, pašnekovai aiškiai svarstė ir apie ankstesnio jų susitikimo vietą („arba ten galima, kur pereitą kartą“(1 t., b. l. 109, 112)).

Teismo įsitikinimu, visas pokalbio turinys ir jo forma neabejotinai liudija, kad pokalbio dalyviai ne tik jau buvo iki tol bendravę, bet ir aiškiai vienas kitą suprato iš nebaigtų minčių, užuominų ir teiginių, kuriuos išgirdęs bet kuris anksčiau šiuo klausimu nekalbėjęs asmuo, nesuprastų pokalbio turinio ir būtų priverstas tikslintis apie ką pašnekovas kalba. Antai ne A. H., o kaltinamasis iškart po pokalbio apie susitikimo vietą ir laiką, klausė apie skaičius, o A. H. suprato klausimą ir jį atsakė (kaltinamasis - „<...> kas ten pagal skaičius pas mus?“ A. H. „U, nu kol kas, kol kas, kol kas taip 40 <...> Nu, tai aš taip, maždaug, ten nežinau, kaip eisis, žinai, ne nuo manęs priklauso, nu tu gi supranti“; (1 t., b. l. 109, 111)). Suprasti tokį iš esmės užšifruotą pokalbį pašnekovai galėjo tik tęsdami ankstesnį bendravimą, žinodami apie ką kalbasi, t. y. jau anksčiau kalbėjęsi tuo pačiu klausimu. Šiame kontekste pažymėtina, jog būtent kaltinamasis perdavė A. H. 40 kompiuterių ir šio fakto kaltinamasis netgi neneigia (pastarasis neigia bendrininkavimą vykdant kontrabandą su A. H.). Iš pokalbio apie skaičius aiškiai matyti, kad klausimo iniciatorius buvo ne A. H., o kaltinamasis. Būtent pastarasis, sprendžiant iš viso pokalbio turinio, buvo suinteresuotas aptariamais klausimais kur kas labiau nei tokioje situacijoje būtų asmuo, tik turintis perduoti draugo daiktus atsitiktiniam vairuotojui. Kaltinamasis teiravosi ir svarstė apie skaičių, t. y. kiek kompiuterių galės paimti A. H., pats siūlėsi atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), o tai rodo jo asmeninį, o ne draugo A. L., interesą dėl kompiuterių perdavimo, tolesnio jų likimo ir pan.

Turint omenyje A. H. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, beje visiškai atitinkančius minėto pokalbio turinį ir patvirtinančius jo susitarimą su kaltinamuoju D. N. už atlygį kontrabanda gabenti jo perduotus kompiuterius („už kiekvieną pervežtą kompiuterį jis man pažadėjo 10 EUR“ (2 t., b. l. 107), visiškai suprantama, kodėl pokalbio metu kaltinamasis rodė tokį interesą, siūlėsi atvažiuoti į A. H. buvimo vietą, klausė dėl skaičiaus (pasak A. H., „aš nežinojau kiek liks vietos krovininiame automobilyje pasikrovus iš anksto gabenamą krovinį. Aš D. turėjau paskambinti ir apie kiekį informuoti“ (2 t., b. l. 107)), svarstė tokią susitikimo vietos galimybę, kurioje nekiltų įtarimų dėl mašinų skaičiaus ir pan.

Kaltinamojo nurodomą įvykio versiją paneigia ne tik jau minėtos telefoninio pokalbio turinio detalės, bet ir pokalbio laikas. Pasak kaltinamojo, jo draugas paprašė padaryti paslaugą ir perduoti krovinį vairuotojui, kuris užsilaikė ir negali atvykti į sandėlį jo paimti, nes sandėlis užsidarinėjo 17 val., o vairuotojas galėjo atvykti tik 19 val. Kaip jau minėta, pirmasis pokalbis su A. H. įvyko 15 val. 55 min. ir jau pokalbio pradžioje, t. y. pagal kaltinamojo versiją, sandėliui dar dirbant, D. N. pasisiūlė atvažiuoti į Panerius. Pagal kaltinamojo versiją, jokio kito susitikimo tikslo, kaip tik perduoti kompiuterius, nebuvo, tačiau tuo metu sandėlis dar dirbo.

Taigi teismas įvertinęs jau aptarto pokalbio turinį ir kontekstą, kaltinamojo nurodytą įvykių versiją atmeta kaip nepagrįstą ir objektyviems duomenims prieštaraujantį bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas pastebi ir tai, kad kaltinamojo nurodyta įvykių versija buvo iškelta ne ikiteisminio tyrimo pradžioje ir net ne teisminio nagrinėjimo pradžioje, o tik 2018 m. liepos 3 d. posėdyje. Kitaip tariant nauja įvykių versija buvo iškelta tik apklausus kitus liudytojus ir paaiškėjus, jog A. H., kuris viso ikiteisminio tyrimo metu davė detalius D. N. kaltinančius parodymus bei atsiuntė bylą nagrinėjančiam teismui laišką dar kartą patvirtinantį, kad kompiuteriai priklausė D., bei negalėdamas atvykti į Lietuvą, žadėjo duoti parodymus nuotoliniu būdu – staiga pakeitė savo poziciją ir vengė bet kokių kontaktų su teismu (neatsiliepė į skambučius, nereagavo į SMS žinutes ir pan.). Kaltinamojo atsakymo į klausimą, kodėl jis nepateikė tokios įvykių versijos jau tyrimo pradžioje, jei iš tiesų tik perdavė draugo prekes į sandėlį nespėjančiam vairuotojui, pobūdis (tyrimo metu – pareigūnų neteisėti veiksmai, o teisme – noras tiesiogiai pamatyti ir išgirsti A. H.) teismo taip pat neįtikino.

Visiškai kitaip teismas vertina kitus byloje surinktus duomenis ir Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu 2016 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu nuteisto A. H. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tiek išskirtoje, tiek nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Būtent šie A. H. parodymai ir D. N. atpažinimas, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas objektyvias faktines aplinkybes, o ne bylos nagrinėjimo pabaigoje, jau po D. N. versijos atsiradimo, Baltarusijos Respublikos notarei 2018 m. liepos 24 d. A. H. duoti parodymai, kurie iš esmės atitinka jau aptartą ir paneigtą kaltinamojo D. N. gynybinę versiją. Notarei duotais parodymais jis nurodė apkalbėjęs D. N. bijodamas Lietuvos teisėsaugos pareigūnų ir pagal jų nurodytas aplinkybes, t. y. garantavus, kad gaus baudą. Visgi toks jo paaiškinimas yra nelogiškas, nes D. N. kaltinančius parodymus jis davė ir po to, kai jau buvo nuteistas, t. y. 2016 m. gegužės 19 d. (2 t., b. l. 107-108). Teiginys, kad šiuo metu, t. y. būdamas namuose Baltarusijoje, jis gali nebijoti Lietuvos pareigūnų taip pat atmestinas, nes savo parodymus, duotus Lietuvoje jis patvirtino ir būdamas Baltarusijos Respublikoje, t. y. atsiųsdamas teismui ranka parašytą laišką su logišku paaiškinimu apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį, nes negali gauti vizos, ir nurodymu, kad „<…> nešiojamieji kompiuteriai priklauso D. (jo pavardės nežinau). Viską papasakojau tyrėjai apklausos metu” (4 t., b. l. 24-27). Teismui nekyla jokių abejonių dėl šio rašto autentiškumo ir objektyvumo, todėl jis laikytinas savarankišku bei kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus patvirtinančiu D. N. kaltės įrodymu.

Byloje surinktus duomenis teismas tikrino ir teisminio nagrinėjimo metu apklausdamas tyrėjas ir vertėjas, kurios ikiteisminio tyrimo metu bendravo su A. H. bei galėjo papasakoti apie jo duotus parodymus.

Liudytojos I. Ž. ir E. P. gerai prisiminė atliktas apklausas, nes kompiuterių kontrabanda buvo labai retas įvykis. Liudytoja I. Ž., apklaususi A. H. netrukus po jo sulaikymo, pastarąjį gerai prisiminė dėl jo jautrumo bei išgyvenimų. Ši liudytoja nurodė aplinkybes, kurios iš esmės atitinka A. H. pirminius paaiškinimus apie jo ir D. N. susitikimą (duomenys neskelbtini), susitarimą už atlygį pervežti 40 kompiuterių, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo vogti, paaiškino apie tai, jog pinigai pastarajam buvo labai reikalingi dėl tuo metu sunkios turtinės padėties ir šeimos. Apklausoje dalyvavo ir advokatas, visi laukė, kol A. H. susisieks su artimaisiais dėl užstato. Liudytoja E. P. A. H. apklausė vėliau, jau po jo bylos išnagrinėjimo. Pastaroji teigė, kad A. H., be kitų aplinkybių, paaiškino apie jam parodytą telefoninio pokalbio įrašo turinį ir nurodė, kad kompiuteriai buvo asmens, su kuriuo jis kalbėjosi telefonu ir kurio vardas buvo D.. Telefono numeris buvo abonentinis, buvo aišku kieno šis numeris, pokalbyje buvo minimas D. vardas. Liudytoja nurodė, kad iškart po to A. H. atpažino D. N. iš fotonuotraukų, tačiau jaudinosi, nerimavo, klausė apie tolesnį procesą, nes bijojo sutikti šį asmenį, visgi neatrodė, kad dėl to jis neduos parodymų teisme, todėl buvo priimtas sprendimas neapklausti jo pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Šių liudytojų parodymais, taip pat teismui pateiktais duomenimis apie A. H. sulaikymo laiką teismas atmeta teiginius, kad pastarojo parodymai buvo duoti patiriant neteisėtą spaudimą. A. H. nebuvo suimtas – jis buvo laikinai sulaikytas tik 2015 m. spalio 15 d. nuo 23.30 val. ir laikomas sulaikytas iki 2015 spalio 16 d. 22.00 val. (4 t., b. l. 100-103), t. y. prieš pirmąją jo apklausą, o ne prieš 2016 m. gegužės 19 d. vykusią apklausą, kai susipažinęs su telefoninio pokalbio turiniu, jis davė kaltinamąjį D. N. kaltinančius parodymus ir jį atpažino kaip asmenį, su kuriuo buvo susitaręs dėl kompiuterių kontrabandos. Kaip jau minėta, tokias aplinkybes jis patvirtino ir jau būdamas Baltarusijos Respublikoje teismui atsiųsdamas laišką ir patvirtindamas tokius parodymus.

Teismas atkreipė dėmesį ir į A. H. apklausos bei atpažinimo laiką: atpažinimas iš fotonuotraukų buvo atliktas praėjus tik 4 minutėms po apklausos, tačiau ši aplinkybė niekaip nemenkina šių duomenų patikimumo, nes atpažinimui galėjo būti pasiruošta iš anksto, atsižvelgiant į logišką liudytojos E. P. paaiškinimą, jog apklausos metu jau buvo žinomas telefoninio pokalbio turinys, pokalbyje minimas D. vardas ir abonento priklausomybė (tą patvirtina byloje esantys tarnybiniai pranešimai (1 t., b. l. 90-93).

Atsižvelgiant į visa tai, teismui nekilo jokių abejonių dėl kaltinamajam D. N. inkriminuotų faktinių aplinkybių teisingumo, todėl jos laikomos įrodytomis visa apimtimi.

Įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad D. N. veikdamas bendrininkų grupėje su A. H. padarė kompiuterių kontrabandą, t. y. nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje. Byloje nustatyta, kad D. N. sukontaktavus su A. H. ir sutarus dėl kontrabandos dalyko gabenimo bei pastariesiems turint bendrą tikslą įgyvendinti šį nusikalstamą sumanymą, t. y. išgabenti iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką kompiuterius, jie kartu į krovininį automobilį pakrovė privalomus pateikti muitinei daiktus ir per sieną gabentinus daiktus – 40 vnt. kompiuterių, kuriais pakrautu automobiliu A. H. praėjus kelioms valandoms kirto valstybinę sieną. Iš to akivaizdu, jog minėti asmenys buvo susitarę daryti ir užbaigti kontrabandą ir kiekvienas iš jų tiesiogiai realizavo bent dalį aptariamos nusikalstamos veikos požymių. Vienas iš bendrininkų atvyko krovininiu automobiliu, kitas – D. N. – turėjo pakrautinas prekes, po ko jie abu kartu pakrovė prekes ir atliko kitus prekių gabenimo esmę sudarančius veiksmus, po kurių, tęsdamas vieningą bendrininkų sumanymą, sieną su prekėmis automobiliu kirto A. H.. Taigi pripažinus, jog D. N. veiksmai bendroje nusikalstamoje veikoje – prekių gabenime, buvo itin reikšmingi, kompleksiški, aktyvūs ir net artimi šių veikų organizatoriaus vaidmeniui, darytina išvada, jog jis tiesiogiai įgyvendino dalį BK 199 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos požymių, todėl jam visiškai pagrįstai inkriminuota BK 199 straipsnio 1 dalis. Šią teismo išvadą patvirtina ir Vilniaus teritorinės muitinės 2015 m. spalio 27 d. specialisto išvada Nr. 43, kuria nustatyta, kad minėtų kompiuterių vertė yra 20 762,20 EUR (1 t., b. l. 77-78), t. y. viršijanti 250 MGL dydžio sumą.

C. BAUSMĖS SKYRIMAS IR KITI KLAUSIMAI

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamasis D. N. veikdamas bendrininkų grupėje padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje; veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia – siekiant pasipelnyti. D. N. yra aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka ((galiojančių nuobaudų neturi), turi šeimą, vaiką (3 t., b. l. 19-20)). Teismas konstatavo esant vieną D. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje ir nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, pirmiausia pažymėtina, kad D. N., kaip bendrininko, vaidmuo darant kontrabandą, lyginant jį su bendrininko, kitoje byloje jau nuteisto A. H., vaidmeniu, buvo aiškiai svarbesnis. Iš įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad šio nusikaltimo padarymo atveju būtent pats D. N. inicijavo kontaktą su A. H., klausė ir sprendė dėl kontrabandos būdu gabentų kompiuterių skaičiaus, siūlė galimas jų susitikimo vietas dėl kompiuterių perdavimo, vėliau juos perdavė, taigi būtent jis disponavo vogtais kompiuteriais, buvusias kontrabandos dalyku – ir visa tai šio nusikaltimo darymo mechanizme turėjo iš esmės lemiamą įtaką nusikalstamos veikos padarymui. Pažymėtina, kad šioje byloje nustatytas kontrabandos dalykas - vogti kompiuteriai, rodo didesnį veikos pavojingumą, o tai taip pat svarbu sprendžiant dėl bausmės dydžio.

Atsižvelgiant į tai kas minėta, kaltinamajam prokuroro siūloma skirti baudos bausmė, kuri yra artima ir tuo pačiu kiek mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 47 straipsnio redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), t. y. lygi 650 MGL (24 479 EUR), esant ir pastarojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, laikytina proporcinga ir objektyvia siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, kontrabandos dalyko pobūdį ir vertę, kaltinamojo itin aktyvų vaidmenį padarant nusikaltimą, kuriuo daroma žala valstybės biudžetui ir ekonomikai. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis veikė iš esmės visuose veikos padarymo etapuose – tiek pirminiame-parengiamajame, kai sudaromos būtinos sąlygos ir planuojamas nusikaltimo padarymas, tiek iš esmės baigiamajame etape, kurio metu atliekami veiksmai yra būtini realizuoti bendrą bendrininkų nusikalstamą sumanymą. Įvertinus tokį aktyvų kaltinamojo vaidmenį ir jo asmenybę prokuroro siūloma baudos bausmė, savo dydžiu yra proporcinga, net ir turint omenyje kaltinamo šeiminę padėtį. Teismo įsitikinimu, mažesnė bausmė šioje konkrečioje nepadarytų pakankamo poveikio siekiant atgrasyti kaltinamąjį nuo pakartotinio itin didelę finansinę naudą galinčio sukurti nusikalstamo elgesio ir nebūtų teisinga. Teismo įsitikinimu, kaltinamasis turi suprasti, kad darydamas tokio pobūdžio nusikalstamą veiką gali sulaukti bausmės, kuri galimai sukels ženklius ir ilgalaikius teisinius padarinius tiek jam, tiek jo šeimai.

Šioje byloje kaltinamajam D. N. yra paskirtos kardomosios priemonės – 15 000 EUR dydžio užstatas, dokumentų (kaltinamojo piliečio paso) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kadangi šios paskirtosios kardomosios priemonės buvo pakankamos ir užtikrino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytus tikslus, jos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas išvykti panaikintinos, o užstatas, nesant kitokių prašymų, vadovaujantis imperatyvia BPK 133 straipsnio 6 dalimi, po nuosprendžio įsiteisėjimo gražintinas užstato davėjui. Iš bylos medžiagos matyti, kad užstato davėjas yra - advokatas Romualdas Mikliušas (3 t., b. l. 88-89). Atsižvelgiant į tai, užstatas po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžintinas užstato davėjui advokatui Romualdui Mikliušui pagal pavedime pervesti grynuosius pinigus esančius duomenis (t. 3, b. l. 88-89) arba kitus advokato pateiktus duomenis.

Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, ar atsižvelgiant į kaltinamajam skirtiną baudos dydį, bendras įstatyme numatytas 2 mėnesių baudos sumokėjimo terminas iki priverstinio teismo sprendimo vykdymo yra pakankamas. Visgi nesant atitinkamo kaltinamojo ar jo gynėjo prašymo, kas suprantama atsižvelgiant į pasirinktą gynybos taktiką, ir duomenų, kad baudos sumokėjimas aiškiai negalimas, juolab, turint omenyje gražinamą pakankamai didelį užstatą (nesvarbu ar šios lėšos kaltinamojo ar jo artimųjų), sprendimui dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino, bent jau šioje proceso stadijoje, nėra pagrindo. Toks klausimas gali būti sprendžiamas ir teismo sprendimo vykdymo stadijoje, nes nekeičia teismo sprendimo esmės.

Todėl, teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi ir 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. N. (D. N.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 650 MGL (24 479 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti D. N. laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2016 m. balandžio 12 d. 8.30 val. iki 2016 m. gegužės 5 d. 16.00 val., galutinį mokėtiną baudos dydį nustatant 602 MGL (22 671,32 EUR) dydžio baudą.

D. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimą ir 15 000 EUR užstatą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o jam įsiteisėjus, panaikinti ir 15 000 EUR užstatą grąžinti užstato davėjui advokatui Romualdui Mikliušui.

Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Ernestas Rimšelis