- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2S-560-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00350-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- L. J., M. J.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. J. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuotiems asmenims M. J., L. J. ir antstoliui S. O. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė nustatyti, kad skolininkui M. J. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. J. priklauso ½ dalis L. J. gauto darbo užmokesčio.
2. Nurodė, kad antstolis S. O. G. vykdo išieškojimą VMI naudai dėl skolos išieškojimo, skolininkas – M. J.. Skolininkas šiuo metu nedirba, darbo užmokesčiui prilyginamų išmokų negauna, turto į kurį būtų pagrindas nukreipti skolų išieškojimą, neturi. Skolininkas yra vedęs, jo sutuoktinė L. J., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis dirba ir gauna darbo užmokestį. VMI prie FM 2021-07-15 gavo antstolio S. O. G. raštą, kuriuo išieškotojai VMI pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko M. J. turto dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2021 m. liepos 27 d. nutartimi nustatė, kad skolininkui M. J. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. J. priklauso ½ dalis L. J. gaunamo darbo užmokesčio.
4. Teismas nustatė, kad skolininkas M. J. ir L. J. yra sutuoktiniai, jų santuoka sudaryta 2016-09-10. Nurodė, kad įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. Atsižvelgiant į CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, kuriame nurodyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, nustatė, kad skolininkui M. J. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. J., priklauso ½ L. J. gaunamo darbo užmokesčio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. J. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti teisingą sprendimą. Nurodo, kad nesutinka su priimtu sprendimu, kad jos ½ darbo užmokesčio priklauso jos sutuoktiniui M. J.. Taip pat nurodo, kad augina penkis neįgalius mažamečius vaikus. Jos darbo užmokestis yra pagrindinė priemonė suteikti vaikams gerovę. Pagal įstatymą, negaunant minimalaus atlyginimo, antstolis neturi teisės daryti išskaitų. Apeliantės atlyginimas nesiekia minimalaus darbo užmokesčio. Be to, jos sutuoktinis gauna iš darbo biržos pajamas, iš kurių gali nuskaičiuoti dalį pareiškėjai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens L. J. atskirąjį skundą pareiškėja prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Apeliantė, nurodydama, kad jos sutuoktinis M. J. gauna pajamas iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nenurodė kokios rūšies šios pajamos. Atkreiptinas dėmesys, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui kaip valstybės ar savivaldybių parama ir kitos išmokos ar kompensacijos, skiriamos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino (CPK 668 straipsnio 4 dalis).
7. Nurodo, kad antstolio S. O. G. pasiūlyme bei patvarkymuose nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl galimybių išieškoti skolas iš skolininko M. J. nebuvimo, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis S. O. G. vykdo skolų išieškojimą iš skolininko M. J. išieškotojai Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomosios bylos Nr. Nr. 0168/16/02102, Nr. 0168/16/02108, Nr. 0168/17/00700, Nr. 0168/17/00808, Nr. 0168/17/02359, Nr. 0168/17/03204, Nr. 0168/17/03408, Nr. 0168/18/00383, Nr. 0168/18/01553, Nr. 0168/19/01358). Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkas pajamų, piniginių lėšų ar turto neturi. Tačiau antstolis taip pat nustatė, kad skolininkas M. J. yra sudaręs santuoką su L. J., kuri dirba UAB „ZQ LINE“ ir gauna darbo užmokestį. Antstolis 2021-06-11 patvarkymu Nr. S-21-168-19933 areštavo skolininko sutuoktinei L. J. priklausančia darbo užmokesčio dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą, nurodė ją saugoti iki atskiro antstolio patvarkymo. Antstolis 2021 m. liepos 12 d. pasiūlymu Nr. S-21-168-23476 išieškotojai Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasiūlė per 30 dienų nuo rašto - siūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko M. J. turto dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine L. J. nustatymo.
12. Pažymėtina, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju skolininkas su sutuoktine nėra sudaręs vedybų sutarties, santuoka nėra nutraukta, todėl jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir preziumuojama, kad sutuoktinių dalys šiame turte yra lygios (CK 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų M. J. ir L. J. buvo nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog skolininko sutuoktinės po santuokos sudarymo gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje nustatė skolininko dalį.
13. Pagal įstatymą antstolis, vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą iš fizinių asmenų, turi teisę jį nukreipti į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu sutuoktinis savo vardu įgyja asmenines prievoles, pagal jas jis atsako savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). Bylos duomenimis skolininko asmeninio turto, iš kurio įstatymas leidžia išieškojimą, nėra. Nagrinėjamu atveju, nesant duomenų, kurie paneigtų skolininko ir jo sutuoktinės turto bendrumą ir lygių dalių prezumpciją arba leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, nustačius, kad pareiškėjos reikalavimui patenkinti nepakanka turto, kuris yra skolininko asmeninė nuosavybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.
14. Nors apeliantė nurodo, kad iš jos atlyginimo negali būti išieškoma, nes ji augina 5 mažamečius vaikus, kurie yra neįgalūs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės (penkių mažamečių vaikų išlaikymas) gali būti teisiškai reikšmingos, sprendžiant dėl nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, dalijant bendrąją nuosavybę – apeliantės gaunamą darbo užmokestį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, tai nėra pagrindas nustatyti kitokią skolininko turto dalį bendrame turte nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Kadangi vaikų išlaikymas ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra abiejų vaiko tėvų pareiga (tame tarpe ir apeliantės), todėl lėšų skyrimas nepilnamečių vaikų išlaikymui negali visiškai eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus ir iš skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Be to vaikų išlaikymo užtikrinimas nagrinėjamu atveju gali būti sprendžiamas ir kitomis teisinėmis priemonėmis (pvz. prisiteisiant išlaikymą vaikams iš skolininko ir taikant CPK 754 str. 2, 4 d. numatytą išieškojimo eiliškumą; mažinant išskaitomą dalį po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui pagal CPK 736 str. 3 d. ir pan.).
15. Nors apeliantė ir nurodo, kad jos sutuoktinis gauna pajamas iš darbo biržos, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to ir antstolis vykdomojoje byloje pripažino, kad skolininkas M. J. negauna pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą.
16. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko M. J. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.