- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-18
- Bylos Nr.
- I-977-621/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00302-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (10 – 12 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 2460 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad į Šiaulių TI buvo pristatytas 2016-12-08. Kamerose, kuriose jis buvo laikomas, lovos ilgis buvo 195 cm, o jo ūgis yra 208 cm. Pareiškėjas rašė skundus ir prašymus, kad būtų pailginta lova pagal jo ūgį, tačiau tik 2017-02-28 buvo išsikvietęs Šiaulių TI direktoriaus įgaliotas asmuo, kuris pažadėjo sutvarkyti gultą. Kitą dieną prie jo lovos buvo prisukta lentynėlė, kuri buvo nepatogi ir nesaugi miegoti.
Pareiškėjas patyrė didelius stuburo skausmus, nemigą, stresą, nuovargį. Nukrito pareiškėjo svoris iki 82 kg, nors turėtų būti 116 kg.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti, patvirtino skunde nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2016-12-08 iki 2017-02-27 dėl per trumpos lovos teikė skundą Kalėjimų departamentui, be to, buvo paskelbęs badavimą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (75-78 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2016-12-08 iki 2017-02-27 kamerose Nr. 94, 26, 88 ir 23.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameros įrengtos vadovaujantis higienos normomis bei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176 ir reikalavimais. Kamerose esantis inventorius yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Gyvenamosiose kameros įrengtas dirbtinis apšvietimas vadovaujantis higienos normos reikalavimais. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotą, yra du šviestuvai, kuriuose įstatytos dvi – keturios dienos šviesos lempos ir dirbtinė naktinė šviesa.
Pareiškėjas teismui skundžiasi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose esančiuose gultuose jis negalėjo išsimiegoti, nes jie buvo per trumpi.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-03-22 pažymos Nr. 62/08-97 „Apie S. V. laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ matyti, kad įstaigoje gultų išmatavimai – 190 cm x 80 cm.
Pažymi, kad visą skundžiamą savo kalinimo laikotarpį, tai yra nuo 2016-12-08 iki 2017-02-27 pareiškėjas S. V. nesiskundė įstaigos direktoriui dėl jo tariamo sunkumo miegant per trumpame gulte ar dėl kamerose esančių gultų neatitikimo (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-03-14 pažyma Nr. 61/04-534). Skundėsi tik dėl paimtos magnetolos. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šių pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveiki kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).
Teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad tik 2017- 02-27 S. V. pirmą kartą užsiminė apie gultus. Minėti nusiskundimai iškart buvo perduoti Ūkio skyriui, ir kaip matyti, iš Ūkio skyriaus 2017-03-22 pažymos Nr. 62/08-97, gultas buvo prailgintas, tai yra, atsakovas iškart - tik gavus pareiškėjo nusiskundimus dėl per trumpo gulto - pašalino minėtus trūkumus.
Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. O tai, kad pareiškėjas patyrė stresą ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerą yra natūralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortą ar stresą. Tačiau tai nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; kt.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas S. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 2460 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016-12-08 iki 2017-02-27. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“ (Žin., 2009, Nr. 84-3564), kurių 14.6. punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti „pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam <...>“. Iš pažymos (57 b. l.) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje gultų išmatavimai yra 190 x 80 cm dydžio.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo ūgis yra 208 cm, todėl standartiniai gultai jam buvo per maži, o į jo prašymus sudaryti tinkamas sąlygas miegoti, Šiaulių TI administracija nereagavo.
Iš sveikatos istorijos kopijos matyti, kad pareiškėjo ūgis yra 205-209 cm (25, 40, 44, 67, 71 b. l.). Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad Šiaulių TI administracija į jo prašymus nereagavo ir neužtikrino tinkamų sąlygų miegoti. Pareiškėjas su tokiais prašymais ar skundais į Šiaulių TI administraciją nesikreipė (53-56 b. l.). Pareiškėjas 2017-02-17 buvo pateikęs skundą dėl kitų aplinkybių, t. y. nurodė, kad pareigūnai iš jo paėmė magnetolą ir jis atsilieka nuo visuomenės gyvenimo, nes negali klausytis radijo, tačiau nenurodė jokių aplinkybių dėl per mažo gulto, t. y. jog jis dėl per mažo gulto patiria stresą, nemigą, nuovargį ir kitas neigiamas pasekmes. Kaip matyti iš pažymos (57 b. l.) ir „Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnalo ( 1 aukštas)“ kopijos (58-59 b. l.) pareiškėjas 2017-02-27 priėmimo metu kreipėsi į pareigūnę I. B. dėl lapų ir tušinuko, bei gulto. Šis pareiškėjo prašymas buvo patenkintas nedelsiant.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl per trumpo gulto rašė skundą Kalėjimų departamentui, o taip pat buvo paskelbęs badavimą. Šie pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės. Kalėjimų departamentas teismui pateikė informaciją, kad S. V. laikotarpiu nuo 2016-12-08 iki 2017-02-27 į Kalėjimų departamentą dėl per mažo gulto Šiaulių tardymo izoliatoriuje nesikreipė (100 b. l.). Šiaulių TI teismą informavo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-12-08 iki 2017-02-27 badavimo paskelbęs nebuvo.
Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas teismui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo sveikatos būklę. Pareiškėjas nurodė, kad jis neteko daug svorio iki 82 kg, o jo svoris turėtų būti 116 kg. Iš sveikatos istorijos „Pirminės gydytojų apžiūros (tardymo izoliatoriuje)“ lapo (40, 67 b. l.) matyti, kad 2016-12-09 atvykus į Šiaulių TI, pareiškėjo svoris buvo 80 kg. Sveikatos istorijoje užfiksuota, jog 2017-01-17 pareiškėjo svoris buvo 82,5 kg, taip pat nurodytas kūno masės indeksas (KMI) 19,44, kas atitinka normą. Iš medicininio pažymėjimo (25 b. l.) matyti, kad pareiškėjo svoris 2017-02-28 buvo 84 kg. Iš paminėtų dokumentų matyti, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas, per ginčo laikotarpį jis priaugo svorio 4 kg. Taip pat pažymėtina, kad visus šiuos paminėtus dokumentus teismui pateikė pats pareiškėjas, todėl šie duomenys jam buvo žinomi.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Pareiškėjui buvo suteiktas standartinis gultas, jis nebuvo išskirtas iš kitų suimtųjų ar nuteistųjų, jam nebuvo sudarytos blogesnės sąlygos, nei kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems laikomiems Šiaulių TI. Pareiškėjui pateikus žodinį prašymą, nedelsiant buvo prailgintas gultas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 2460 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 2460 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.