Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

vienasmeniškai teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo „BTA Insurance Company“ SE veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui UAB „Rasų valda“ dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Rasų valda“ ieškovo naudai 1629,87 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su A. Ž. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT059960 ir apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini) . Apdraustas turtas 2013 m. gegužės 19 d. buvo apgadintas dėl bendrojo naudojimo patalpose trūkusio vandens stovo. Ieškovas išmokėjo 1629,87 Lt draudimo išmoką dėl apgadinto turto. Atsakovas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratorius. Ieškovo nuomone, jis įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo, kuris yra atsakingas už padarytą žalą.

Atsakovas UAB „Rasų valda“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratorius pagal 2012 m. lapkričio 8 d. administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-003, pasirašytą tarp atsakovo ir (duomenys neskelbtini) esančių butų ir kitų patalpų savininkų. Pagal minėtos sutarties 3.1.2 p. administratorius privalo derinti su butų ir kitų patalpų savininkais remontinių medžiagų įsigijimą, jei jų kaina didesnė nei 200 Lt, išskyrus atvejus kai būtina nedelsiant likviduoti avarinį gedimą arba užtikrinti pastato normalią eigą. Atsakovas kasmetinės statinio apžiūros metu nustatė, kad vandentiekio karšto vandens tinkluose surūdiję vamzdžiai ir rekomenduojama keisti namo vamzdyną. 2012 m. gegužės 31 d. įvykusio butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu jie buvo informuoti apie būtinumą keisti vamzdyną, tačiau tam nepritarė nepriimdami sprendimo šiuo klausimu. Sutarties 6.4 p. numato, kad administratorius nėra atsakingas už neigiamas pasekmes, kurios atsirado nepašalinus pastato ar įrangos defektų, jeigu savininkai buvo tinkamai apie tai informuoti ir nesutiko su defektų šalinimu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. sprendimu ieškovo „BTA Insurance Company“ SE veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo kaip administratoriaus ir namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų sudarytas sutartis bei sutarčių vykdymo praktiką sprendė, kad visos namo priežiūros organizavimo ir vykdymo pareigos nėra perduotos atsakovui, nes organizacinius sprendimus dėl namo priežiūros ir remonto darbų atlikimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, kuriems atsakovas teikia informaciją dėl namo būklės. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas atlikdamas namo bendrojo naudojimo objektų apžiūras informavo namo bendraturčius ir kėlė klausimą dėl vandentiekių stovų keitimo, t.y. užtikrino tinkamą sutarties vykdymą ir atliko jo kompetencijai priskiriamus veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė esant vieną iš būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei už žalą kilti – neteisėtų veiksmų.

Apeliaciniu skundu ieškovas „BTA Insurance Company“ SE veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE Filialą Lietuvoje prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo tinkamo sutarties vykdymo prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek logikai ir CK 1.5 str. įtvirtintiems principams. Apelianto nuomone, atsakovas žinodamas, kad pirmasis butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas neįvyko savo rizika nešaukė pakartotinio susirinkimo ir tokiu būdu pažeidė sutarties 5.2 p. bei prisiėmė visą su tuo susijusią riziką.Apelianto nuomone yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas tapęs namo administratoriumi tapo jo valdytoju. Netinkamas valdymas ar daikto techninės būklės nepalaikymas laikytina neteisėtais veiksmais. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad žala padaryta dėl bendro naudojimo karšto vandens vamzdžio avarijos, t.y. daikto, kurio eksploatavimas ir valdymas buvo atsakovo žinioje. Tuo tarpu pagal CK 6.266 str. valdytojas atsako be kaltės.Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai nustatė bylos dalyką ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Rasų valda“ prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Atsakovas organizavo gyventojų susirinkimą, kuriame dalyvavo mažiau negu pusė namo gyventojų. Administravimo sutartyje nėra nurodyta pareiga šaukti pakartotinį susirinkimą, jeigu nesusirinko kvorumas. Tokios pareigos nenumato ir Jungtinės veiklos sutartis, 5.2 p. numato galimybę ir nustato taisykles kaip galėtų būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas.Administravimo sutarties 6.4 p. numatyta, kad administratorius nėra atsakingas už pasekmes, kurios atsirado nepašalinus pastato defektų, jeigu gyventojai buvo tinkamai informuoti apie juos, tačiau nepriima vieningo sprendimo dėl jų šalinimo. Prie vandentiekio stovo galima prieiti tik iš butuose esančių patalpų, todėl atsakovas fiziškai negalėjo pakeisti vamzdžių. Atsakovas pasirašęs sutartį tapo namo valdytoju su apribotomis teisėmis, o tikruoju namo valdytoju yra jungtinės veiklos sutarties dalyviai, nes tik jie turi teisę spręsti svarbiausius klausimus susijusius su namo valdymu, eksploatavimu ir tvarkymu. Taigi, atsakovas padarė pagal sutartis viską, kad būtų išvengta avarijos. Atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, todėl jam nekyla pareiga atlyginti žalą.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Šioje byloje ginčas kilo dėl atsakovo UAB „Rasų valda“, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, funkcijų apimties ir civilinės atsakomybės už netinkamą funkcijų atlikimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gegužės 19 d. dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpose trūkusio vandens stovo buvo užlietas A. Ž. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu padaryta 1629,87 Lt žala. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas butas buvo apdraustas, ieškovas (draudikas) atlygino patirtą žalą, sumokėdamas 1629,87 Lt (472,04 EUR) draudimo išmoką. Nustatyta, kad žala padaryta dėl prarūdijimo bendro naudojimo karšto vandens stovo, esančio šachtoje, kuris buvo pilnai užmūrytas ir nebuvo ventiliacijos. Atsakovas UAB „Rasų valda“ yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, administruojantis daugiabučio namo savininkų bendrąją nuosavybę ir techninę priežiūrą bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Atsakovas 2012 m. gegužės 9 d. statybos priežiūros aktu nustatė, kad namo vamzdynas paveiktas korozijos ir rekomenduojama jį keisti.

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas), atlyginęs trečiajam asmeniui žalą, regreso tvarka reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui UAB „Rasų valda“ - ginčo gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administratoriui, motyvuodamas tuo, jog atsakovas prisiėmęs administravimo ir priežiūros sutartyje numatytus įsipareigojimus tapo namo bendrojo naudojimo objektų ir inžinierinių sistemų valdytoju, nepalaikė tinkamos sistemų ir įrenginių būklės, todėl privalo atlyginti avarijos metu padarytą žalą.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Pažymėtina, kad daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. UAB „Žaidas“, bylos Nr. 3K-3-612/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo patalpų savininkai, remdamiesi CK 4.83 straipsnio 3 str. sudarė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį, todėl atsakovas, kaip daugiabučio namo administratorius, buvo paskirtas ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies pagrindu, o Administravimo ir priežiūros sutarties pagrindu. Taigi siekiant tinkamai atsakyti į klausimą, ar dėl patirtos žalos užliejant trečiojo asmens turtą vandeniu, kurią šiam atlygino ieškovas, yra atsakingas atsakovas, būtina aiškintis Administravimo paslaugų sutarties turinį.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas užtikrino tinkamą administravimo ir priežiūros sutarties vykdymą ir atliko jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, sprendė, jog atsakovas neturėjo pareigos organizuoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), šalto ir karšto vandens vandentiekio stovų keitimo, todėl toks neveikimas negali būti traktuojamas kaip neteisėti veiksmai CK 6.245-6.250 str. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas UAB „Rasų valda“ 2012 m. spalio 15 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties 4.4 p. paskirtas namą administruojančia įmone, kuriai pavesta laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, administruoti daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąją nuosavybę ir būti daugiabučio namo techniniu prižiūrėtoju, bei šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju (sutarties 4.5 p.). Atsakovas, įrodinėdamas, kad šiuo atveju jo atsakomybė už žalą nekyla remiasi 2012 m. lapkričio 8 d. Administravimo ir priežiūros sutarties Nr. ADM-003 6.4 p. ir 6.6.2 punktais, pagal kuriuos jis nėra atsakingas už neigiamas pasekmes, kurios atsirado nepašalinus pastato ir/ar įrangos defektų nustatytų kasmetinių ir neeilinių priežiūrų metu, jeigu daugiabučio namo savininkai buvo tinkamai informuoti ir nepriėmė vieningo sprendimo dėl jų šalinimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog minėtos sutarties 3.1.2 p. atsakovas įsipareigojo su daugiabučio namo savininkais derinti su užsakovu remontinių medžiagų įsigijimą, jei kiekvienu atveju įsigyjamų medžiagų suma yra didesnė nei 200 Lt be PVM, išskyrus atvejus, kai būtina nedelsiant likviduoti avariją, avarinį gedimą arba užtikrinti pastato normalią eigą. Taigi, sistemiškai aiškinant sutarties nuostatas darytina išvada, kad daugiabučio namo savininkų susirinkimo sprendimas atsakovui nėra privalomas tuo atveju, kai reikia pašalinti avariją, avarinį gedimą ar užtikrinti pastato normalią eigą.

Pagal įvykio metu galiojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų redakciją, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Šių nuostatų 6.1 p. taip pat numatė, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymą „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo gyvenamojo namo nuolatinę priežiūrą (eksploatavimą) apima bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, derinimas. Minėtų reikalavimų 17 p. taip pat numato, kad Gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą. Remiantis šio įstatymo 20 str. 1 d. pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais.

Atsižvelgiant į šį įstatyminį reglamentavimą, apeliacinio teismo vertinimu, atsakovas būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų administratoriumi bei šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju, žinodamas aplinkybę, kad bendro naudojimo patalpose esantis karšto vandens stovas surūdijęs turėjo teisę ir pareigą net ir be savininkų sutikimo imtis atitinkamų priemonių siekiant likviduoti tokį avarinį gedimą ir užtikrinti bendrojo naudojimo inžinierinių sistemų saugų naudojimą kaip tai numato sutartimi prisiimti bei teisės aktų nustatyti įpareigojimai šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą vykdančiam asmeniui. Teismo vertinimu, avarijos, t.y. karšto vandens stovo trūkimo, esant senam paveiktam korozijos statinio vamzdynui, vidutinis protingas apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) galėjo protingai numanyti, tikėtis bei imtis laiku ir tinkamai prižiūrimą ir eksploatuojamą turtą remontuoti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovas faktą, kad namo vamzdynas yra surūdijęs nustatė 2012 m. gegužės 9 d., t.y. dar metai iki įvykio. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog jis fiziškai negalėjo pakeisti vamzdžių, kadangi patekimas prie jų galimas tik iš butuose esančių patalpų. Pažymėtina, kad LR Šilumos ūkio įstatymo 26 str. 1 d. numato galimybę namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikus raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovas netinkamai atliko jam priskirtas administravimo ir priežiūros funkcijas (neteisėti veiksmai), neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų naudojimo ir nesiėmė avarinio gedimo, t.y. surūdijusio vandens stovo keitimo, dėl ko jam trūkus buvo apgadintas trečiojo asmens turtas (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str.). Atsižvelgiant į tai, atsakovui UAB „Rasų valda“ kaip administratoriui kyla atsakomybė už netinkamai atliktas pareigas. Ieškovas įrodė visas būtinas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, tuo tarpu atsakovas neįrodė CK 6.270 str. nurodytų atleidimo nuo atsakomybės sąlygų (nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir jo veiksmuose nėra neteisėtumo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo „BTA Insurance Company“ SE veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui UAB „Rasų valda“ tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistina 30,63 EUR žyminis mokestis pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Tenkinti ieškovo „BTA Insurance Company“ SE veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą ieškinį.

Priteisti ieškovui „BTA Insurance Company“ SE veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą (į.k. 300665654) iš atsakovo UAB „Rasų valda“ (į.k. 121475275) 472,04 EUR žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos 472,04 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui „BTA Insurance Company“ SE veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą (į.k. 300665654) iš atsakovo UAB „Rasų valda“ (į.k. 121475275) 30,63 EUR žyminio mokesčio.