- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- eI2-3068-473/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00118-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- Ž. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos Valstybinė Darbo inspekcija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Ž. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1)panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. SD-125 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją atlikti objektyvų tyrimą (duomenys neskelbtini) rajono senelių globos namuose, indentifikuojant direktorės E. J. vykdomą psichologinį smurtą pareiškėjos ir kitų darbuotojų atžvilgiu (kalba – netaisyta).
Pareiškėja skunde paaiškina, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu „Dėl situacijos, susijusios su psichologiniu smurtu darbo aplinkoje, identifikavimo“ (reg. Nr. APS-4-18345) (toliau – prašymas). Prašymu pareiškėja prašė atlikti (duomenys neskelbtini) rajono senelių globos namuose tyrimą, indentifikuojant direktorės E. J. vykdomą psichologinį smurtą jos atžvilgiu. Prašymą išnagrinėjo Inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vyriausioji inspektorė V. G.. 2022-10-20 pateiktame atsakyme nurodė, kad pareiškėja turi teisę inicijuoti individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą, kreipiantis į darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) su prašymu dėl neturtinės žalos išieškojimo, jei mano, jog darbdavys nesukūrė aplinkos, atitinkančios Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 30 straipsnio reikalavimų ir dėl to patyrė neturtinę žalą.
Nesutikdama su atsakymo motyvais ir išvadomis, pareiškėja kreipėsi į Inspektorių. Inspektorius Sprendimu nusprendė pripažinti, kad Inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė V. G., išnagrinėjusi pareiškėjos 2022-09-26 prašymą, 2022-10-20 pateikusi atsakymą, pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų nepažeidė. Taip pat sprendė, kad administracinė procedūra baigta šio Sprendimo priėmimu.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į skundą nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad susipažinus su pareiškėjos 2022-09-26 prašymu, nustatyta, jog jame ji buvo nurodžiusi, kad galimą psichologinį smurtą iš darbdavio patyrė būtent 2022-09-05 susirinkimo metu. Pareiškėja ir įstaigos vadovė nesutarė dėl darbo funkcijų vykdymo ir, nors judviejų pokalbis ir peržengė dalykiško bei etiško bendravimo ribas, tačiau, Inspektorės vertinimu, tai nebuvo pakankamas pagrindas konstatuoti DK 30 straipsnio 1 dalies pažeidimą bei BĮ „(duomenys neskelbtini) rajono senelių globos namai“ direktorei taikyti administracinę atsakomybę. Tačiau reaguodama į incidentą, Inspektorė darbdaviui tiek individualaus pokalbio metu, tiek raštu 2022-10-20 Ūkio subjekto bendriniame kontroliniame klausimyne Nr. TA 1529-0005 akcentavo, jog, siekiant sukurti konstruktyvią, saugią ir pagarbią aplinką darbe, ateityje reikia vengti reikšti darbuotojams kritiką viešai.
Atsakovės teigimu, Inspektorės sprendimas neatlikti BĮ „(duomenys neskelbtini) rajono senelių globos namai“ darbuotojų apklausos, tinkamas, kadangi pareiškėja 2022-09-26 prašyme nenurodė konkrečių asmenų, galinčių paliudyti apie darbovietėje pareiškėjos atžvilgiu taikytą psichologinį smurtą. Pareiškėja norėjo, kad Inspekcijos pareigūnai įrodymų apie atlikto psichologinio smurto prieš ją apraiškas ieškotų patys. Atsakyme pareiškėja buvo Inspektorės informuota apie tai, kad turint naujų ir reikšmingų įrodymų (duomenų) apie psichologinio smurto taikymą jos atžvilgiu, pastarajai nėra užkirstas kelias teikti Inspekcijai naują skundą.
Taip pat nurodo, kad 2022-09-26 prašyme pareiškėja kalbėjo išskirtinai tik apie save, o 2022-11-17 skunde paprašė įpareigoti Inspekcijos pareigūnus: „atlikti objektyvų tyrimą (duomenys neskelbtini) rajono senelių globos namuose, identifikuojant direktorės E. J. vykdomą psichologinį smurtą mano ir kitų darbuotojų atžvilgiu“. Pažymi, kad siekiant įrodyti darbuotojui kylančias grėsmes, negalima vadovautis vien tik jo asmeniniais samprotavimais. Darbuotojo nurodomos aplinkybės turi būti pagrįstos objektyviais įrodymais, tik tada jos bus laikomos patikimu ir pakankamu faktiniu grėsmės požymiu, kylančiu konkrečiam darbuotojui ir jo interesams.
Pažymi, kad nepavykus išspręsti psichologinio smurto problemų įmonės, įstaigos, ar organizacijos viduje, psichologinio smurto auka save laikantis asmuo gali kreiptis į: Inspekciją su skundu dėl situacijos identifikavimo ir galimo poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo, jeigu darbdavys pažeidžia darbo santykius bei darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktus; Darbo ginčų komisiją su prašymu įpareigoti darbdavį atlyginti turtinę ar neturtinę žalą dėl patirtų emocinių išgyvenimų, nepatogumų, psichologinių sukrėtimų, psichologinio spaudimo ir panašiai; Bendrosios kompetencijos teismus (civilinio proceso, sunkesniais atvejais ir baudžiamojo proceso tvarka).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-12-12 sprendimo Nr. SD-125-25271 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriuje gautas pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 26 d. prašymas „Dėl situacijos, susijusios su psichologiniu smurto, darbo aplinkoje identifikavimo“ (reg. Nr. APS-4-18345), kuriame pareiškėja nurodo, kad 2022-09-05 susirinkimo metu BĮ „(duomenys neskelbtini) rajono senelių globos namai“ direktorė E. J. pademonstravo netoleruotiną vadovui elgesį, t. y. surengė prieš ją psichologinę ataką, žemindama susirinkime dalyvavusių darbuotojų akivaizdoje, kaltino nebūtais dalykais. Pažymėjo, kad po šio įvykio jautė nerimą, atsirado papildoma įtampa, neteko pasitikėjimo savimi, krito savivertė. Prašė Inspekcijos atlikti įstaigos tyrimą, identifikuojant direktorės E. J. vykdomą psichologinį smurtą kaip grubų darbo drausmės pažeidimą ir kompetencijos ribose taikyti poveikio priemones.
Inspekcijoje buvo gautas pareiškėjos 2022-11-17 skundas, Inspekcijoje užregistruotas Nr. APS-131-21495, dėl Inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės V. G. veiklos, kuomet ši išnagrinėjo pareiškėjos 2022-09-26 prašymą ištirti jos atžvilgiu (duomenys neskelbtini) rajono senelių globos namų direktorės vykdytą psichologinį smurtą ir 2022-10-20 dėl to pateikė pastarajai atsakymą Nr. SD-137-21536.
Inspekcija 2022-11-28 išvadoje Nr. ADI-46 nurodė, kad Inspektorės atlikti veiksmai buvo teisėti ir padarytos išvados pagrįstos, nėra jokio pagrindo Inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrių įpareigoti (duomenys neskelbtini) rajono senelių globos namuose atlikti pakartotiną tyrimą. Pareiškėjai turint naujų ir reikšmingų įrodymų (duomenų) apie psichologinio smurto taikymą jos atžvilgiu, pastarajai nėra užkirstas kelias teikti Inspekcijai naują skundą. Be to, pateikė siūlymą administracinę procedūrą dėl pareiškėjos 2022-11-17 skundo išnagrinėjimo baigti nusprendžiant, kad Inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė V. G., išnagrinėjusi pareiškėjos 2022-09-26 prašymą ir 2022-10-20 dėl to pateikusi pastarajai atsakymą, pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų nepažeidė.
Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012, 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012, 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014).
Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skyriuje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka, į skundus atsakoma laikantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos.
Iš pirmiau nurodytų pareiškėjos prašymų (skundų) turinio matyti, kad pareiškėja siekė, jog būtų atliktas išsamus (duomenys neskelbtini) rajono senelių globos namuose tyrimas, indentifikuojant direktorės E. J. vykdomą psichologinį smurtą jos atžvilgiu.
Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas išsamumo principas, reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).
Sprendimui, priimamam baigiant administracinę procedūrą, taikytini ir VAĮ 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1265/2012; 2013 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-150/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS662-484/2014 yra pažymėjęs, jog administracinės procedūros sprendimas negali būti prilyginamas informacinio pobūdžio dokumentui, todėl teismas turi vertinti, ar pareiškėjo skundas išnagrinėtas laikantis VAĮ trečiajame skirsnyje įtvirtintų taisyklių, reglamentuojančių administracinę procedūrą.
Įvertinusi skundžiamo Inspekcijos 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. SD-125 turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad Inspekcijos 2022 m. lapkričio 28 d. išvada Nr. ADI-46, yra minėto sprendimo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Atsakovė Išvadoje išdėstė faktines aplinkybes, dėl Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės V. G. atlikto tyrimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2022 m. lapkričio 17 d. skunde dėl Inspektorės atlikto tyrimo nurodė, kad nesutinka su pateiktu Inspektorės 2022 m. spalio 20 d. atsakymu Nr. SD-137-21536 dėl šių minėtų aplinkybių: tyrimas atliktas nuotoliniu būdu; nebuvo tinkamai nustatyti (duomenys neskelbtini) rajono senelių globos namų darbo aplinkoje psichologinio smurto pagrindai.
Teismo vertinimu, atsakovė konkrečiai įvardino teisės aktus, kuriais vadovaujantis buvo vykdoma administracinė procedūra dėl Inspekcijos valstybės tarnautojų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo bei administraciniais sprendimais galimai padaryto asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, t. y. konkrečiai aptartos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014-07-29 įsakymu Nr. V-334, patvirtintos Valstybinės darbo inspekcijos subjektų veiklos patikrinimų taisyklės, reglamentuojančios skundų, prašymų nagrinėjimo tvarką nuotoliniu būdu, neišvykstant į patikros vietą; Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2015-12-04 įsakymu Nr. V-36, patvirtintos Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimų organizavimo ir atlikimo bei jų vykdymo vidinės kontrolės organizavimo tvarkos aprašo nuostatos, reglamentuojančios atvejus kada privalu vykti į ūkio subjektą, sprendimų dėl būtinumo vykti į ūkio subjektą priėmimo tvarką. Iš Inspekcijos išvados taip pat nustatyta, kad atsakovė detaliai pateikė pareiškėjai atsakymus į visus jos skunde nurodytus argumentus. Administracinės procedūros metu buvo nustatytos ir aptartos aplinkybės, susijusios su tyrimo atlikimu nuotoliniu būdu: nurodyta, kad Inspektorė atliko skundo tyrimą neišvykstant į ūkio subjektą, vadovaudamasi Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėjos 2022-10-03 pavedimu Nr. 120. Išvadoje paaiškinta, kad Inspektorė susipažinusi su pareiškėjos 2022-09-26 skundu, kuriame ji nurodė, kad galimą psichologinį smurtą iš darbdavio patyrė 2022-09-05 susirinkimo metu, pareikalavo (duomenys neskelbtini) rajono senelių globos namų pateikti 2022-09-05 garso įrašą. Susipažinusi su 2022-09-05 garso įrašu, Inspektorė padarė išvadą, kad nors pareiškėjos ir įstaigos vadovės pokalbis ir peržengė dalykiško bei etiško bendravimo ribas, tačiau, tai nebuvo pakankamas pagrindas konstatuoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir taikyti (duomenys neskelbtini) rajono senelių globos namų direktorei administracinę atsakomybę. Pažymėtina, kad Inspektorė direktorei raštu, individualaus pokalbio metu pateikė rekomendacijas, siekiant sukurti konstruktyvią, saugią ir pagarbią aplinką darbe, ateityje vengti reikšti darbuotojams kritiką viešai. Be kita ko, atsakovė paaiškino, kad pareiškėja 2022-09-26 skunde nenurodė Inspekcijai konkrečių asmenų, galinčių suteikti įrodymų apie darbovietėje taikytą psichologinį smurtą prieš ją, todėl nusprendė, kad Inspektorės sprendimas neatlikti (duomenys neskelbtini) rajono senelių globos namų darbuotojų apklausos buvo tinkamas. Įvertinusi administracinės procedūros metu surinktus duomenis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsniu, atsakovė 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. SD-125 nusprendė, kad VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė V. G., išnagrinėjusi pareiškėjos 2022-09-26 prašymą (skundą) ir 2022-10-20 dėl to pateikusi pastarajai atsakymą, pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų nepažeidė bei administracinė procedūra baigta šio sprendimo priėmimu.
Įvertinęs skundžiamo Sprendimo ir Išvados turinį, teismas daro išvadą, kad atsakovė, išnagrinėjusi bei įvertinusi administracinės procedūros metu surinktus faktinius duomenis bei informaciją, išsamiai ir aiškiai atsakė į pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, jį pagrindė objektyviais duomenimis (faktais), jų pagrindu administracinės procedūros metu padarytos išvados bei išaiškinimai atitinka nurodytų teisės aktų nuostatas, atsakovė nurodė Sprendimo apskundimo tvarką, kas skundžiamą Sprendimą leidžia vertinti kaip atitinkantį VAĮ 10 straipsnyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, pagal pareiškėjos skundą atlikdama administracinę procedūrą, būtų pažeidusi VAĮ trečiajame skirsnyje įtvirtintas taisykles, reglamentuojančias administracinės procedūros atlikimo tvarką, bei priėmusi neteisėtą ir nepagrįstą administracinės procedūros sprendimą, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti skundžiamą Sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovė netinkamai įvertino faktines aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Antrasis pareiškėjos skundo reikalavimas – įpareigoti Inspekciją atlikti objektyvų tyrimą (duomenys neskelbtini) rajono senelių globos namuose, indentifikuojant direktorės E. J. vykdomą psichologinį smurtą pareiškėjos ir kitų darbuotojų atžvilgiu – laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui konstatavus ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Ž. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.