- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-13
- Bylos Nr.
- e2A-1834-340/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26856-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „Antakalnio būstas“
- Atsakovas
- B. B. A.
- Kategorijos
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ ieškinį atsakovei B. B. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės B. B. A. 164,19 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra paskirtas gyvenamojo namo, esančio M. K. Paco g. 2/7, Vilniuje (naujas adresas Pavasario g. 2), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovė B. B. A. yra buto, esančio Pavasario g. 2-17, Vilniuje, savininkė. Ieškovas nurodė, jog atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovės įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui yra 164,19 Lt. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovei ne kartą buvo siųsti pranešimai įvykdyti prievolę, tačiau geruoju atsakovė su ieškovu neatsiskaitė.
Atsiliepimas
Atsakovė B. B. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei išreikalauti iš ieškovo duomenis apie faktiškai vykdytas administravimo paslaugas nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. Atsiliepime nurodė, jog ieškovo priskaičiuota skola yra nepagrįsta, nes už 2009 m. balandžio ir 2009 m. gegužės mėnesiais suteiktas komunalines paslaugas atsakovė sumokėjo gyvenamojo namo M. K. Paco g. 7 savininkų bendrijai, todėl neprivalo už jas mokėti antrą kartą. Pažymėjo, jog ieškovas nepateikė duomenų, kad minėtu laikotarpiu jis faktiškai teikė administravimo paslaugas. Pasak atsakovės, nurodytus mėnesius visus namo administravimo reikalus tvarkė Bendrija, įregistruota 2009 m. kovo 19 d. Kadangi nurodytu laikotarpiu atsakovas nebeteikė administravimo paslaugų, už suteiktas paslaugas atsakovė mokėjo Bendrijai. Atsiliepime taip pat pažymėjo, jog ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2009 m. kovo 19 d. VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruota Daugiabučio namo M. K. Paco g. 7 savininkų bendrija. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog jau 2009 m. kovo 20 d. Daugiabučio namo M. K. Paco g. 7 savininkų bendrijos pirmininkas G. J. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, kad šis įpareigotų ieškovą priduoti namą bendrijai ir perduoti visą namo techninę dokumentaciją bei pateikti finansinę ataskaitą apie sukauptą kaupiamąjį fondą. 2009 m. birželio 5 d. Daugiabučio namo Paco g. 7/Pavasario g. 2 bendrojo naudojimo objektų perdavimo-priėmimo aktu ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ nuo 2009 m. birželio 1 d. įsipareigojo perduoti Paco g.7/Pavasario g. 2 daugiabučio namo jungtinės veiklos sutarties dalyviams statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, informaciją apie sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros. Minėto akto 7 punkte įtvirtinta, jog ieškovo paslaugų teikimas nutraukiamas nuo 2009 m. birželio 1 d. Teismas nustatė, kad netrukus po įsteigimo 2009-03-19 Bendrija kreipėsi į atliekų išvežimo, elektros ir vandens tiekimo bei kitų paslaugų teikėjus, siekdama sudaryti sutartis dėl nurodytų paslaugų teikimo gyvenamajam namui, esančiam M. K. Paco g. 7, Vilniuje. Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateikta 2009-03-31 tarp Bendrijos ir UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ sudaryta Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartis Nr. PS 1.240-09, kurios 9.1. punkte numatyta, kad ji įsigalioja nuo 2009 m. balandžio mėn. Be to, iš atsakovės į bylą pateiktų mokėjimo kvitų matyti, jog Bendrijai atsakovė mokėjo ne tik už atliekų tvarkymą, bet ir už namo administravimą. 2009 m. birželio 5 d. Daugiabučio namo Paco g. 7/Pavasario g. 2 bendrojo naudojimo objektų perdavimo - priėmimo aktas ir byloje esanti ieškovo pateikta skolų valdymo ataskaita, kuria remiasi ieškovas, neįrodo, jog laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėn. iki gegužės mėn. UAB „Antakalnio būstas“ faktiškai dar teikė administravimo paslaugas gyvenamajam namui, esančiam Paco g. 7/Pavasario g. 2, Vilniuje. Jau 2009 m. balandžio 1 d. ieškovas pervedė į Bendrijos sąskaitą 5 401,96 Lt iš gyvenamojo namo savininkų surinktų ir nepanaudotų atsiskaitymo lėšų. Pasak teismo, šis ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ atliktas veiksmas patvirtina, jog jis perleido savo, kaip namo administratoriaus, teikiamas funkcijas, taip pat ir iš savininkų surinktas lėšas, naujam administratoriui - Bendrijai. Teismas konstatavo, jog ieškovas savo veiksmais siekia, kad atsakovė B. B. A. antrą kartą sumokėtų už laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. teiktas paslaugas, už kurias ji jau yra sumokėjusi Bendrijai. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs šalių ir liudytojo paaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas gyvenamajam namui, esančiam Paco g. 7/Pavasario g. 2, Vilniuje, faktiškai teikė Daugiabučio namo M. K. Paco g. 7 savininkų bendrija, o ne ieškovas UAB „Antakalnio būstas“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir skundą tenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir šališkas, kadangi priimtas remiantis vienos šalies argumentais, neįvertinus visų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju teismas netinkamai tyrė ir vertino šalių pateiktus įrodymus ir padarė išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, neatsižvelgdamas į konkrečią faktinę situaciją. Iš sprendimo turinio nėra aišku, kuriomis teisės aktų nuostatomis ir bylos medžiagoje esančiais įrodymais remiantis, ieškinys buvo atmestas;
2. Priėmimo-perdavimo aktas namo bendrojo naudojimo objektų dokumentams ir lėšoms perduoti buvo pasirašytas 2009-06-01, taigi bendrija, neturėdama nei perduotų lėšų, nei techninės dokumentacijos, savo, kaip administratoriaus funkcijų neturėjo galimybių tinkamai įgyvendinti. Bendrija nepateikė savo, kaip namo administratoriaus, veiklą pagrindžiančių įrodymų. Teismas neteisėtai konstatavo, jog Bendrija kreipėsi į elektros ir vandens bei kitų paslaugų tiekėjus, siekdama sudaryti sutartis dėl šių paslaugų teikimo, nes į bylą pateikta sutartis tik dėl atliekų tvarkymo;
3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog administratorius pervesdamas 2009-04-01 5 401,96 Lt į Bendrijos sąskaitą surinktas ir nepanaudotas atsiskaitymo lėšas, patvirtino, jog ieškovas perleido savo kaip namo administratoriaus funkcijas. Be to, teismas neteisingai interpretavo, jog 2009-06-05 priėmimo-perdavimo akto 8 punkte nurodyta nuostata, jog ieškovas ir bendrija vienas kitam pretenzijų dėl įsiskolinimų ar kaupiamųjų lėšų neturi, reiškia, jog ieškovas gyventojams neturi pretenzijų dėl įsiskolinimų.
Atsiliepimas
Atsakovė B. B. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė šiuos atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus:
1. Bendrija pranešė ieškovui, kad nuo 2009 m. balandžio mėn. ji vykdo pastato bendrojo naudojimo objektų administravimą bei rūpinasi komunalinių paslaugų teikimu, todėl ieškovas galėjo suprasti, kad už nuo 2009 m. balandžio mėn. teikiamas paslaugas atsakovė atsiskaitė su Bendrija. Šiuo atveju savo teises ginti ieškovas gali pareikšdamas ieškinį Bendrijai, kuriai atsakovė sumokėjo neva ieškovui mokėtiną sumą;
2. Vyriausybės nutarimuose, kuriais remiasi ieškovas, nei Bendrijų įstatyme nėra numatyta, jog Bendrija gali pradėti savo veiklą tik nuo tada, kai įvyksta faktinis bendrosios dalinės nuosavybės objektų perdavimas. Minėtuose nutarimuose kalbama tik apie bendrojo naudojimo objektų, su jais susijusių dokumentų ir lėšų perdavimą. Atsakovės nuomone, savo narių ir daugiabučio gyventojų naudai Bendrija gali pradėti veiklą nuo įsisteigimo momento. Kad bendrija savo veiklą pradėjo įrodo jos kreipimaisi į ieškovą, į savivaldybę dėl atitinkamų objektų ir dokumentų perdavimo, į komunalinių paslaugų tiekėjus dėl sutarčių sudarymo, gynė bendrijos narių interesus, nurodydama ieškovui apie be reikalo išieškomas pinigų sumas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ 2003 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 366V pagrindu buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio M. K. Paco g. 2/7 (naujas adresas Pavasario g. 2), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovei Bronei B. A. nuosavybės teise priklauso butas, esantis M. K. Paco g. 2-17, Vilniuje (naujas adresas Pavasario g. 2-17, Vilnius), todėl ji proporcingai savo daliai turi išlaikyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus, apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės butui priskaičiuotų mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas sumokėjimo ieškovui už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė nurodydamas, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojo paaiškinimų konstatuotina, jog laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas gyvenamajam namui, esančiam Paco g. 7/Pavasario g. 2, Vilniuje, faktiškai teikė Daugiabučio namo M. K. Paco g. 7 savininkų bendrija, o ne ieškovas UAB „Antakalnio būstas“, todėl atsakovė neprivalo jam mokėti mokesčių už administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas nurodytu laikotarpiu.
Nesutikdamas su minėtu teismo sprendimu, ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir šališkas, kadangi priimtas remiantis vienos šalies argumentais, neįvertinus visų faktinių aplinkybių. Pasak apelianto, teismas netinkamai tyrė ir vertino šalių pateiktus įrodymus ir padarė išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, neatsižvelgdamas į konkrečią faktinę situaciją, be to sprendimo turinio nėra aišku, kuriomis teisės aktų nuostatomis ir bylos medžiagoje esančiais įrodymais remiantis, ieškinys buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apelianto teiginiai nėra visiškai pagrįsti.
Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1, 2 d.).
Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo motyvuojamosios dalies turinio matyti, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą rėmėsi 2009 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus raštu, 2009 m. kovo 20 d. Daugiabučio namo M. K. Paco g. 7 savininkų bendrijos pirmininko G. J. prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, 2009 m. birželio 5 d. Daugiabučio namo Paco g. 7/Pavasario g. 2 bendrojo naudojimo objektų perdavimo-priėmimo aktu, 2009-03-31 tarp Bendrijos ir UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ sudaryta Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartimi, 2009 m. liepos 4 d. ir 2011 m. lapkričio 3 d. Bendrijos pirmininko raštais ieškovui, ieškovo 2011 m. lapkričio 15 d. raštu ir t.t. Minėtos aplinkybės parodo, jog skundžiamas sprendimas nebuvo priimtas remiantis vien atsakovės į bylą pateiktais įrodymais ir paaiškinimais. Be to, sprendime teismo nurodomas teiginys, kad 2009 m. birželio 5 d. Daugiabučio namo Paco g. 7/Pavasario g. 2 bendrojo naudojimo objektų perdavimo - priėmimo aktas ir ieškovo pateikta skolų valdymo ataskaita neįrodo, jog laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėn. iki gegužės mėn. UAB „Antakalnio būstas“ faktiškai dar teikė administravimo paslaugas gyvenamajam namui, dar nereiškia, jog teismas šių rašytinių įrodymų nevertino. Be to, iš ginčijamo sprendimo seka, jog jame dėstomas išvadas pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis byloje esančių rašytinių įrodymų visuma ir šalių bei liudytojų paaiškinimais, todėl apelianto teiginys, kad iš sprendimo turinio nėra aišku, kuriomis teisės aktų nuostatomis ir bylos medžiagoje esančiais įrodymais remiantis, ieškinys buvo atmestas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Skunde apeliantas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad priėmimo-perdavimo aktas namo bendrojo naudojimo objektų dokumentams ir lėšoms perduoti buvo pasirašytas 2009-06-01, bendrija, neturėdama nei perduotų lėšų, nei techninės dokumentacijos, savo, kaip administratoriaus funkcijų neturėjo galimybių tinkamai įgyvendinti. Be to, bendrija nepateikė savo, kaip namo administratoriaus, veiklą pagrindžiančių įrodymų.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės įrodo, jog administratoriaus funkcijas Bendrija ėmėsi įgyvendinti dar iki priėmimo-perdavimo akto namo bendrojo naudojimo objektų dokumentams ir lėšoms perduoti pasirašymo. Tą įrodo byloje esantis 2009-03-20 Bendrijos raštas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kuriame nurodoma, jog Bendrija turi savo santechniką ir elektriką ir nutarė savarankiškai spręsti visas namo ir jo aplinkos eksploatacijos ir priežiūros problemas. Be to, minėtu raštu buvo prašoma įpareigoti ieškovą priduoti namą ir perduoti visą namo techninę dokumentaciją. Be to, 2009-07-14 Bendrijos raštas ieškovo vadovui „Dėl mokestinių pranešimų namo gyventojams“ paliudija, jog jau 2009 m. balandį Bendrija pranešė ieškovui, jog pati pasirūpins atliekų tvarkymu, pagal 2009-03-31 tarp Bendrijos ir UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ sudarytą Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį. Negana to, jau 2009-03-30 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus raštu „Dėl pažymos pateikimo ir lėšų suderinimo“ Bendrijos pirmininkui buvo pranešta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai, su jais susiję dokumentai ir lėšos perduodamos daugiabučio namo savininkų bendrijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-02 nutarimu Nr. 125 patvirtinta tvarka.
Sutiktina su apeliantu, jog 2009-06-05 Daugiabučio namo Paco g.7/Pavasario g. bendrojo naudojimo objektų perdavimo-priėmimo akto 7 d. numatyta, kad UAB „Antakalnio ūkis“ paslaugų teikimas nutraukiamas nuo 2009-06-01, tačiau aukščiau nurodyti Bendrijos veiksmai leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Bendrija namo administratoriaus
funkcijas pradėjo vykdyti anksčiau nei 2009-06-01, t.y. praktiškai iš karto po įsisteigimo 2009-03-19. Pažymėtina ir tai, kad CK 4.84 str. 10 d. numato, jog administravimas pasibaigia įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus. Atsižvelgiant į tai, kad Daugiabučio namo Paco g.7/Pavasario g. 2 gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija buvo įsteigta 2009-03-19, darytina išvada, jog šią dieną baigėsi ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ teikiamos administravimo paslaugos. Teismas taip pat pabrėžia ir tai, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog Bendrijai nebuvo perduotos lėšos ir techninės dokumentacijos, dar nereiškia, jog Bendrija negalėjo imtis jokių administravimo veiksmų.
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neteisėtai konstatavo, jog Bendrija kreipėsi į elektros ir vandens bei kitų paslaugų tiekėjus, siekdama sudaryti sutartis dėl šių paslaugų teikimo, nes į bylą pateikta sutartis tik dėl atliekų tvarkymo. Vilniaus apygardos teismas sutinka su apeliantu, kad į bylą nėra pateikti rašytiniai įrodymai, įrodantys, kad Bendrija kreipėsi į elektros ir vandens paslaugų tiekėjus, siekdama sudaryti sutartis dėl šių paslaugų teikimo. Į bylą yra pateikta tik 2009-03-31 tarp Bendrijos ir UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ sudaryta Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartis, kurios 9.1. punkte numatyta, kad ji įsigalioja nuo 2009 m. balandžio mėn. Manytina, kad išvadą, jog Bendrija kreipėsi į elektros ir vandens bei kitų paslaugų tiekėjus, siekdama sudaryti sutartis dėl šių paslaugų teikimo, pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis liudytojo Bendrijos pirmininko G. J. paaiškinimais, teiktais teismo posėdžio metu. Ginčijamo sprendimo aprašomojoje dalyje yra nurodyta, kad G. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo pat bendrijos įkūrimo buvo pasirašytos sutartys su komunalinių paslaugų teikėjais, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., todėl nuo 2009 m. balandžio mėn. gyvenamojo namo administravimu rūpinosi jau ne ieškovas, o bendrija. Taip pat pažymėtina, jog ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių šių sutarčių sudarymo faktą, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo laikotarpiu UAB „Antakalnio būstas“ dar faktiškai teikė administravimo paslaugas namui, kuriame yra atsakovei priklausantis butas.
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog UAB „Antakalnio būstas“ 2009-04-01 pervesdamas 5 401,96 Lt į Bendrijos sąskaitą surinktas ir nepanaudotas atsiskaitymo lėšas, patvirtino, jog ieškovas perleido savo kaip namo administratoriaus funkcijas. Sutiktina, jog pats surinktų ir nepanaudotų atsiskaitymo lėšų pervedimas į Bendrijos sąskaitą neparodo, jog UAB „Antakalnio būstas“ perleido Bendrijai savo, kaip namo administratoriaus, funkcijas, tačiau minėtas ieškovo veiksmas leidžia daryti išvadą, kad jau 2009-04-01 ieškovui buvo žinoma apie Bendrijos, kaip naujo gyvenamojo namo administratoriaus egzistavimą ir apie ieškovo pareigą jam perduoti surinktas lėšas ir techninę dokumentaciją.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad yra pagrįsti atsakovės Bronės B. A. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti teiginiai, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra sumokėjusi laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. Apeliantas, manydamas, jog atsakovė mokesčius turėjo sumokėti jam, turi teisę kreiptis į Bendriją dėl atsakovės sumokėtų lėšų jam grąžinimo. Atsakovė mokesčius už minėtą laikotarpį yra sumokėjusi ir prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams situacija, jei atsakovė būtų įpareigojama už nurodytu laikotarpiu teiktas paslaugas sumokėti antrą kartą.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą nepakeistą.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.