Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovui R. Š., atsakovei O. R., trečiųjų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Jonavos paslaugos“ bei UAB „Gelvora“ įgaliotiems atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. patikslintą ieškinį atsakovei O. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys : Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Jonavos paslaugos“ ir UAB „Gelvora“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Kauno apylinkės teismo rūmuose pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo teismo prašė: nutraukti tarp šalių (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti turimas pavardes; padalinti turimas prievoles kreditoriams.

Į parengiamąjį teismo posėdį ieškovas ir atsakovė neatvyko, jų interesams, kurie šioje byloje nėra priešingi, atstovauja jų atstovas advokatas D. J..

Šalių atstovas advokatas teismo posėdžio metu pateikė šalių 2019 m. birželio 20 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, taip pat išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis – tai dispozityvumo principo išraiška, šalims turint teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. CK 6.985 straipsnis nurodo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis numato, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 5). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, artimų santuokinių ryšių nepalaiko. Šalims nesutinkant taikytis, susitaikymo terminas nebuvo skirtas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp sutuoktinių santuokinis gyvenimas nesusiklostė, sutuoktiniai atitolę vienas nuo kito, negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, negyvena kartu, darytina išvada, kad sutuoktiniai toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimos nebenori, taikytis nenori. Taikos sutartimi ieškovas ir atsakovė sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad šalys gyveno santuokoje itin trumpą laiką, kas patvirtina, kad šalys nebuvo tvirtai apsisprendę dėl santuokos, santuokoje nebuvo lojalios, sutuoktiniai negerbė vienas kito, nerėmė vienas kito moraliai bei materialiai, t. y. abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų turimos pavardės Š. ir R. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Šalys nurodė, kad turi kreditorius: Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Jonavos paslaugos“ ir UAB „Gelvora“. Kreditoriai apie bylos iškėlimą ir teismo posėdį informuoti, prieštaravimų dėl prievolių pasidalinimo po santuokos nutraukimo nepareiškė.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto neįsigijo, todėl turto padalijimo klausimas taikos sutartyje nesprendžiamas. Šalys taikos sutartimi išsprendė prievolių pasidalinimo ir bylinėjimosi išlaidų ir kitus klausimus. Pateikta teismui taikos sutartis imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui neprieštarauja, dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra visų taikos sutarties šalių valia, ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl minėtos taikos sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo nėra (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Pateikta taikos sutartis reglamentuoja šalių susitarimą užbaigti taikos sutartimi civilinę bylą Nr. e2-15447-717/2019, nutraukiant šalių santuoką, išsprendžiant reikalavimus dėl tarpusavio išlaikymo priteisimo, prievolių pasidalinimo ir paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Tokiu būdu minėta taikos sutartis išsprendžia ginčytinus klausimus užkirsdama kelią kilti teisminiams ginčams. Šalims bylos nutraukimo pasekmės žinomos, išaiškintinos taikos sutarties sudarymo, pasirašymo ir vykdymo sąlygos, šalys CPK 293 straipsnio, 294 straipsnio turinį suprato ir tai raštu patvirtino taikos sutartyje, todėl šalių prašymas tenkintinas ir patvirtintina pateikta taikos sutartis dėl santuokos nutraukimo teisių pasekmių, o civilinės bylos dalis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nutrauktina (CPK 293 – 294 straipsniai, CK 6.983 – 6.986 straipsniai).

Sutuoktiniams išaiškintina, kad įsiteisėjęs šis teismo sprendimas užkirs kelią ateityje reikšti ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tuo atveju, jeigu jie nenurodė santuokoje įgyto ir dalintino turto.

Teismas šioje byloje turėjo 4,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šalys taikos sutartyje susitarė, kad bylinėjimosi išlaidas valstybei atlygins ieškovas, todėl iš ieškovo priteistina 4,98 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsniu, 88 straipsniu, 94 straipsniu, 140 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, 293 straipsniu, 294 straipsniu, 295 straipsniu,

nusprendžia:

nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir O. R. (po santuokos sudarymo taip pat R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. Š. palikti pavardę – „Š.“, O. R. palikti pavardę – „R.“.

Šalims išlaikymo vienai iš kitos nepriteisti.

Patvirtinti ieškovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 20 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. (duomenys neskelbtini).

Nutraukti civilinės bylos Nr. e2-15447-717/2019 dalį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Priteisti iš R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,98 Eur (keturių eurų 98 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, ieškovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.