Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-04-29 · Civilinė byla Nr. 2-849/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-29
Bylos Nr.
2-849/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Statinio interjeras“
Kategorijos
  • 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-849/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.3; 126 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statinio interjeras“ iškėlimo, civilinėje byloje Nr. B2-4125-661/2010.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Inkaso“ kreipėsi į teismą ir, remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 punktu ir 6 straipsniu, prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Statinio interjeras“ bei administratoriumi paskirti UAB „Paltaja“. Nurodė, kad UAB ,,Stiklo briauna“ ir atsakovas „Statinio interjeras“ 2008-10-23 pasirašė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas liko skolingas UAB ,,Stiklo briauna“ 153 664,77 Lt. Pagal UAB ,,Edvantus“ ir UAB „Inkaso“ 2009-11-20 reikalavimo perleidimo sutartį, pareiškėjas tapo atsakovo kreditoriumi ir 2009-11-20 raštu informavo atsakovą apie reikalavimų perleidimą ir ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu jis per 31 d. nuo pranešimo gavimo dienos nesumokės minėtos skolos, tačiau atsakovas į reikalavimą nereagavo.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 22 d. atsisakė šį prašymą priimti. Nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas sprendė, kad UAB „Inkaso“ 2009-11-20 pranešime nurodyta aplinkybė, jog jis įgis teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Statinio interjeras“ iškėlimo, jei per 30 d. nuo pranešimo gavimo dienos 153 664,77 Lt skola nebus sumokėta, negali būti laikoma tinkamu minėtos kreditoriaus pareigos įvykdymu, nes pareiškimas apie teisės įgijimą negali būti sutapatinamas su skolininko įspėjimu apie ketinimą šia teise pasinaudoti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Inkaso“ atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį ir įpareigoti teismą iš naujo spręsti pareiškimo priėmimo klausimą. Nurodo, kad teismas minėtą pranešimą atsakovui vertino tik formaliai, atsižvelgdamas į jo pavadinimą – ,,Pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo“, o ne į turinį, todėl netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir pažeidė jų vertinimo taisykles. Pareiškėjas teigia, kad įstatymas nenustato pareigos informuoti skolininką atskiru raštu, pavadinimu ,,Įspėjimas“, todėl jis tinkamai įvykdė išankstinę bylos sprendimo ne teisme tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338 str., 320 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo UAB „Inkaso“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo dėl to, kad ieškovas nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Kaip žinoma, kreditorius prieš paduodamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo privalo laikytis ĮBĮ nustatytos išankstinės neteisminės tvarkos, tačiau įstatymas, nenustato imperatyvių šios pareigos įgyvendinimo būdų ir tvarkos reikalavimų. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad kreditorius turi raštu pranešti įmonei apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nurodyti įmonės neįvykdytus įsipareigojimus bei įspėti, kad jeigu jie nebus įvykdyti per pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį.

Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad ši nuostata yra skirta skolininko, tai yra bendrovės, kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių, arba kreiptis į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo nuginčijimo ir pan. Šia norma siekiama, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą. Todėl ši norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją. Būtent šis kreditoriaus reikalavimas, kurio skolininkas neįvykdė per nustatytą terminą, ir sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo šiam skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-540/2009; 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-696/2009).

Kaip matyti iš byloje esančio 2009-11-20 pranešimo dėl reikalavimo teisių perleidimo turinio, pareiškėjas, įgyvendindamas jam nustatytą pareigą dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, jame aiškiai suformulavo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu atsakovas nesumokės nurodytos 153 664,77 Lt skolos per 30 d. nuo pranešimo gavimo dienos. Duomenų, kad minėtas pranešimas būtų atsakovui neįteiktas ar kad šis ginčytų nurodytą skolą, nėra. Pareiškėjas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2010-02-18, tai yra beveik po trijų mėnesių, tačiau, kaip matyti iš ieškovo pateikiamų dokumentų, atsakovas šį pranešimą iš viso ignoravo. Taigi pareiškėjas atskirajame skunde teisingai nurodo, kad teismas, remdamasis vien pranešimo pavadinimu neturėjo pagrindo išvadai, jog nesilaikyta ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos (CPK 185 str.).

Remdamasi bylos medžiaga ir išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, spręsdamas, jog pareiškėjas nesilaikė tinkamos ikiteisminės ginčo reguliavimo tvarkos, neatsižvelgė į šio klausimo reglamentavimo tikslą bei į teismų praktiką, todėl neturėjo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui ir, o tai padaręs, nepagrįstai suvaržė jam suteiktą teisę kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija pripažinusi, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas teisines pasekmes, skundžiamą nutartį panaikina, o pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ĮBĮ 6 str. 2 d., CPK 185 str., 329 str., 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Statinio interjeras“ priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėEgidijus Žironas