Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,

teiseju Audrones Kartanienes, Aruno Kisieliaus,

sekretoriaujant Vaidai Jurkeviciutei, Deimantei Bliekaitei,

prokurorui Alvydui Valiukeviciui,

gynejui Jonui Langiui,

dalyvaujant nukentejusiems J. G., I. S.,

teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje

V. J. P., gimes (duomenys neskelbtini) a/k (duomenys neskelbtini) Anykšciu rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasiu išsilavinimo, neteistas, vedes, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 99 str.

Teismas išnagrinejes byla,

Žemesnės instancijos teismas

V. J. P. nuo 1949 m. kovo men. budamas pasipriešinimo sovietu okupacinei valdžiai dalyviu Lietuvos partizanu (partizaninis slapyvardis „Klajunas“), 1952 m. vasario 28 d. suimtas represines Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijos VSM (MGB) strukturos 2-N valdybos agentu smogiku, žinodamas šios sovietu okupacines valdžios represines strukturos pagrindini tiksla, fiziškai sunaikinti ir suimti dali Lietuvos gyventoju, priklausanciu atskirai politinei grupei, t.y pasipriešinimo sovietu okupacinei valdžiai dalyviams Lietuvos partizanams ir ju ryšininkams (remejams), siekdamas padeti Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijai VSM (MGB) ivykdyti ši jos pagrindini tiksla, sutiko bendradarbiauti su sovietu okupacines valdžios represine Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijos VSM (MGB) struktura, vykdyti jos nurodymus ir nuo 1952 m. balandžio men. iki 1965 metu (tiksli data nenustatyta) budamas šios represines Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijos VSM (MGB) strukturos 2-N valdybos užverbuotu agentu (agenturinis slapyvardis „Kairys“), veikdamas pagal iš anksto sudaryta ir patvirtinta veiksmu plana bendrininku grupeje kartu su Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijos VSM (MGB) 2-N valdybos agentu ir agentais smogikais, dalyvavo ir vykde šios sovietu okupacines valdžios represines strukturos nurodymus fiziškai sunaikinti ir suimti Lietuvos gyventojus, priklausancius minetai politinei grupei, o butent:

1952 m. kovo men. nakti iš 4 dienos i 5 diena (tikslus laikas nenustatytas), veikdamas grupeje kartu su Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijos VSM (MGB) 2-N valdybos agentu A. R. (agenturinis slapyvardis „Alfa“), agentais smogikais K. K. (agenturinis slapyvardis „Vasaris“), S. Š. (agenturinis slapyvardis „Šturmas“) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu agentu smogiku slapyvardžiu „Tigras“, apsimetusiais pasipriešinimo sovietu okupaciniam režimui dalyviais Lietuvos partizanais, per partizanu ryšininka V. P. slapyvardžiu „Šarunas“, gyvenanti Moletu rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, iškviete i susitikima „Vytauto“ apygardos „Šarkio“ burio partizanus J. B. (partizaninis slapyvardis „Viesulas“), gimusi 1934 m., B. Š. (partizaninis slapyvardis „Vijunas“), gimusi 1926 m. ir J. P. (partizaninis slapyvardis „Diemedis“), gimusi 1932 m., kuriems atvykus i susitikimo vieta pasinaudodamas apgaules budu igytu ju pasitikejimu pasiule vykti kartu rogemis kinkytais arkliais i tariamo susitikimo su partizanu štabo vadais, t. y. „Vytauto“ apygardos vadu (partizaninis slapyvardis „Siaubas“), vieta spresti svarbaus klausimo. Minetiems partizanams sutikus važiuoti ir rogemis visiems kartu privažiavus iki iš anksto su nusikaltimo bendrininkais sutartos vietos, esancios Moletu rajone, Antagaluones ir Levaniškiu kaimo teritorijos ribose (tiksli vieta nenustatyta), jis kartu su agentu A. R. (agenturinis slapyvardis „Alfa“) ir agentu smogiku K. K. (agenturinis slapyvardis „Vasaris“) užlauže kartu su jais rogese sedinciam J. B. - Viesului rankas ir ji sueme. Tuo pat metu agentai smogikai S. Š. (agenturinis slapyvardis „Šturmas“) ir „Tigras“, kurio asmenybe ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, turimais šaunamaisiais ginklais sušaude kitose rogese sedincius partizanus B. Š. - Vijuna ir J. P. - Diemedi, ir taip jis dalyvavo juos nužudant.

Žemesnės instancijos teismas

Tuo paciu nuosprendžiu už partizano B. K. - Keršto slepima savo namuose irengtame bunkeryje ir jo aprupinima maisto produktais, pagal RSFSR BK 17–581a straipsni 10 metu ikalinimo pataisos darbu lageryje apribojant teises penkeriems metams ir konfiskuojant visa turta, buvo nuteistas partizanu ryšininkas (remejas) M. L., gimes 1905 m., gyvenes Moletu rajone (duomenys neskelbtini) kaime, kuris neteisetai buvo kalinamas Lietuvos SSR MVD kalejime Nr. 1, 1953 m. rugpjucio 21 d. perkeltas i Lietuvos SSR Teisingumo ministerijos pataisos darbu kolonijos skyriaus persiuntimo kalejima, o iš ten deportuotas iš Lietuvos i ja okupavusios valstybes teritorija ir neteisetai ikalintas toje teritorijoje esanciame pataisos darbu lageryje.

Šiais savo veiksmais V. J. P. tycia padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 99 straipsnyje.

Teisme V. J. P. del jam pareikšto kaltinimo padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 99 str., kaltu prisipažino, paaiškino visas jam žinomas bylos aplinkybes ir pareiške, kad nuoširdžiai gailisi.

Teisme V. J. P. parode, kad Jo tevas buves 1919 m. savanoris, apdovanotas ordinu, visa laika palaike lietuviška dvasia. Užejus pirma karta rusams, 1941 m., jis buvo ištremimo sarašuose, bet kadangi nespejo jo ištremti, šeima liko. Tevas turejo 12 ha žemes, už tiek netreme, bet kadangi tevas buvo savanoris, jis atsirado ištremimo sarašuose. Ir šeima buvo ištremta. Kai rusai grižo, daug vyru iš tu apylinkiu išejo i miška partizanauti. Daug ka liete karo tarnyba, daug kas buvo priešiškas okupantams. Iš Alantos valsciaus išejo apie 20 vyru, buvo gana didelis burys. Gyveno Alantos, Varniškiu, Išaros miške. Jo tevas, buvo geras stalius, taisydavo ginklus, sulaužytas buožes, o jam tada buvo tik 16 metu, bet ir jis prisidejo pagalba partizanams, pernešdavo partizanine literatura – tapo gana aktyviu ryšininku. Veliau teva itarus teikiant pagalba partizanams, be to, kaip buvusi savanori, 1949 m. ištreme i Sibira. Jis liko neištremtas, nes nebuvo namuose, nes buvo išvažiaves i Utena, 30 km nuo Alantos, metriku, kaip tik ta nakti ir vyko tremimas. Važiavo su kaimyne i Utena, gana ilgai užtruko, tad teko paciam ieškoti kaip sugrižti, nes ponia, kuri ji veže, paliko Utenoje. Išejes i kelia lauke, kol kas nors važiuos i Alantos puse ir ji pavežes. Kaip tik važiavo Alantos tarybinio ukio mašina, ir ji paveže. Važiavo ilgai, nes mašina gedo, i Alanta atvažiavo po 12 val. nakties. Turejo eiti link Moletu, kokius 5 kilometrus. Alantoje gyveno jo giminaitis I., pas ji papraše nakvynes ir liko nakvoti.. Jis leido pernakvoti, ryte išgirdo beldžiant i langa, atsikeles šeimininkas, pasake, kad pas ji kažkas atejo. Jis apsirenge ir išejo pasižiureti, o ten buvo J. sunus, kuris jam pasake, kad kažkas blogai jo namuose, veža jo šeima, o jam dave rašteli, kad perduotu i valsciu, jog jo nerado namuose. Jis tuoj pat išvyko Utenos link, kur gyveno jo seneliai, taciau seneliai išsigando, sake, kad jei kažkas priglaus tremtinius, tuos irgi trems. Tada jis nuejo prie Alantos miško, pasipraše pas žmogu pernakvoti. Sužinojo, kad šeima ištremta, buvo nuejes prie namu, ten buvo tušcia, palikta turta saugojo kaimynas S. ir jam neleido nieko pasiimti iš namu, nes buvo paliktas tevu turtui saugoti. Grese ir jam tremimas, todel slapstesi. apie pora savaiciu. Veliau susitiko su J. Ž. „I.“ seserimis, sake, kad pakalbes su broliu, gal priims ji i buri. Po poros savaiciu buvo priimtas i partizanu buri, tai buvo 1949 m. birželio menuo. Buvo partizanas iki suemimo, žiemojo ir Labanoro girioje, ir kituose miškuose, tada dar buvo gyvas Laimutis, jo burio vadas. Užejo stribai, atsitrauke, išgyveno. Antra žiema gyveno Labanoro miške, o trecia žiema buvo išduotas „Tarzano“, ir ji sueme 1952 m. vasario 29 d. Iki suemimo jie tarp Žiuru ir Trakenu buvo pasidare žemine, gyveno iš pradžiu dviese su „Vijunu“, galvojo, tokioje nežymioje vietoje, raiste, kalniuke, pusiau žemese, pusiau ant žemes, išgyvensime. Tada jiems viršininkas pasake priimti dar viena jauna partizana. Prieme, apsigyveno trise. Ta partizana vadindavome „Artanjanu“, bet nežinojo jo pavardes, pas juos ji atidave „Ilgunas“. Visi trys gyveno iki Kaledu, o per Kaledu šventes ivyko susišaudymas, Padvarniuose žuvo „Ilgunas“ ir „Garsas“. Liko keturiese, dar pora savaiciu gyveno. Užšalo raistai ir juos užtiko medžiotojai, viena ryta išgirdo, kad loja šunys. Išeje i lauka, iš tos puses nuo Deksniu išgirdo, kad kažkas ateina su šunimis. Pagalvojo, kad tai medžiotojai, pasieme „Vijuna“, kuris jam atrode patikimas partizanas ir nuejo pasitikti, kad neužtiktu ju gyvenamos vietos. Nueje i raisto pakrašti pamate du medžiotojus su šunimi. Juos sulaike, sake, kad medžioja, pasirodo, tai buvo Š. Jie nakti užeidavo kartais pas ji, tad pasitare su vyrais ir ji paleido, taciau tame bunkeryje nutare nebegyventi. Vakare bunkeri sudegino ir išejo, nutare žiema pas žmones praleisti, kur nors nuošalesnese vietose. Po Kaledu ivyko susitikimas. Jie neturejo jokio ryšio su partizanais, apygardos vadas buvo „Siaubas“. Žiuru kaime apsistojo pas kažkoki žmogu, nusprende pas ji pabuti. Kitos dienos vakare jo dukra atejo iš kaimynu ir praneše, kad praeita savaite buvo atvyke partizanai pas kaimyna, klause, ar yra „Klajunas“ su savo buriu. Kaimynas partizanams papasakojo, kad jie kartais užeina, jis „Tarzana“ pažinojo, todel pamane, kad jis su savo vyrais užeidavo. Jis pagalvojo, kad reikia susitikti, pasitare su vyrais, nes buvo pasiilge kažkokio ryšio, nuo vasaros gyveno tik keturiese, todel nutare susitikti. Nuejo pas ta žmogu, nes norejo susitikti, paaiškejo, kad jie buvo užeje i kita vienkiemi ir palike laiška su prašymu, kad „Tarzanas“ noretu su juo susitikti. Laiško datos neprisimena, bet maždaug vasario vidurys. Paraše laiška, kad noretu susitikti su „Tarzanu“, „Liepa“ ir su apygardos vadu – „Siaubu“. Praejo kuris laikas, tada jie nuejo pas ta gyventoja i Žiuru kaima, pas Narcizinska, jis pasake, kad sekanciame vienkiemyje yra, bet pasake, kad neis, reikia nueiti pasitikti. Jis nuejo pats pas ta žmogu, iš tikruju rado keturis ar penkis partizanus, tarp ju ir „Tarzana“. „Tarzanas“ visur lankesi, visus lanke, bet juo pasitikejo kaip geru partizanu. Tada atejo pas Narcizinska, jis juos buvo pasiruošes priimti, susedo už stalo ir ten ilgokai pabendravo. Pasirodo, ten buvo, kaip veliau sužinojo, Šarunas, slapyvardžiu „Erelis“, „Trispalvis“, o kitu negali prisiminti. Pakalbejo, kad labai daug žuvusiu partizanu, kad nieko vaikšciodami negali susitikti, o ju kaime vieninteli partizana tebuvo sutike „Keršta“. „Tarzanas“ jam padave laiška, kuris rašytas „Siaubo“, apygardos vado, kuris kviecia i susitikima Labanoro miškuose. Kadangi buvo pareigingas, tad sutiko susitikti. Jis pasiule susitikimui diena, bet jie nesutiko, sake, kad nespes, be to, labai toli, siule susitikti kažkur arciau. Tada buvo pasiulymas susitikti (duomenys neskelbtini) kaime, tai pasiule „Viesulas“, jis ten gyvenes, jis ten buvo buves. Pasake ukininko pavarde, pas kuri vienkiemyje turejo susitikti. Išejus i lauka, kartu išejo „Vijunas“ ir pribego iš karto „Šarunas“. „Vijuna“ jis paskyre buti vyresniuoju ir vadovauti. Susede i vežima ir išvažiavo. Pravažiavus Žiurus, vieškeli i Alanta, tarp Žiuru ir Peciuliu, jam užlauže rankas, ateme ginklus, iš pradžiu dar bande sakyti, ka jus darote, bet jam atsake, kad yra suimtas ir vežamas i Moletus. Suriše atveže iki Moletu saugumo. Tie vyrai, kurie ji sueme, buvo 5 ar 6, net negali tiksliai pasakyti. Veliau sužinojo, kad iš partizanu buvo tik „Tarzanas“, bet jis ir pats buvo suimtas partizanas, o kiti persirenge. Moletuose patalpino i saugumo kambari su grotomis, pastate sargybini, liepe miegoti ant naru. Ryte, vidurdieni, atejo vyresnysis leitenantas, veliau sužinojo, kad tai buvo S., isodino i mašina, imete kailinius ir atveže i Vilniu. Vilniuje atvede i pastata, nuvede i ketvirta aukšta, ten buvo kambariukas, prie duru ir prie lango buvo sargybiniai su automatu. Nemokejo rusiškai nei kalbeti, nei skaityti, parode, kad nori i tualeta, beeinant pamate, jog viename kambarelyje uždarytas buves partizanu rajono vadas „Liepa“. S. atneše jo planšete, padejo ant stalo, ten buvo visi dokumentai, popieriai, pasake, kad žino susitikimo vieta ir data su likusiais partizanais, gali juos sunaikinti, nusiusti tiek kariuomenes, kiek reikia i ta (duomenys neskelbtini) kaima, arba, sake, kad galiu dar pagalvoti, tada, gali jie likti laisvi. Jie jam pažadejo, kad jei bus partizanai paimti gyvi, jie gyvens laisvai, tures darbus, kur nores, ten gyvens, parsiveš žmonas, o jei ne, eis i Karini tribunola ir juos teis. Dave jam keturias valandas apie tai pagalvoti. Buvo labai sunku, jis galvojo, ka daryti, labai gailejo draugu, galvojo, o gal iš tikruju juos paliks gyvus, atsidures tokioj situacijoje, patikejo tais žodžiais, kad jie bus paimti gyvi ir gyvens laisvai. Todel sutiko važiuoti ju paimti, nes. nesuprato rusiškai, ka jam dave pasirašyti, ta ir pasiraše. Tada vyko pasiruošimo darbai, ji aprenge partizanu drabužiais ir iš vakaro išvažiavo i Moletus. Ji laike areštuota areštineje, kitos dienos vakare, keltas operatyvininku persirenge partizanu drabužiais, dave ginklus, automata ir šautuva, Jis pradejo apžiurineti automata, ištrauke rageli, atitraukimo spyna, pastebejo, kad iš automato išimti daužikliai, kurie kapsules muša. Kažkoks majoras jam pasake, išverte iš rusu kabos, kad tegul degtuka isideda. Visi kiti ginklai irgi buvo „išforminti“. Vakare, apie 22 val., jam dave buteli degtines su migdomaisiais vaistais, kad sugirdytu partizanams, nes jie buvo labai ginkluoti. Nuvažiavus i (duomenys neskelbtini) kaima, juos pasitiko, buvo paruošta vakariene. Buvo perspeta, kad jei ištars nors viena itartina žodi, tai pirmas gaus kulka i kakta. Pavakarieniavus, išejo visi i lauka, ji pasodino i pirmas roges, jis vadeliojo arkli, užpakalyje jos sedejo „Viesulas“, „Tarzanas“ ir dar vienas, kurio nepažinojo. Antrose rogese sedejo „Artanjanas“, „Vijunas“ ir dar du ar trys asmenys. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini)s, bevažiuojant i pakalne, jo valdomas arklys buvo greitesnis, todel važiavo priekyje, o antros roges buvo atsilike. Išgirdo šuvius, jo arklys pasibaide ir jis turejo ji tramdyti ir jaute, kad kažkas negerai. Pribeges prie rogiu pamate, kad partizanai negyvi, paklausus, ka jus padarete, buvo atsakyta, kad jie norejo pabegti. Tai buvo vienintelis atsakymas. Iš kažkur atsirado kareiviai, šuo, ji pasodino i roges, nuveže i Moletus. Jis daugiau savu partizanu nemate. Antrose rogese buvo nušautas B. Š. „Vijunas“ ir „Artanjanas“, kurio pavardes nežinojo. Jo rogese niekas nebuvo nušautas, tik buvo suimtas. Jam nežinoma, kur dejo žuvusiuosius, nes jis juos mate kitame vežime, ne tame, kur jis važiavo. Tas vežimas po truputi atsiliko ir jie nuvažiavo pirmi.

Grižus i Vilniu, praejus 3-4 dienoms, buvo kitas žygis paimti partizanu. Išsiaiškino (duomenys neskelbtini) kaime Kemekli „Keršta“. Jis ukininko pavardes nežinojo, viena karta, rudeni, klajodami, buvo pas ji užsuke ir ten išbuvo dvi ar tris dienas. Antra diena ukininkas sake, kad yra partizanas, gal norime su juo susitikti, jie tam neprieštaravo ir ukininkas vakare ji atvede. Jie su partizanu pabendravo, partizanas papasakojo, kad buvo like tik dviese, nes jo bendražygi sueme Kaune. Taip su partizanu išsiskyre. O tada jau buvo pasiulymas pas ji nuvažiuot ir paimt. Tie patys vyrai, „Tarzanas“, „Šarunas ir „Erelis“, bei kiti, kuriu pavardžiu nežinojo, tik šie vardai isimine, nes vienas, matesi, buvo labai žiauraus budo, kitas buvo vyresnis.

Nuvažiavus pas ta žmogu, jis pavaišino vakariene, išsikalbejo, paklause, gal žino, kur yra „Kerštas“. Žmogus atsake, kad paieškos, nepraejus 4 valandoms, atvede „Keršta“i namus. Jie dar pakalbejo, „Šarunas“ sake, kad pas Rinkuna yra šautuvas, reikia paimti, „Kerštas“ pasiule palydeti ir taip jis buvo suimtas.

J. V. sake ir žadejo, kad „Tarzanas“ ir „Šarunas“ liks gyvi, bus sukurtas partizanu atstatymo i gyvenima, perauklejimo burys. Tada jis tuo patikejo, nes nebuvo subrendes. Dabar nepatiketu del to labai pergyvena ir gailisi. Nei ju nei saves jis butu neišgelbejes.

Buvo klausinejamas kiek ir kur yra partizanu, kiek žuvusiu, kiek gyvu. Jis daug ko nežinojo ir negalejo atsakyti i visus klausimus. Daugiau nieko neišdave ir niekur nedalyvavo.

Jis patikejo tokia propaganda, kad tie, kurie bus paimti, bus apgyvendinti, kaip visi žmones, tai buvo ikalta.

Tardymo metu jis buvo itikintas, kad partizaninis judejimas užgniaužtas, liko tik vienetai, kad viskam ateina galas ir visi mirs, pasipriešinimas yra betikslis.

Žemesnės instancijos teismas

Pakliuti i tuometini sauguma niekam nelinketu Kai buvo suimtas, norejo nusižudyti, bet nebuvo galimybes. Jam buvo aiškiai pasakyta, kad jei bus teisiamas tai bus sušaudytas. Jis labai gailejo savo vyru ir norejo, kad jie liktu gyvi. Jis nebuvo priemes partizano priesaikos, nes nauji partizanai jau nebeprisiekdavo, jiems išdave ginklus.

Bendradarbiauti su Saugumu sutiko ikalbetas, smurto nepatyre tik buvo gasdinamas. Bendradarbiauti sutiko todel, kad patikejo Saugumo darbuotojais. Po tu ivykiu ji išlaike apie du menesius, paskui apgyvendino Pavilnyje, kažkokiame bendrabutyje, pirmame aukšte buvo kareiviai, o antrame aukšte – jis ir dar du partizanai. Juos saugojo, teritorija buvo aptverta tvora. Ten ji išlaike irgi apie du menesius, po to perkele i Konarskio gatve, pas kažkoki Saugumo darbuotoja. Veliau ji perkele i Žveryna, Sakalu g. 4, ten išbuvo apie pusantru metu. Kadangi buvo niekam nereikalingas, jau buvo „iššifruotas‘, todel juo niekas nebetikejo, partizanu nebebuvo, jokiu užduociu negaudavo. Veliau bendradarbiavimas pasireiške tuo, kad buvo tikrinamas ar namie tai truko apie pora metu. Jokio atlygio už bendradarbiavima negaudavo. Saugumas jam parinko „Kairio“ slapyvardi. Jokiu pranešimu neraše ir niekas jo daugiau neklausinejo.

Nukentejusysis J. G. teisme parode, kad kaltinamaji V. J. P. pažista, susipažino. 1999-2000 m. Jis norejo sužinoti, kur žuvo, ir kur yra palaidotas jo tevas B. Š.. Tevas gimes 1926 m., Trundiškiu kaime, Moletu rajone. Gavo V. P. adresa ir viena karta buvo užejes pasikalbeti. Draugiškai pasikalbejo, V. P. sake, kad nieko apie teva nežino, nes ji išveže i Vilniu. Rode savo tevu, jo tevo nuotraukas, sake, jog fotografavosi Alantoje, Moletu rajone, pas P. Ilgai negalejo pasikalbeti, nes atejo jo žmona ir gražiai išpraše iš buto, viskas tuo ir pasibaige. Viska apie tevo partizanavima žino iš laikrašcio, iš A. Š. straipsnio, kuris buvo spausdintas laikrašcio „Utenis“ priede. Jo tevo ir jo pavarde skiriasi, nes jis 1973 m. pasikeite pavarde. Pasikeite pavarde del vaiku.- Pasikeite ne todel, kad trukde jo tevo pavarde, bet buvo negražiai pravardžiuojami del tokios pavardes. Pavarde Š. netrukde užimti kažkokiu pareigu, nes jis yra statybininkas. Visa informacija apie jo teva jis gavo iš laikrašcio, o su P. pabendrauti nutare dar prieš ta straipsni. Jo motinai kažkas ant popieriaus lapelio buvo užraše P. adresa, sake, lyg iš Moletu policijos. Iš P. daugiau nieko apie teva nesužinojo, jis pasakojo, kad jo tevai buvo išvežti, pokalbis buvo daugiau bendro pobudžio. Iš mamos apie teva beveik nieko nesužinojo, ji beveik nieko nepasakojo. Jo tevas ir kitas partizanas, kiek jam žinoma iš tevo broliu, žuvo, kai buvo Sibire gavo ta žinia ir suprato, kad tevas buvo nužudytas. Kai buvo nuvykes pas P., jis pasakojo, kad partizanavo kartu su jo tevu, rode nuotrauka, jis tokia pacia buvo rades straipsnyje ir knygoje. Apie kitokia savo veikla, kad jis perejo iš partizanu i priešinga puse, nieko nepasakojo. Jam tos aplinkybes, kad P. buvo išejes iš partizanu, nebuvo žinomos. Apie tai jis sužinojo veliau, iš Š.straipsnio. P. jis prisistate, kad yra B. Š. sunus, turejo pavardes keitimo dokumentus. Daugiau nieko apie žuvimo vieta nepasakojo, kai klause, kur jo tevas palaidotas, sake, kad nieko nežino, buvo išvežtas Vilniu. Daugiausiai ta ivyki tyrinejo Š., bet su juo asmeniškai jis nebendravo, nes su juo jau sunku susikalbeti. Nuvykes pas P. isitikino tik tiek, kad jis kartu su jo tevu partizanavo, kitokiu duomenu nepavyko išsiaiškinti, P. jam neprisipažino.

Nukentejusioji I. S. teisme parode, kad yra pensininke, šiuo metu gyvena Išlinkos kaime, Alantos apylinkeje, Moletu rajone. K. P. pažista, bet nebendrauja. Jos brolis, J. B., nuo 13 metu buvo partizanu ryšininkas. Po to su Matijošiumi sukure „Jaunuju Sakalu“ organizacija, platino atsišaukimus, klijavo. Po kiek laiko turejo trauktis i miška, ten jis ir buvo. Po kiek laiko išgirdo, kad brolis dingo, jo niekas neranda, tai buvo 1950 m. kovo pradžioje. Balandžio menesi gavo pranešima iš Saugumo, kad atvežti broliui maisto. Birželio menesi motina gavo pranešima, kad atvyktu pasimatyti su sunumi, o grižusi pasake, jog „Klajunas“ yra išdavikas. „Klajunas“, tai yra P. P. irgi buvo partizanas. Jai buvo žinoma, kad P. yra partizanas, nes ateidavo ir pas juos, duodavo maisto. Jai pasakojo, kad iš pradžiu P. nuo partizanu atsiskyre, tikslu, kad reikia susitikti su vadu. Jos brolio slapyvardis buvo „Viesulas“. P. pasake, kad ju vadas – „Siaubas“, ruošia dokumentams sleptuve, pasake jos broliui surašyti visu ryšininku vardus, pavardes, slapyvardžius ir aprašyti „Jaunuju sakalu“ veikla, narius, butinai pasirašyti, kad butu tikras dokumentas. Jos brolis taip ir padare. Tada „Klajunas“ paeme tuos dokumentus, kadangi turejo nuvežti vadui. Nežino, kam jis tuos dokumentus nuveže. Po to gavo laiška iš vado, kad nori su juo susitikti, laiške buvo nurodyta vieta ir data. Jie ten lauke, bet atvažiavo žmogus ir pasake, kad cia nepatogu susitikti, ir reikia nuvažiuoti i (duomenys neskelbtini) kaima pas V. P.. Nuvažiavo ten, atvažiavo i susitikima penkiese: „Klajunas“, „Tarzanas“, „Erelis“, „Trispalvis“ ir „Šarunas“. Atsiveže degtines, vaišino, brolis negere, jam buvo tik 16 metu, o visi, ir „Diemedis“, ir „Vijunas“ šiek tiek išgere, nedaug, bet išejo apgirte. „Klajunas“ pasake, kad jos broli kviecia vadas, jam kažkas dokumentuose yra neaišku. Partizanai sutiko nuvažiuoti. Išvažiavus iš kaimo, brolis išgirdo du automato šuvius užpakalinese rogese, o priekinese rogese sedejo „Tarzanas“, jos brolis „Viesulas“, „Erelis“, o vadeliojo „Klajunas“. Brolis griebe kulkosvaidi, norejo atsišaudyt, bet „Tarzanas“ ir „Erelis“ tuo metu griebe jos broliui už ranku ir surišo laidu rankas, o „Klajunas“ prispaude kojas, gal bijojo, kad nepabegtu. Brolis pagalvojo, kad cia kažkoks išbandymas, ji nori išbandyti, nes jis jaunas partizanas.

Jos brolis nemate, kad buvo nušautas „Diemedis“, taciau kai susitiko su kareiviais, mate, kad buvo nušautas „Vijunas“. „Klajunas“ gal galetu pasakyti, kur ji užkase, nes namiškiai ilgai jo ieškojo.

Broli nuveže prie Moletu, susitiko su kareiviais, partizanai su jais pasisveikino, tada vadeles pereme kareiviai, nuvažiavo iki Saugumo, kur jau lauke sunkvežimis, jos broli imete i sunkvežimi ir imete „Vijuno“ lavona, neaišku, ar jis buvo negyvas, ar tik girtas. K. P. perejo i kita puse, jai nežinoma, buvo tokie laikai. „Siaubas“ labai daug išdave, o P. gal mažiau. Bet jai tai nežinoma. Jos broli teise Maskvoje ir nuteise dešimciai metu. Jis atsedejo 3 metus, nes po Stalino mirties pritaike amnestija, ir grižo i Lietuva. Jis sake, kad susipažino su kažkokiu draugu, per kuri gavo antra karta 10 metu, o atsedejo 7 metus. Ji V.J. P. pažinojo asmeniškai, kad jis išdavikas nežinojo.

Liudytojas V. M. teisme parode, kad kaltinamaji V.J. P. pažista. 1951 m. mokesi vidurineje mokykloje ju klases mergaites išsiuvinejo trikampius su trispalve, jis juos nuneše partizanams. Vienas iš ju, Bružas, sake, kad P. vis atsiskiria, miške jo negalima pasekti. Tuo metu, kai neše partizanams prie rankoviu prisiuti trikampius, jie buvo 7 žmones. J. P. yra mates tik viena karta. B. jam pasakojo, kad jis buvo suimtas „smogiku“, vienas iš ju buvo P., kitu nepažinojo. B. pasakojo, kad važiavo rogemis ir buvo suimtas, P. su „Tarzanu“ ji sueme, kitose rogese buvo nušauti du partizanai, vienas iš ju P.. Tik veliau sužinojo, kad P. irgi buvo partizanas ir tik veliau perejo i kita puse. Viska pasakojo B., sake, kad buvo su Š. ateje pas P., nes norejo pasikalbeti.

Liudytojas A. A. teisme parode, kaltinamojo P. nepažista. „Viesulas“ jam pasakojo, kaip buvo paimtas gyvas. Tuo metu jie trys partizanai buvo dislokuoti vienoje vietoje, tai buvo partizanai, J. B. - „Viesulas“, J. P. –„Diemedis“ ir B. Š. – „Vijunas“, o ju vadas, V. P., jis buvo išejes i susitikima su „B. K. - „Siaubu“. Kai sugrižo P., jis grižo su grupe apsišaukeliu partizanu ir su jais išvažiavo dvejomis rogemis, jam taip pasakojo „Viesulas“. Pirmose rogese atsisedo „Viesulas“, jam iš krašto atsisedo grupes vadas V. S. – „Aras“, iš kitos grupes Jura „Trispalvis“, o P. važnyciojo. Užpakalyje ant pavažu atsistojo „Tarzanas“, kuris esant reikalui ireme „Viesului“ pistoleta. Antrose rogese sedejo „Vijunas“ ir „“Diemedis“, o važnyciojo agentas, agentas buvo ginkluotas automatu, iššove, P. ir Š. žuvo vietoje. Tuo metu, kai pasigirdo šuviai, „Viesula“ griebe už ranku, surišo trankas, nuginklavo ir pristate gyva i teisma, i Karini Tribunola ir ikalino.

P. slapyvardis buvo „Klajunas“ jis buvo geras, doras partizanas, kol pakliuvo i kita puse ir jau dirbo jiems. P. ne visus išdave, jo neišdave, ne viska išaiškino, todel jis buvo paleistas iš kalejimo. P. ne visus išdave, kai kuriuos ir apsaugojo, nepilnai vykde reikalavimus. Buvo jis irgi nukentejes, sudeginti jo namai. Jam su P. po ivykiu neteko kalbetis. „Viesulas, grižes iš lagerio, buvo atejes pas ji ir papasakojo viska.

Liudytoja E. L. teisme parode, kad jos vyro L. tevas, jos uošvis buvo suimtas. Ji ištekejo 1958 m., kai atejo i marcias, sodyboje bunkerio jau nebuvo. Uošvis pasakojo, kad jo sodyboje buvo suimtas partizanas B. K., kuris slepesi sodyboje, tvarte. I sodyba tada buvo atejes V. P., apie ji girdejo, bet jo nepažista. Uošvis sake, kad nežinojo, jog P. jau užverbuotas, galvojo, kad jis yra partizanas, kuris praše pakviesti kita partizana. Jos vyras J., ir pakviete. Sake, kad P. užejo, pasisveikino su K., po to susiruoše i kelione, o tada K. išveže ir nuteise. Po triju metu pas uošvi atvažiavo Saugumas, dare krata, rado bunkeri, pripažino kaltu del partizanu remimo, nuteise 10 metu kalejimo ir uošvi ištreme. Jos vyras apie P. nieko nepasakojo.

Iš pagarsintu liudytojos E. L. parodymu, matyti, kad 1958 m. ji susituoke su savo vyru J. – J. L. (mires 1988-04-25) ir atsikele gyventi pas uošvius i (duomenys neskelbtini) kaima, Moletu rajone. Jos uošvis M. L., gim. 1905 m. (mires 1971-06-09) dalyvavo partizanineje veikloje, buvo partizanu ryšininkas ir bunkerio laikytojas. Iš uošvio pasakojimu žino, kad ju namuose (duomenys neskelbtini) kaime, kuriuose ji iki šiol gyvena buvo irengti du partizanu bunkeriai. Vienas bunkeris buvo irengtas tvarte, kitas klojime. Iš jo pasakojimu taip pat žino, kad sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime 1952 m. buvo suimtas partizanas B. K. „Kerštas“, kuris slepesi sodyboje, tvarte irengtame bunkeryje. I sodyba atejo V. P. su dar trimis vyrais ir jos uošviui pasake, kad nori susitikti su B. K. „Kerštu“. Jos uošvis nieko nežinodamas, kad V. P. jau užverbuotas MGB ir galvodamas, kad jis yra Lietuvos partizanas ir juo pasitikedamas, pasiunte jos busima vyra J. L., kad šis nueitu i bunkeri (sleptuve) ir perduotu B. K., kad su juo nori susitikti V. P. „Klajunas“. B. K. atejus i namo vidu V. P. ir kartu su juo buve vyrai ji išsivede ir kaip išaiškejo veliau sueme. Iš uošvio pasakojimu žino, kad ju sodyboje nuo 1944 metu irengtuose bunkeriuose slapstesi P. K. „Girininko“ burio partizanai. Už bunkeriu laikyma ir ryšius su partizanais jos uošvis M. L. buvo nuteistas 1953 m. dešimties metu bausme, taciau del amnestijos 1955 m. buvo atleistas nuo likusios bausmes. Apie tuos ivykius žino iš uošvio ir knygos. Jai nežinoma nei kokiu tikslu P. atvyko, nei kur išvyko su B. K.. Uošvis suprato, kad P. atvyko kaip partizanas (t.1, b.l.168-171).

Liudytojas A. S. teisme parode, kad kaltinamojo nepažista, jam jo neteko matyti. 1947-1951 m. dalyvavau partizanineje veikloje, buvau partizanu ryšininkas. Moletu rajone buvo suimtas B. K., ju burio partizanas. K. sueme partizanais apsirenge apsišaukeliai. Nežinau, ar V. P. buvo partizanas. B. K., grižusi iš kalejimo, buvo sutikes viena karta. Pasakojo, kas ji išdave, sake slapyvardi, bet dabar neatsimena. Apie ivyki sužinojo iš K.. Sake, kad buvo apsirenge partizanu uniformomis, jis galvojo, kad cia partizanai, K. ta asmeni ir pažino kaip partizana. Persirenge partizanai suimti K. atvažiavo kažkur i (duomenys neskelbtini) kaimo vienkiemi. K. slapstesi miške, po to bunkeryje.

Po to jam surišo rankas ir išveže i Vilniu. B. K. jau mires. Kiti partizanai tada nebuvo išduoti, o prieš K. suemima, anksciau, dar buvo kažkas išduotas, taciau ju vardu nežino. Tvirtina savo parodymus, kuriuose sake, kad K. išdave P.. M. L. pažinojo, teko lankytis jo namuose. B. K. atsiminimu nera skaites.

Iš pagarsintu liudytojos E. M. parodymu matyti, kad ji buvo ištekejusi už B. Š., kelintais metais tai buvo neprisimena. Jiems gyvenant santuokoje gime sunus J. Laukiantis antro vaiko jos vyra paeme i rusu armija. Žmones kalbejo, kad jos vyra B. Š. veš i Karelija, todel jis pabego nuo armijos ir išejo partizanauti. Kai gime jos antras sunus, ja su dviem mažais vaikais išveže i Irkutska. Išveže todel, kaip jai pasake, kad jos vyras „banditas“. Nors jos vyras B. Š. iš armijos i namus negrižo, ji nežinojo kur jis, taciau nepaisant to, vistiek buvo ištremta. Kai ja išveže i Irkutska, neužilgo gavo laiškeli, tikriausiai iš vyro giminiu, kad jos vyras žuvo. Po Nepriklausomybes atkurimo Lietuvoje jos abu sunus ieškojo kur palaidotas buves jos vyras, ju tevas, taciau taip ir nesužinojo apie tevo palaidojimo vieta. (t 1, b. l. 140-142),

Iš pagarsintu A. V. Š. parodymu matyti, kad apklaustas liudytoju A. V. Š. paaiškino, kad galima teigti, jog jis yra 2000 m. balandžio 8 d. išspausdinto Utenos apskrities laikrašcio „Utenio“ priede Nr. 85 straipsnio „Paskutinieji Moletu krašto partizanai“ autorius. Ta straipsni jis paraše panaudodamas J. B. pasakojima, kuri maždaug 1995-1996 m. turejo irašes i magnetofono juosta. Straipsni jis paraše labai tiksliai pagal paties J. B. pasakojima, praktiškai tai visas jo pasakojimas iš garso juostos pažodžiui, tik šiek tiek ji paredagavo. Tai buvo praktiškai vienintelis jo šaltinis, kuriuo remesi rašydamas mineta straipsni. Jis pats asmeniškai kalbejosi su J. B. – Viesulu apie jo suemimo aplinkybes ir partizanu B. Š. – Vijuno ir J. P. - Diemedžio nužudymo aplinkybes. J. B. - Viesulas jam pasakojo, kad kažkas iš ryšininku praneše, jog ji kviecia susitikti su K., slapyvardžiu „Siaubas“ kažkokioj sutartoje vietoje, taciau kur tiksliai neprisimena. Kiek pamena iš J. B. pasakojimu tai ivyko 1952 m. kovo 3 ar tai 4 dienos nakti. I susitikima sutartoj vietoj vienose rogese važiavo B. Š. – Vijunas ir J. P. – Diemedis, o kitomis rogemis važiavo J. B. su „Tarzanu“ ir galimai J. P. – Klajunu. Bevažiuojant „Tarzanas“ su „Klajunu“ paeme J. B. už ranku ir ji surišo, kad negaletu pasipriešinti. Bevažiuojant buvo inscenizuotas susišaudymas ir kažkas B. Š. – Vijuna ir J. P. - Diemedi nušove. Detaliau papasakoti jis apie tai negali nes jau neprisimine, o kas yra parašyta jo straipsniuose, tai užrašyta tiksliai pagal J. B. pasakojima. Su J. P. – Klajunu kalbejosi viena karta jo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatveje. Jis pasakojo, kad nebebuvo prasmes dalyvauti partizaniniame judejime, todel jis perejo i smogiku gretas. Pasakojo apibendrintai, kad vykde atskiras užduotis, ka pavesdavo valdžia. Apie partizanu suemimo ir sušaudymo aplinkybes jis venge pasakoti, tame tarpe ir B. Š. – Vijuno ir J. P. - Diemedžio nužudyma bei J. B. – Viesulo suemima stengdavosi išvengti tos kalbos, motyvuodamas, kad perejo i priešinga puse, pamates kovos beprasmiškuma ir ikalbetas kitu asmenu. ( t. 1, b. l. 134-136, 138-139)

Iš pagarsintu K. N. parodymu matyti, kad Apklaustas liudytoju K. N. parode, kad jis pokario metais dalyvavo partizanineje veikloje. Priklause „Vytauto“ apygardos „Girininko“ – P. K. buriui. Jis žino, kad buvo suimtas B. K. „Kerštas“ arba „Žvalgas“, kuris taip pat priklause „Girininko“ buriui. Žino, kad ji išdave V. P. „Klajunas“. B. K. buvo suimtas, nuteistas ir kalejo 17 metu. Jis pats V. P. pažinojo asmeniškai. Kad V. P. yra išdavikas ir užverbuotas agentu-smogiku jis sužinojo po B. K. suemimo. Apie tai jam pasake partizanas A. K., kuris nepriklause jokiam partizanu buriui ir yra paskutinis žuves Lietuvos partizanas. V. P. „Klajunas“ buvo „Šarkio“ burio narys. Šio burio vadu jis galejo buti tik žuvus paciam „Šarkiui“, taciau to patvirtinti negali. Jam yra girdeti partizanai J. B., B. Š. (Š.) ir J. P.. Jie visi priklause „Šarkio“ buriui, kuris veike Alantos ir Girsteitiškio miesteliu pusese. ( t. 2, b. l. 110-114)

Iš pagarsintu ikiteisminio tyrimo metu duotu V.J. P. parodymu matyti, kad maždaug 1946-1948 m. gyveno Alantos dvare ir buvo partizanu ryšininku. 1949 m. po tevu ištremimo pradejo partizanauti. Iš pradžiu priklause „Lokio“ buriui, kuris veike Moletu rajono teritorijoje. Buriui vadovavo „Šarkis“ ir todel buri jie vadindavo jo vardu. Žuvus keletai kovotoju jis tapo šio burio vadu. 1952 m. žiema, jie partizanai, turejo bunkeri, kuri iššifravo medžiotojai. Nuo tada jie pradejo vaikšcioti po apylinkes. Viena diena Žiuru kaime pas Narcizinska, jo dukra jiems praneše, kad praeita savaite buvo atvyke partizanai ir kviecia ji i susitikima. Buvo paliktas raštelis su partizano „Tarzano“ kvietimu. „Tarzanas“ buvo senas pažistamas ir jis gerai ji pažinojo. Jo vardas ir pavarde A. R., šiuo metu jis yra mires. Susitiko su „Tarzanu“ pas ta pati Narcizinska, kartu su juo atvyko „Šarunas“ ir „Erelis“, kuriu pavardžiu nežino. Veliau sužinojo, kad „Šarunas“, tai S. Š.. Susitikimo metu jam „Tarzanas“ iteike kita rašteli, kad jis kvieciamas i susitikima Labanoro miškuose. Tuo metu jie buvo keturi partizanai „Vijunas“ - B. Š., „Viesulas“ - J. B. ir „Artanjanas“. I susitikima Labanoro miškuose jis išvyko vienas. Iš anksto su minetais partizanais sutare susitikti (duomenys neskelbtini) kaime po jo vizito i Labanoro miškus. Vykstant i Labanoro miškus buvo suimtas. Po susitikimo saugumo ministerijos pareigunai S., kuris su juo dirbo ir leitenantas K. ikalbinejo ji dirbti ju naudai ir padeti suimti likusius partizanus. Jie jam žadejo, kad partizanai žudomi nebus ir bus suimami tik gyvi. Jais patikejes jis sutiko bendradarbiauti ir pasirinko slapyvardi „Kairys“. 1952 m. Moletuose jis buvo pasodintas i roges. Viska nurodinejo „Šarunas“ S. Š.. Kartu su juo važiavo agentai-smogikai, taciau kas tiksliai šiuo metu neprisimena. Iš viso jie buvo šešiese ir važiavo dviejomis rogemis. Važiavo „Tarzanas“ (A. R.), „Šarunas“ (S. Š.), „Erelis“, kitu šiuo metu nepamena. Jie vyko i (duomenys neskelbtini) kaima susitikti su jo burio partizanais „Vijunu“, „Viesulu“ ir „Artanjanu“. Jam buvo pažadeta, kad partizanai bus suimti gyvi. Apie tai jam sake „Šarunas“ - S. Š. ir kiti kartu važiave agentai-smogikai. Jie netgi parode degtines buteli, kuriame kaip sake buvo primaišyta migdomuju, skirtu užmigdyti partizanams. (duomenys neskelbtini) kaime susitiko su partizanais „Vijunu“, „Viesulu“ ir „Artanjanu“. Buvo sukurta legenda, kad Labanoro miškuose yra gera vieta ir bunkeris, kur galima peržiemoti. Šia žinia jis perdave partizanams ir jie su džiaugsmu sutiko važiuoti kartu. Iš (duomenys neskelbtini) kaimo jie išvažiavo dviejomis rogemis. Pirmose rogese sedejo jis ir vadeliojo. Už jo tose paciose rogese sedejo „Viesulas“ (J. B.), „Tarzanas“ (A. R.) ir dar vienas smogikas, kurio jis nepažinojo. Kitose rogese sedejo du like jo burio partizanai ir „Šarunas“ (S. Š.), „Erelis“ ir dar vienas, kurio jis nepažinojo. Jie važiavo pirmi. Maždaug privažiavus iki Levaniškiu kaimo, išgirdo šuvius iš paskos važiuojanciose rogese. Jis iš karto iššoko iš rogiu ir pribeges prie antruju paklause „ka jus darote“, pamate, kad partizanai „Vijunas“ - B. Š. ir „Artanjanas“ (jo vardo ir pavardes nepamena) jau buvo nužudyti. Agentai-smogikai buve rogese jam paaiškino, kad partizanai pasipriešino ir bande begti. Pirmose rogese „Viesului“ agentai-smogikai „Tarzanas“ ir antrasis, kurio jis nežino užlauže rankas, jas surišo ir taip ji sulaike. Iš karto po to ji gražino i Vilniu. Prieš vykstant i susitikima su partizanais, kurie kaip minejo po to buvo du nužudyti ir vienas sulaikytas, jie jo lauke (duomenys neskelbtini) kaime, taciau konkreciai kieno sodyboje šiuo metu nepamena. Apie „Artanjana“ gali pasakyti tai, kad jis buvo iš Bajoru kaimo daugiau apie ji nieko nežino. Taip pat su ta pacia agentu-smogiku grupe maždaug 1952 m. žiemos laiku buvo nuvyke Moletu rajone i (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) kaima pas partizanu ryšininka, kuris galejo iškviesti B. K. „Keršta“ tuo metu buvusi partizanu burio vadu. Jo ryšininko nei vardo nei pavardes nepamena. Sodybos šeimininkas pas kuri jie buvo nuvyke, jo prašymu pakviete B. K. „Keršta“. Jam buvo pasakyta, kad B. K. bus sulaikytas ir taip išgelbetas nuo mirties. Jam buvo pažadeta, kad visi suimti partizanai veliau bus paleisti, apgyvendinti ir jiems bus duotas darbas. Sodybos šeimininkas atvede ji ta pacia nakti. Jie visi kartu pavakarieniavo. Tada „Šarunas“ – S. Š. pasake, kad reikia nuvykti pas R. (kas jis toks nežino) ir papraše, kad „Kerštas“ parodytu kelia. Jiems visiems kartu važiuojant dviejomis rogemis, jis pamate, kad pirmose rogese važiuojanciam „Kerštui“ buvo užlaužtos rankos ir jis buvo suimtas. Po to jie nuvažiavo rogemis iki plento, kur lauke automobiliai. Ji pasodino i viena automobili ir nuveže i Vilniu. I kita automobili pasodino „Keršta“ ir daugiau jis jo nemate. Vykstant i visus susitikimus jis buvo ginkluotas, taciau jo ginklai buvo sugadinti, kad negaletu šaudyti. Apie tai, kad suimti partizanai bus žudomi, kankinami, žalojimi, deportuojami arba teisiami, jis nieko nežinojo. (t. 1, b. l. 58-60)

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo V. P. paaiškinimu nukentejusiuju, liudytoju parodymu jo kalte pilnai irodyta byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinejimo metu ištirtais ir patikrintais irodymais.

Iš pagarsintu archyviniu dokumentu matyti, kad archyviniame dokumente 1983 m. spalio men. surašytoje ir pasirašytoje pagalbineje korteleje agento asmens bylai nurodyta, kad agentas slapyvardžiu „Kairys“ yra vyriškos lyties, gimes 1931 m., pagal tautybe – lietuvis, išsilavinimas - 8 klases, taip pat, kad prieš verbavima jis 1949 -1952 m. buvo Moletu rajone veikusio partizanu burio vadas, turejo slapyvardi „Klajunas“. Agento „Kairio“ duomenimis jam dalyvaujant likviduoti 8 „banditai“. Taip pat iš dokumento matyti, kad su LSSR VSM (MGB) represine struktura agentas „Kairys“ bendradarbiavo iki 1965m ( t. 2, b. l. 185- 197).

Iš pagarsintu archyviniu dokumentu matyti, kad archyviniame dokumente 1953 m. gegužes 15 d. pažymoje del agento „Kairio“, a. b. Nr.1101 pasirašytoje LTSR VRM valdybos 2-N valdybos viršininko papulkininkio Ž. pavaduotojo nurodyta, kad agentas „Kairys“ yra V., J., gimes 1931 m. Kudunu kaime, Anykšciu rajone, buves ginkluoto nacionalistinio pogrindžio dalyvis slapyvardžiu „Klajunas“. I agenturini tinkla užverbuotas 1952 m. balandžio menesi. 1952 m. vasario 18 d. atlikus kombinacija per agenta „Alfa“ LTSR VRM agenturine grupe „Kairi“ sueme. Pažymima, kad po suemimo apklausose „Kairys“ atvirai dave parodymus. Papasakojo apie jo vadovaujamos ginkluotos gaujos sudeti ir praktine veikla, nurode jam žinomus kitu gauju dalyvius, ju ryšininkus ir pagalbininkus. Po atitinkamo paveikimo „Kairys“ pareiške nora padeti VRM organams likviduojant veikiancias ginkluotas gaujas ir jam dalyvaujant sekmingai buvo atliktos kelios agenturines kombinacijos, kuriu metu buvo suimti ir likviduoti aštuoni ginkluoto nacionalistinio pogrindžio dalyviai. 1952 m. kovo 4 d. „Kairys“ iškviete i susitikima su agenturine grupe jam žinomus ginkluoto nacionalistinio pogrindžio dalyvius „Viesula“, „Vijuna“ ir „Diemedi“. Tokiu budu „Viesulas“ buvo suimtas, o „Vijunas“ ir „Diemedis“, jiems pasipriešinus, likviduoti. 1952 m. balandžio 2 d., budamas tos pacios agenturines grupes sudetyje per ryšininka ir bunkerio turetoja L., gyvenanti (duomenys neskelbtini) kaime, Moletu rajone iškviete i susitikima ginkluota nacionalistinio pogrindžio dalyvi B. K., slapyvardžiu „Kerštas“, kuris taip pat buvo suciuptas ir areštuotas Iš viso pagal „Kairio“ duomenis ir jam paciam dalyvaujant buvo suimta ir likviduota iki 12 ginkluoto nacionalistinio pogrindžio dalyviu. „Kairys“ išpruses, komunikabilus, konspiratyvus, turi pogrindines veiklos patirties, žino ginkluoto nacionalistinio pogrindžio dalyviu taktika, sugeba sumaniai ir greitai igyti ju pasitikejima. Užduotis vykdo dažnai ir sažiningai. ( t. 2, b. l. 198-200, 201-202)

Iš pagarsintu archyviniu dokumentu matyti, kad archyviniame dokumente - 1952 m. kovo 3 d. LTSR VSM Vald. 2-N 1-o skyriaus 4 poskyrio viršininko pavaduotojo majoro D. plane del „Šarkio“ gaujos likuciu likvidavimo priemoniu, 1952 m. kovo 3 d. patvirtintame Liet. TSR valstybes saugumo ministro generolo majoro K. nurodoma, kad š. m. vasario 26 d. atlikusi kombinacija su agentu „Alfa“, speciali grupe konspiratyviai sueme „Šarkio“ gaujos vadeiva V. P., slapyvardis „Klajunas“. Nurodyta, kad apklausoje „Klajunas“ dave atvirus parodymus apie savo banditine veikla, nurode tam tikra skaiciu aktyviu banditu pagalbininku, ryšininku ir rezerviniu organizaciju dalyviu, nurode ryšio su buvusiu šios gaujos vadeiva „Šarkiu“ ir gaujos vadeiva „Kerštu“ punktus. Taip pat nurode vieta ir data kur ir kada turi susitikti su savo gaujos dalyviais „Viesulu“, „Vijunu“ ir „Diemedžiu“. Pareiške nora dirbti su VSM (MGB) organais ir visiems banditams, su kuriais jis palaiko ryši, smogti operatyvini smugi. Nurodyta, kad atsižvelgiant i tai, butina atlikti priemones „Šarkio“ gaujos likuciu likvidavimui ir šiam tikslui, š. m. kovo 4 d. vakare „išlaipinti“ „SG“ (specialios grupes) agentus smogikus „Šturma“, „Tigra“, „Vasari“ ir agenta „Alfa“ kartu su „Klajunu“ Moletu rajone ir pasiulyti jiems arkliu vykti pas rezervista V. P., slapyvardžiu „Šarunas“, gyvenanti (duomenys neskelbtini) kaime, kad organizuotu susitikima su „Šarkio“ gaujos likuciais. Pavesti „Klajunui“ parašyti laiška savo gaujos banditams „Viesului“, „Vijunui“ ir „Diemedžiui“, kuriame butu reikalaujama nedelsiant atvykti pas ji i susitikima del svarbiu klausimu sprendimo ir išvykimo i kita rajona. Laiška banditams perduoti per „Šaruna“ (rezervista). Ipareigoti „Klajuna“ pasiulyti atvyksiantiems banditams važiuoti kartu su juo, esa i „Liepu“ rajona dalyvauti pasitarime. Pažymima, kad banditus pasodinti ant vežimu tokia tvarka: „Viesulas“ važiuoja kartu su „Klajunu“, agentu „Alfa“ ir smogiku „Vasariu“, banditai „Vijunas“ ir „Diemedis“ važiuoja su agentais smogikais „Šturmu“ ir „Tigru“. Pasiulyti agentui „Alfai“ važiuojant inscenizuoti namines degtines isigijima (pažymima, kad agentui bus iš anksto duota namines degtines su preparatu 22, penkios dozes) ir pavaišinti ja „Viesula“, kad galetu ji suimti gyva. Banditus „Vijuna“ ir „Diemedi“ likviduoti. Šiam tiksliu agentams smogikams „Šturmui“ ir „Tigrui“ duoti du begarsius pistoletus. Banditu likvidavimas turi buti pradetas gavus iš agento „Alfa“ signala, kad „Viesulas“ užmigo. Pažymima, kad jeigu „Viesulas“ del kokiu nors priežasciu atsisakys gerti namine su preparatu, tai agentai smogikai „Šturmas“ ir „Tigras“ iš pradžiu turi likviduoti banditus „Vijuna“ ir „Diemedi“, o po to padeti suimti „Viesula“. Pažymima, kad šiu priemoniu vykdymo laikotarpiu aprengti „Klajuna“ bandito uniforma ir duoti jam nukenksminta ginkla. Siekiant pridengti „SG“ (specialios grupes) darba, paskirti 10 kareiviu karine grupe ir karininka, priskyrus jai tarnybini šuni ( t. 2, b. l. 203-205, 206-207) .

Iš archyvinio dokumento – 1952 m. lapkricio 3 d. nutarimo areštuoti nustatyta, kad Moletu rajone (duomenys neskelbtini) kaime gyveno V. P., gimes 1922 m., antisovietines organizacijos „Jaunieji sakalai“ narys, slapyvardžiu „Šarunas“, kuris palaike ryšius ir su Vytautu J. P. - „Klajunu“, B. Š. - „Vijunu“ ir J. B. - „Viesulu“. ( t. 3 b. l. 98, 99 )

Iš pagarsintu archyviniu dokumentu matyti, kad 2002 m. liepos 17 d. mirties irašo Nr. 17 nustatyta, kad V. P., gimes 1922-01-11 a/ k (duomenys neskelbtini) mire 2002-07-17. ( t. 2, b. l. 28 )

Iš pagarsintu archyvinio dokumento matyti, kad 1952 m. kovo 5 d. akte patvirtintame LTSR VSM Vald. 2-N 1-o skyriaus viršininko papulkininkio Z., LTSR VSM Vald. 2-N 1-o skyriaus 4 poskyrio viršininko kapitono S., LTSR VSM Vald. 2-N 1-o skyriaus 4 poskyrio viršininko pavaduotojo majoro D., LTSR VSM Vald. 2-N 2-o skyriaus 3 poskyrio viršininko pavaduotojo majoro Z. ir LTSR VSM Vald. 2-N 1-o skyriaus 4 poskyrio operatyvinio igaliotinio leitenanto K. parašais nurodyta, kad 1952 m. kovo 4-5 dienos nakti Vilniaus srityje, Moletu rajone, Antagalio kaimo rajone buvo atlikta cekistu karine operacija, kurios metu buvo rasta 3 banditu gauja, pasipriešinusi ginklu, ir per susišaudyma du banditai buvo nukauti, o vienas banditas suimtas gyvas. Pažymima, kad atlikus atpažinima nustatyta, kad nukautieji yra Š. B., B., gimes 1928 m., (duomenys neskelbtini) kaime Moletu rajone slapyvardžiu „Vijunas“, gaujoje nuo 1950 metu ir P. J., Prano, gimes 1932 m. (duomenys neskelbtini) kaime Moletu rajone, slapyvardžiu „Diemedis“, gaujoje nuo 1952 metu sausio menesio. Suimtas gyvas B. J., J., gimes 1934 m. (duomenys neskelbtini) kaime Moletu rajone, slapyvardžiu „Viesulas“, gaujoje nuo 1951 metu spalio menesio. ( t. 3, b. l. 1, 2-3)

Iš pagarsinto archyvinio dokumento matyti, kad 1952 m. kovo 5 d. Lietuvos TSR valstybes saugumo ministro generolo – majoro K. suvestineje Nr. 63 TSR sajungos valstybes saugumo ministrui S. D. I., nurodyta, kad š. m. kovo 5 d. nakti valdybos 2 – N agenturine grupe, pasinaudodama suimtu gaujos vadeiva P., Moletu rajone, Vilniaus apskrityje, iškviete i susitikima ir likvidavo „Šarkio“ banditu grupe, kuriai vadovavo P.. Suimtas banditas J. B., J., slapyvardis „Viesulas“, gimes 1933 m., iki išejimo i gauja (1951 m. spalio men.) vadovavo nacionalistinei organizacijai „Jaunieji sakalai“. Pažymima, kad del ginkluoto pasipriešinimo buvo nukauti Š. B., slapyvardis „Vijunas“, gimes 1926 metais, gaujoje nuo 1950 metu ir P. J., gimes 1932 metais, slapyvardis „Diemedis“, gaujoje nuo 1952 metu.( t.3, b. l. 4, 5-6 )

Iš pagarsinto archyvinio dokumento matyti, kad 1952 m. vasario 27 d. Lietuvos TSR valstybes saugumo ministro generolo – majoro K. suvestineje Nr. 56 TSR sajungos valstybes saugumo ministrui S. D. I. pažymima, kad vasario 27 d. 2 – N valdybos agentu smogiku grupe Moletu rajone Vilniaus apskrityje, atlikusi kombinacija sueme „Šarkio“ gaujos vadeiva P. V., J., slapyvardžiu „Klajunas“, gimusi 1932 m., gaujoje nuo 1949 metu. Pažymima, kad „Klajunas“ bus naudojamas priemonese jo vadovaujamai gaujai likviduoti.( t. 3, b. l. 11, 12 )

Iš pagarsinto archyvinio dokumento matyti, kad 1952 m. kovo 18 d. Lietuvos TSR valstybes saugumo ministro generolo – majoro K. patvirtintame pranešime TSR sajungos valstybes saugumo ministrui I. S. D. nurodyta, kad š. m. vasario 28 d. Moletu rajone, Vilniaus srityje per anksciau suimta ir užverbuota gaujos vadeiva „Tarzana“, Liet. TSR VSM Valdybos 2 – N grupei, agentu smogiku apgaule pasisakius esant banditais, iškviete i susitikima ir slaptai sueme gaujos vadeiva „Klajuna“ – P. V., J., gimusi 1931 m., gaujoje nuo 1949 m. Pažymima, kad apklausose P. nurode ryšio su kitomis gaujomis punktus, savo gaujos sudeti, jos slapstymosi vietas ir sutiko padeti VSM organams likviduojant banditus. Taip pat nurodyta, kad kovo 4 d. kartu su specialia agentu smogiku grupe, kuri veike pagal legenda kaip veikianti banditu srities vado „Siaubo“ gauja, P. buvo išsiustas i gaujos veikimo rajona ir ta pacia diena iškviete i susitikima tris banditus. P. esa susitikimui su banditu vadeiva „Siaubu“ pasiule banditams važiuoti vežimais kartu su agentais smogikais. Pakeliui agenturine grupe, kuria sudare keturi agentai, su P. pagalba du banditus likvidavo, o bandita „Viesula“ – B. J., J. gimusi 1934 m. (duomenys neskelbtini) kaime, Moletu rajone, Vilniaus srityje, sueme gyva. Pažymima, kad V. P. buvo saugomas neiforminus arešto ir yra naudojamas tesiamose agenturinese priemonese likviduojant jam žinomas kitas gaujas ir antitarybines grupes, taip pat kombinacijose kuriant vadinamojo „Šiaures rytu srities“ štabo legenda. Atsižvelgiant i tai, kad byla, kurioje kaltinamas B., nagrinejant VSM Lietuvos pasienio apygardos Kariniu pajegu tribunolo posedyje gali buti atskleistos priemones, kuriose dalyvauja P. ir kt., prašoma leisti nagrineti byla del B. J., J., Ypatingajame posedyje prie TSR sajungos VSM. ( t. 3, b. l. 13, 14 )

Iš pagarsinto archyvinio dokumento matyti, kad 1952 m. balandžio 16 d. Lietuvos TSR VSM 2-N valdybos viršininko, papulkininkio pasirašytoje pažymoje nurodyta, kad pravedus agenturines priemones Lietuvos TSR 2-N valdyba konspiratyviai suciupo taip vadinamos „Vytauto“ apygardos banditu vadeivas. Pagal „Siaubo“ ir „Liepos“ laiškus buvo iškviestas i susitikima ir 2-N valdybos agenturines grupes, dalyvaujant agentui „Alfa“ vasario 28 d., konspiratyviai suciuptas banditu vadeiva P. V., pravarde „Klajunas“. Pažymima, kad apklausu metu „Klajunas“ išvardino ryšio su kitomis gaujomis punktus, savo gaujos sudeti, jos slapstymosi vietas ir sutiko padeti VSM organams likviduojant banditus. Nurodyta, kad kovo 4 d., budamas agentu-smogiku spec. grupes, vykdancios veikla pagal legenda kaip apskrities gaujos vado „Siaubo“ veikianti gauja, sudetyje, „Klajunas“ buvo nukreiptas i jo gaujos veikimo veiklos rajona ir ta pacia diena i susitikima iškviete tris banditus. Susitikimo su gaujos vadeiva „Siaubu“ dingstimi P. pasiule banditams važiuoti vežimu kartu su agentais – smogikais. Pakeliui padedant P. agenturine grupe du banditus likvidavo, o bandita „Viesula“ – B. J., J. gim. 1934 m. suciupo gyva, kuris veliau buvo areštuotas. Nurodyta, kad pagal TSRS valstybes saugumo ministro patvirtinta plana, konspiratyviai suciupti „Vytauto“ apygardos gauju vadeivos tarp ju ir „Klajunas“ Lietuvos TSR VSM 2-N valdybos operatyvines veiklos tikslais panaudojami realizuojant kombinacijas, susijusias su Lietuvos nacionalistinio pogrindžio vadeivu ir jo ginkluotu gauju likvidavimu, kaip vidiniai agentai ir ju suciupima VSM organai rupestingai konspiruoja. Pažymima, kad ju kaip liudytoju apklausa negalima ir bylos nagrinejimas kaltinant B. J. J. K. tribunolo posedyje gali sukelti realizuojamu priemoniu ir cekistu darbo metodu iššifravima. Nurodyta, kad pažyma išduota prijungimui prie J. B., J. tardymo bylos. ( t. 3, b. l. 15-16, 17 )

Iš pagarsinto archyvinio dokumento matyti, kad 1952 m. balandžio 16 d. LTSR VSM valdybos 2-N viršininko papulkininkio Ž. pažymoje nurodyta, kad banditu vadeivos tarp ju ir „Klajunas“, atlikus kombinacijas, suciupti gyvi ir naudojami kaip agentai vykdomose priemonese kitoms gaujoms likviduoti. Juos apklausti kaip liudytojus negalima. ( t. 3, b. l. 27, 28 )

Iš pagarsinto archyvinio dokumento matyti, kad 1953 m. balandžio 18 d. Liet. TSR VRM 1 Vald. 4 skyriaus viršininko majoro S. pavaduotojo patvirtintoje pažymoje del nacionalistines gaujos vadeivos „Klajuno“ V. P., Juliaus, gimusio 1931 metais pažymima, kad „Klajunas“ nuo 1950 metu yra „Vytauto“ apygardos „Šarkio“ gaujos dalyvis. 1952 metu vasario menesi buvo suciuptas atliekant cekistine karine operacija. Atsižvelgiant i tai, kad „Klajunas“ turi placius ryšius tarp banditinio pogrindžio dalyviu, asmeniškai pažista banditus, šiuo metu nuo jo suemimo jis operatyviai naudojamas banditizmo likvidavimo priemonese. ( t. 3, b. l. 29, 30 )

Iš pagarsinto archyvinio dokumento matyti, kad 1952 m. kovo 3 d. agenturiniame raporte Liet. TSR VSM 2-N valdybos 1 skyriaus poskyrio viršininko pavaduotojui D., agentas „Alfa“ nurodo, kad 1952 m. vasario 28 d. vakare jis kartu su smogiku grupe („Šturmas“, „Vasaris“ ir „Tigras“) (duomenys neskelbtini) kaime Moletu rajone pas partizanu pagalbininka P. Z. susitikimo metu su bandito „Klajuno“ grupe jis perdave „Klajunui“ laiška nuo „Liepos“ su prašymu atvykti susitikti su pastaruoju. Nurodo, kad perskaites laiška „Klajunas“ pareiške, jog i susitikima jis eis vienas ir su savo banditais susitare susitikti po dvieju dienu arba kovo 4 diena (duomenys neskelbtini) kaime (taip dokumente). Po to iš kolukio fermos arklininko „Klajunui“ paemus du vežimus visa ju grupe išvažiavo P. kaimo kryptimi. N. P. kaimo jie „Klajuna“ sugriebe už ranku, surišo ir nuginklavo. Raporte pažymima, kad „Klajunas“ - „Šarkio“ gaujos vadeiva. Nutarta imtis priemoniu, t. y. agentu-smogiku grupe pasiusti kartu su „Klajunu“ i susitikima su kitais jo gaujos dalyviais siekiant suimti juos arba likviduoti. Taip pat raporte ranka padarytas irašas, patvirtintas parašu, t. y., kad kovo 4 d. „Klajuno“ pagalba buvo likviduota visa jo gauja ( 3 nariai). ( t. 3, b. l. 31, 32 )

Iš pagarsinto archyvinio dokumento matyti, kad 1952 m. kovo men. Liet. TSR VSM 2-N valdybos 1 skyriaus poskyrio viršininko pavaduotojo majoro D. plane del „Šarkio“ gaujos likvidavimo oper. priemoniu užšifravimo ir realizavimo, patvirtintame Liet. TSR valstybes saugumo ministro generolo-majoro K. pavaduotojo, nurodyta, kad šiu metu kovo 5 d., ivykdžius priemones, per agenta „Alfa“, 2-N valdybos agentu smogiku suciupta bandita „Klajuna“, Moletu rajone (duomenys neskelbtini) kaime konspiratyviai likviduota „Šarkio“ gauja. Užmušti du banditai ir vienas – „Viesulas“-suciuptas gyvas. ( t. 3, b. l. 33-35, 36 )

Archyviniame dokumente nurodyta, kad 1952 m. kovo 18 d. Lietuvos TSR valstybes saugumo ministro generolo-majoro K. aiškinamajame rašte TSRS valstybes saugumo ministrui I. S. D. ir TSRS valstybes saugumo ministro pavaduotojui generolui-leitenantui Riasnui S.V. nurodyta, kad agentas „Alfa“, kuris yra asmeniškai pažistamas su „Klajunu“ kartu su grupe agentu-smogiku, š. m. vasario 27 d. buvo nusiustas i „Klajuno“ gaujos veiklos rajona (4 banditai) su užduotimi per pažistamus jam ryšininkus ir banditu pagalbininkus surasti ta gauja ir perduoti „Liepos“ laiška „Klajunui“. Nakti iš šiu metu vasario 27 i 28 d. spec. grupe su „Klajunu“ susitiko pil. Z., gyvenancio (duomenys neskelbtini) kaime, Moletu rajonas ukyje. Be „Klajuno“ i susitikima atejo banditai „Viesulas“, „Diemedis“ ir „Vijunas“ ginkluoti automatiniais ginklais. „Klajunas“ sutiko nueiti i susitikima su „Liepa“ vienas, kitus gaujos narius palikdamas vietoje ir susitikima su jais paskyre šiu metu vasario 29 d. Žiuru kaime, o jo neatvykimo ta diena atveju susitikti kovo 4 d. vakare pas ryšio punkto savininka S. K., gyv. (duomenys neskelbtini) kaime, Moletu rajone. Pažymima, kad vykdydama nurodymus spec. grupe šiu metu vasario 28 d., vykdama i „Liepos“ gaujos veiklos rajona ivykde konspiracini bandito „Klajunas“ suciupima. Pažymima, kad „Klajunas“ – P. V., J., gimes 1931 m. (duomenys neskelbtini) kaime, Anykšciu rajone, gaujoje nuo 1949 m. Duodamas parodymus apie banditus, banditu ryšininkus ir pagalbininku grupes „Klajunas“ išreiške pageidavima padeti VSM organams likviduoti banditizma. Turedami duomenis apie „Klajuno“ susitikimo su banditais laika ir vieta bei „Klajuno“ sutikima padeti likviduoti gaujas, 1952 m. kovo 4 d. „Klajunas“ kartu su agentu „Alfa“ bei agentu smogiku grupe buvo išsiusti i ta rajona. Nurodoma, kad sutemus spec. grupe atvyko i (duomenys neskelbtini) kaima, Moletu rajone ir per ryšininka laišku nuo „Klajuno“ iškviete i susitikima banditus „Viesula“, „Vijuna“ ir „Diemedi“. „Klajunas“ vykdydamas užduoti pareiške, kad jie visi kartu su atvykusiais (spec. grupe) turi nedelsiant vykti i kita rajona i susitikima su štabo vadeivom išspresti, neva, svarbaus klausimo. Pakeliui (duomenys neskelbtini) kaimo rajone, Moletu rajone, nakti iš kovo 4 i 5 d. spec. grupe likvidavo 2 banditus ir viena suciupo gyva. Užmušti Š. B. -„Vijunas“ ir P. J. - „Diemedis“, suciuptas B. J. - „Viesulas“. B. areštuotas ir traukiamas baudžiamojon atsakomyben. „Klajuna“ ketinama išnaudoti likviduojant banditu grupes. ( t. 3, b. l. 21-24, 25-26 )

Archyviniame dokumente nurodyta, kad 1952 m. rugpjucio 2 d. Lietuvos TSR VSM 2-N valdybos 6 poskyrio viršininko pavaduotojo kapitono V. pažymoje apie Liet. TSR VSM 2-N valdybos aparato likviduota banditu kieki 1952 m. sausio 1 d. – rugpjucio 1 d. nurodyta, kad vasario 27 d. Moletu rajone suciuptas P., slapyvardis „Klajunas“. Kovo 5 d. Moletu rajone suciuptas banditas B., užmušti – Š. ir P.. ( t. 3, b. l. 49-50, 51 )

Iš pagarsinto archyvinio dokumento matyti, kad 1953 m. sausio men. Lietuvos TSR VSM 2-N valdybos viršininko valstybes saugumo papulkininkio Ž. pažymoje del operatyviniu darbuotoju sudeties paskirstymo 2 – N valdybos 1 skyriaus 1 poskyryje nurodyta, kad su agentu „Kairiu“ (buvusiu „Vytauto“ apygardos „Šarkio“ gaujos vadeiva) dirba pareigunas K.. ( t. 3, b. l. 47, 48 )

Iš pagarsintu Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) pranešimu ir archyviniu dokumentu matyti, kad 1952 metu kovo 5 d. akto ir 1952 m. balandžio 2 d. akto nustatyta, kad nuo 1950-08-01 iki 1952-05-13 LSSR MGB 2-N valdybos 1 skyriaus 4 poskyrio operatyviniu igaliotiniu buvo A. K., A., gimes 1927 m. (duomenys neskelbtini). ( t. 1, b. l. 106-108, t. 2, b. l. 166-167, 168, t. 3, b. l. 1, 2-3, 77, 78 )

Mirties akto irašu Nr. 4957 nustatyta, kad A. K. a/k (duomenys neskelbtini) gimes 1927 m. lapkricio 20 d. Kaišiadoryse mire (duomenys neskelbtini). ( t. 3. b. l. 152 )

Iš pagarsintu nukentejusiojo J. G. parodymu matyti, kad jis yra B. Š., B. sunus. Jo tevas B. Š. gime 1926 m. ir gyveno Moletu rajone (duomenys neskelbtini) kaime. 1950 m. birželio men. jis buvo pašauktas tarnauti i sovietine armija Klaipedoje, taciau maždaug po triju menesiu, t. y. 1950 m. rugsejo men. iš sovietines armijos pabego ir tu paciu metu spalio men. isitrauke i partizanine veikla. Jis buvo „Vytauto“ apygardos „Šarkio“ burio veikusio Moletu rajone Alantos ir Balninku vietovese partizanu, slapyvardžiu „Vijunas“. Ju šeima tevui išejus partizanauti 1951 m. rugsejo - spalio men. buvo ištremta i Irkutsko sriti. Jam tuo metu kai juos ištreme buvo nepilni du metai. Mano, kad buvo ištremti už tai, kad tevas buvo partizanas. Kiek jam žinoma iš archyviniu dokumentu bei medžiaga rinkusio apie Moletu krašto partizanus A. Š. straipsnio atspausdinto Utenos apskrities laikrašcio „Utenio“ priede Nr. 85, 2000 m. balandžio 8 d., tai jo teva, partizana B. Š., partizaninis slapyvardis „Vijunas“ išdave užverbuotas sovietinio saugumo buves partizanas V. P., partizaninis slapyvardis „Klajunas“. Jo teva važiuojant rogemis kartu su kitu partizanu, apie kuri daugiau nieko pasakyti negali, sušaude juos abu kartu su jais rogese važiave saugumo agentai. Tuo paciu metu kitose rogese V. P. „Klajunas“ sueme su kitais agentais partizana J. B. “Viesula“. Kiek jam žinoma iš archyviniu dokumentu ir jo mamos brolio A. P. (mirusio 2009 m. maždaug balandžio men.) pasakojimo šie partizanai buvo sušaudyti ir partizanas J. B. “Viesulas“ suimtas 1952 m. kovo men. 4 i 5 d. nakti, kažkur tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimo, taciau konkreti vieta nežinoma. Taip pat iki šiol ju palaidojimo vieta nežinoma. Iš savo motinos E. Š. (dabartine pavarde M.) sužinojo, kad Vilniuje (duomenys neskelbtini), gyvena V. P., J., kuris 1952 m. kovo men. išdave jo teva ir kita partizana, kurie buvo nužudyti, o partizanas J. B. “Viesulas“ suimtas. Todel noredamas sužinoti kur palaidotas jo tevas ir sužinoti daugiau jo žuvimo aplinkybiu, maždaug prieš dešimt metu, t.y. maždaug 2001 m. jis atvažiavo pas V. P. i namus. Prisistate jam, kad jis yra B. Š. sunus. Parode jam savo asmens dokumentus ir nuotraukas, kur užfiksuotas buvo jo tevas, t. y. partizanas B. Š.. V. P. pasake, kad kartu partizanavo su jo tevu Moletu krašte. Jam paklausius kaip jo tevas žuvo ir kur palaidotas, V. P. atsake, kad šito nežino, tik sake, kad nužudytu partizanu kunai buvo išvežti i Vilniu. Daugiau jokiu detaliu apie tevo nužudyma jis nepasakojo. Taciau pokalbio metu jis jaudinosi. Taip pat V. P. jiems besikalbant atneše ir padave dvi nuotraukas, kur jis buvo kartu nufotografuotas su jo tevu partizanavimo laikotarpiu, uniformuoti ir ginkluoti. V. P. parode rankos pirštu nuotraukoje, kuria jis (J. G.) pažymejes Nr. 1, stovinti antra iš kaires pati save vilkinti Nepriklausomos Lietuvos kariuomenes uniforma ir laikanti dešineje rankoje šautuva atremta i žeme buože, taip pat jis parode trecia iš kaires stovinti šalia jo (V. P.) jo teva B. Š. – Vijuna apsirengusi Nepriklausomos Lietuvos kariuomenes uniforma, ir laikanti dešineje rankoje i žeme atremta buože šautuva. Taip pat nuotraukoje, kuria jis (J. G.) pažymejes Nr. 2, V. P. parode save stovinti iš kaires pirma uniformuota ir laikanti rankoje automata, o taip pat parode antra iš kaires šalia stovinti jo teva B. Š. – Vijuna, laikanti kaireje rankoje priglausta prie kairiojo šono, atremta i žeme buože šautuva. Tas nuotraukas V. P. atidave jam ir jis jas pažymejes Nr 1 ir Nr 2 pateikia ikiteisminiam tyrimui kaip turincias reikšmes nusikalstamai veikai tirti, t. y. patvirtinanti ta fakta, kad V. P. iš tiesu buvo pažistami su jo tevu B. Š. – Vijunu, kartu kovojusiu prieš sovietu okupacini režima, ir, kuri jis budamas suimtas, o po to užverbuotas sovietu saugumo samoningai išdave. Mano, kad del jo tevo B. Š. - Vijuno ir kito nežinomo partizano nužudymo bei J. B. suemimo kaltas tik V. P., kadangi jis veike iš vien su saugumo agentais, žinojo per ka ir kaip reikia iškviesti minetus partizanus i susitikima ir be abejo iš anksto žinojo ka ir kaip reikes daryti su iškviestais i susitikima jam pažistamais partizanais. Taip pat nekyla abejoniu, kad V. P. žinojo kokios šiu partizanu laukia pasekmes ir pats asmeniškai dalyvavo šiu partizanu nužudymo ir suemimo suplanuotoje išankstineje operacijoje. 2000 m. jis kreipesi i Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centra del K. savanorio statuso suteikimo jo tevui B. Š.. J. K. savanorio statusas už partizanine veikla ir pasipriešinima sovietu okupaciniam režimui buvo suteiktas Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalines direktores isakymu 2000 m. lapkricio menesi. Taip pat jis nori prideti prie ikiteisminio tyrimo kaip turinti reikšmes nusikalstamai veikai tirti A. Š. parengto straipsnio „Paskutinieji Moletu krašto partizanai“, kuris 2000 m. balandžio 8 d. buvo atspausdintas Utenos apskrities laikrašcio „Utenio“ priede Nr. 85 kopija.( t. 1, b. l. 72-74, 76-77 ) Iš pagarsintos Lietuvos centrinio metriku archyvo, 2000-08-17 Nr. Š-254 pažymos matyti, kad B. Š., B. gimes 1926-01-01 (duomenys neskelbtini) kaime Moletu valsciuje ( t 1, b.l. 96 )

B. Š., B. 1977 m. sausio 21 d. išduotame mirties liudijime pažymima, kad jis mire 1952 m. kovo 5 d. Mirties priežastis – likviduotas kaip nacionalistines bandos dalyvis. ( t. 1, b. l. 98 )

Iš pagarsinto dokumento matyti, kad 2000 m. rugpjucio 22 d. J. G. pateiktame Pasipriešinimo dalyviu (rezistentu) teisiu komisijai aprašyme nurodyta, kad jo tevas B. Š., gimes 1926-01-01, 1950 m. spalio men. istojo i Alantos ir Balninku apylinkese veikusi ginkluota partizanu buri – Vytauto apygardos Liuto rinktines, slapyvardžiu „Vijunas“, kuriam vadovavo S. S. „Šarkis“. ( t. 1, b. l. 100 )

Žemesnės instancijos teismas

Iš pagarsinto 2000 m. balandžio 8 d. Utenos apskrities laikrašcio „Utenio“ priede Nr. 85 straipsnyje „Paskutinieji Moletu krašto partizanai“, kurio autorius A. Š., matyti, kad aprašomos 1952 m. kovo 4 d. iškviestu i susitikima su Vytautu J. P. „Klajunu“ partizanu B. Š. - Vijuno, J. P. – Diemedžio nužudymo ir J. B. – Viesulo suemimo aplinkybes, t. y., kad važiuojant i susitikima su „Siaubu“ dvejomis rogemis, pasigirdus šuviams rogese, kuriose sedejo B. Š. – Vijunas ir J. P. – Diemedis, tuo pat metu kitomis rogemis važiave „Tarzanas“ ir „Erelis“ griebe sedejusiam rogese „Viesului“ už ranku, jas užlauže ir surišo. Klajunas važnyciodamas arkli užgule kojas. ( t. 1, b. l. 80-83)

Žemesnės instancijos teismas

Iš pagarsinto archyvinio dokumento – 1952 m. liepos 26 d. išrašo iš Ypatingojo pasitarimo prie TSRS valstybes saugumo ministro protokolo Nr. 55 matyti, kad J. B., J. gimes 1934 m. už dalyvavima antitarybines nacionalistines gaujos veikloje kontrevoliucinio turinio proklamaciju gaminima ir platinima ikalintas 10 metu pataisos darbu lageryje, termina skaiciuojant nuo 1952 m. kovo 5 d. Išduota paskyra i lageri Intos kaime. ( t. 3, b. l. 65, 66 )

Žemesnės instancijos teismas

Iš pagarsinto archyvinio dokumento matyti, kad Lietuvos TSR Valstybes saugumo ministro generolo-majoro K. 1952 m. balandžio 2 d. operatyvineje suvestineje Nr. 89 TSRS valstybes saugumo ministrui S.D. I. nurodoma, kad balandžio 2 d. vykdant kombinacija dalyvaujant Lietuvos TSR VSM 2-N valdybos agenturinei grupei, i kuria itrauktas agentas „Alfa“/ buves banditu vadeiva „Tarzanas“/ ir anksciau suciuptas gaujos vadeiva „Klajunas“, Moletu rajone Vilniaus sritis, iškviestas i susitikima ir suciuptas banditas K. B., J., slapyvardis „Kerštas“, gimes 1927 m., gaujoje nuo 1949 m. ( t. 3, b. l. 18- 19, 20 )

Žemesnės instancijos teismas

Iš pagarsinto archyvinio dokumento matyti, kad 1952 m. balandžio 2 d. akte, kuri pasiraše Lietuvos TSR 2-N valdybos 1 skyriaus 4 poskyrio viršininkas kapitonas S., 2-N valdybos 1 skyriaus 4 poskyrio viršininko pavaduotojas D. ir to paties poskyrio oper.igaliotinis K. pažymima, kad 1952 m. balandžio 2 d. nakti Moletu rajone (duomenys neskelbtini) kaime buvo ivykdyta cekistine operacija, kurios metu gyvas suciuptas vienas banditas K. B., J., slapyvardis „Kerštas“, gim. 1927 m. (duomenys neskelbtini) kaime, Anykšciu rajone, gaujoje nuo 1949 m. sausio men. ( t. 3, b. l. 77, 78)

Žemesnės instancijos teismas

Archyviniame dokumente matyti, kad 1952 m. balandžio 4 d. B. K., gimusio 1927 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) kaime, Anykšciu rajone rašytoje autobiografijoje nurodyta, kad jis per susitikima su „Klajunu“ buvo sulaikytas. (t. 3 b. l. 91-94 )

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešime del LSSR MGB agento – smogiko slapyvardžiui „Tigras“ nurodyta, kad LSSR MGB/MVD/KGB specialiojoje grupese 1950 – 1955 m. galejo buti trys agentai- smogikai, kurie dangstesi slapyvardžiu „Tigras“. ( t. 3 b. l. 105-107 )