- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-07
- Bylos Nr.
- 2S-950-538/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas
- Suinteresuotas asmuo
- D. S., Klaipėdos apskrities VMI, UAB „Delasa“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. Padvelskio, kolegijos teisėjų E. Misiūnienės, A. Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. S., Klaipėdos apskrities VMI, UAB „Delasa“ direktorei Genovaitei Samušienei dėl baudos skyrimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama UAB „Delasa“ vadovei Genovaitei Samušienei paskirti baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą. Nurodė, kad vykdo bylą dėl 100 Lt baudos išieškojimo iš D. S. 2007-01-25 patvarkymu vykdomąjį dokumentą išsiuntė į skolininko darbovietę, tačiau UAB „Delasa“ patvarkymo nevykdo ir skolos neišskaičiuoja. 2007-01-31 buvo gautas UAB „Delasa“ raštas, kad skolininkas pateikė kvitus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, todėl nėra pagrindo tą pačią baudą išskaičiuoti iš darbo užmokesčio. Tačiau pateiktas kvitas nepatvirtina, kad skolininkas sumokėjo būtent šią baudą. LR CPK numato, kad vykdomąsias bylas vykdo ir procesinius veiksmus atlieka tik antstolis ir darbdaviui tokie įgaliojimai nėra suteikti. Rašytinius įrodymus apie skolos sumokėjimą skolininkas privalo pateikti antstoliui, o ne darbdaviui, ir tik antstolis gali spręsti, ar skolininko pateikti įrodymai apie skolos sumokėjimą yra tinkami. Iki šios dienos UAB „Delasa“ vadovė išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio į antstolės depozitinę sąskaitą neperveda ir negrąžina vykdomojo dokumento, todėl mano, kad jai turėtų būti paskirta bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškimo netenkino. Nurodė, jog vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Delasa“ direktorė patvarkymo nevykdo, nes skolininkas baudą sumokėjo ir pateikė antstolei tai patvirtinančius duomenis. Teismas padarė išvadą, kad esant tokioms aplinkybėms, antstolės reikalavimas išskaičiuoti baudą iš skolininko darbo užmokesčio neteisėtas ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-24 nutartį ir nubausti UAB „Delasa“ vadovę Genovaitę Samušienę. Nurodė, kad LR CPK 733 str. numato, kas turi būti nurodyta patvarkyme, ir šiame patvarkyme nėra įrašo, kad darbdavys savo iniciatyva gali nevykdyti baudos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio. Įrodymus apie baudos sumokėjimą skolininkas privalėjo pateikti antstoliui, o ne darbdaviui. Tik antstolis gali spręsti apie tinkamą baudos sumokėjimą ir LR CPK nenumato darbdaviui nei teisės, nei pareigos savo iniciatyva vykdyti ar nevykdyti antstolio patvarkymo. Skolininkas nepateikė antstolei jokių duomenų apie baudos sumokėjimą, o kvitų kopijas pateikė darbdavys. Iš šių kvitų negalima spręsti, už kokį pažeidimą skolininkas sumokėjo baudą, nes galėjo būti baustas ne vieną kartą. Iš išieškotojo antstolė negavo jokio rašto, patvirtinančio, kad skolininkas baudą sumokėjo. Be to, jeigu bauda sumokėta, darbdavys turi pareigą grąžinti vykdomąjį dokumentą antstoliui, bet to iki šiol nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2003 m. sausio 31 d. antstolė gavo vykdomąjį dokumentą dėl 100 Lt baudos išieškojimo valstybei iš skolininko D. S. Nustačiusi, kad skolininkas dirba UAB „Delasa“, antstolė 2007 m. sausio 26 d. vykdomąjį dokumentą kartu su patvarkymu išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokesčio 100 Lt baudos ir 409,62 Lt vykdymo išlaidų išsiuntė į skolininko darbovietę. 2007 m. vasario 5 d. antstolė gavo UAB „Delasa“ direktorės pranešimą, kad skolininkas baudą sumokėjo, pridėjo baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą ir nurodė, kad tokiu atveju nėra pagrindo išskaičiuoti baudą iš skolininko darbo užmokesčio. Antstolė mano, kad UAB „Delasa“ direktorė neįvykdė reikalavimo bei kliudo vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl jai turėtų būti paskirta bauda. Pirmosios instancijos teismas antstolės pareiškimą atmetė ir nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo.
LR CPK 585 str. 1 d. numato antstolio reikalavimų vykdymo privalomumo principą ir už antstolio reikalavimų nevykdymą teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą (CPK 585 str. 2 d.). Tačiau tuo pačiu vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, kuris reiškia, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 585 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo asmeniui, nevykdžiusiam antstolio reikalavimų, būtina patikrinti antstolio reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą.
LR CPK 632 str. 5 p. numato, kad vykdomoji byla laikoma baigta vykdomąjį dokumentą išsiuntus išskaitoms padaryti į skolininko darbovietę, mokymo įstaigą, socialinio draudimo įstaigą ir kt. Užbaigus vykdomąją bylą jokie procesiniai veiksmai, susiję su skolos išieškojimu, negali būti atliekami. Taip pat antstolis, išsiuntęs vykdomąjį dokumentą į skolininko darbovietę, nekontroliuoja vykdomų išskaitų teisingumo ir pagal LR CPK 743 str. nuostatas tai atlieka išieškotojas arba jo prašymu antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos. Kaip jau buvo nurodyta, byloje nustatyta, kad antstolė vykdomąjį dokumentą išsiuntė į skolininko darbovietę, esančią Kauno mieste, todėl turėjo užbaigti vykdomąją bylą ir tik tada įgijo teisę įstatymo nustatyta tvarka reikalauti iš skolininko sumokėti vykdymo išlaidas (CPK 611 str.). Taigi antstolė 2007 m. sausio 25 d. patvarkymu dėl išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio neturėjo pagrindo reikalauti išskaityti iš skolininko darbo užmokesčio 409,62 Lt vykdymo išlaidų, nes tuo metu nebuvo priimta teismo nutartis dėl tokių išlaidų priteisimo (CPK 611 str.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad antstolės patvarkymo dalis dėl vykdymo išlaidų išskaičiavimo iš skolininko darbo užmokesčio prieštarauja įstatymui, yra neteisėta, todėl darbdaviui už šios patvarkymo dalies nevykdymą sankcijos negali būti taikomos.
Pagal LR CPK 733 str. 8 d. nuostatas darbdavys išskaitytas sumas turi pervesti išieškotojui ir tik tuo atveju, jeigu išieškotojo gyvenamoji vieta nežinoma, išskaitytos sumos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Šiuo atveju išieškotojas buvo valstybė ir antstolė neturėjo pagrindo reikalauti, kad išieškota suma būtų pervesta į jos depozitinę sąskaitą, o darbdavys, išieškotos pagal vykdomąjį dokumentą skolos nepervesdamas į antstolės depozitinę sąskaitą, įstatymo reikalavimo nepažeistų. Tačiau byloje nustatyta, kad skolininkas pateikė darbdaviui duomenis, patvirtinančius skolos sumokėjimą, ir darbdavys manė, kad vykdomasis dokumentas yra visiškai įvykdytas ir apie tai pranešė antstolei. LR CPK 740 str. 2 d. nustato, kad visiškai įvykdytą vykdomąjį dokumentą darbdavys tiesiogiai grąžina dokumentą išdavusiai institucijai. Taigi šiuo atveju darbdavys, manydamas, kad vykdomasis dokumentas visiškai įvykdytas, turėjo šį vykdomąjį dokumentą grąžinti jį išdavusiai institucijai ir jo negrąžindamas antstolei įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Kaip jau buvo nurodyta, išskaitų iš darbo užmokesčio kontrolę vykdo išieškotojas ir tik esant jo prašymui antstolis patikrina, ar išskaitos yra teisingos (CPK 743 str. 1 d., 2 d.). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad išieškotojas nesikreipė į antstolę su prašymu patikrinti, ar vykdomasis dokumentas visiškai įvykdytas, todėl antstolė neturėjo pagrindo baigtoje vykdomojoje byloje atlikti procesinius veiksmus ir tikrinti darbdavio daromų išskaitų teisingumą bei kontroliuoti, kad vykdomasis dokumentas būtų grąžintas jį išdavusiai institucijai.
Atsižvelgiant į tai, negalima pripažinti, kad antstolės 2007 m. sausio 25 d. patvarkyme nurodyti reikalavimai dėl vykdymo išlaidų išskaičiavimo iš skolininko darbo užmokesčio, išskaičiuotos baudos pervedimo į jos depozitinę sąskaitą yra teisėti ir pagrįsti, taip pat negalima pripažinti, kad darbdavys, negrąžindamas įvykdyto vykdomojo dokumento antstolei, pažeidė įstatymo reikalavimus. Be to, nustačius, kad antstolė, išsiuntusi vykdomąjį dokumentą į skolininko darbovietę, neturėjo pagrindo kontroliuoti jo vykdymo eigą bei kreiptis į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo darbdaviui, konstatuotina, kad pagal antstolės pareiškimą taikyti sankcijas darbdaviui nėra pagrindo.
Aplinkybės, kad skolininkas nepateikė antstolei įrodymų, patvirtinančių baudos sumokėjimą, nesidomėjo vykdomąja byla, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo skolininko darbdaviui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių pasisakyti neturi pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį ir ją keisti arba naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336-338 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.