Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-169-327/2015

Teisėjas Laimondas Noreika Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01440-2013-5

2015 m. vasario 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, sekre­to­riau­jant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai, nuteistojo V. S. gynėjai ad­vo­katei Alvydai Rimai Medišauskienei, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka iš­na­gri­nėjo bau­džia­mą­ją by­lą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apy­lin­kės teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nu­ma­ty­tą Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta keturių mėnesių lais­vės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2012-01-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas 2013-06-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, neatliktos dalies (2014-10-17 dienai – 9 mėnesių 12 dienų) pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014-10-17.

Civilinis ieškinys tenkintas pilnai. Iš V. S. M. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), naudai priteista 700,96 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: 2013-06-11, tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pagal in­ter­netiniame portale paskelbtą M. Č. skelbimą, kuriame M. Č. buvo nu­ro­dęs, jog ieško nusipirkti fotoaparatą „Pentax645“, V. S. paskambino skelbime nu­rodytu tel. numeriu ir pasiūlė M. Č. pirkti fotoaparatą „Pentax645“ už 700 litų bei nurodė per­ves­ti šią pinigų sumą į V. S. priklausančią (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nors realiai fotoaparato neturėjo ir jo parduoti neturėjo galimybės. Vėliau, tą pačią dieną, M. Č. pervedus 700 litų į V. S. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, V. S. įgijo realią galimybę disponuoti gautais 700 litų, dėl ko 2013-06-11 (duomenys neskelbtini), esančiame ban­komate 700 litų išgrynino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę užvaldė M. Č. pri­klau­santį svetimą turtą – 700 litų.

Teismo posėdyje nuteistojo V. S. gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skun­dą.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. S. ape­liacinis skundas atmetamas.

Teismas skundžiamu nuos­pren­džiu pripažindamas V. S. kaltu rėmėsi įstatymo nu­s­tatyta tvarka ikiteis­mi­nio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuos­prendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išva­dos, išanalizavo ir įver­tino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. S. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­bū­di­nan­čias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, ir ski­ria­mą bausmę pakankamai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam V. S. paskirta baus­mė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

V. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri pri­skiriama nesunkių nu­si­kal­ti­mų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). V. S. atsakomybę lengvinanti ap­lin­ky­bė, kad pri­si­pažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių ap­linkybių nėra. Nu­teis­tasis nusikalto būdamas du kar­tus teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, tarp jų ir už smurtinį. Ši aplinkybė pripažįstama nusikaltimų recidyvu (BK 27 str. 1 d.). BK 56 str. 1 d. nustato, kad re­ci­dyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas pa­pras­tai ski­ria laisvės atėmimo bausmę. Nusi­kals­tamą veiką V. S. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Visos apylinkės teis­mo nustatytos ap­linkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padarytas nusi­kaltimas nėra at­si­tiktinis, yra nu­lem­tas susiformavusių neigia­mų vertybinių nuos­ta­tų. Pirmos instancijos teismas, nusprendęs nuteis­ta­jam skirti laisvės atė­mimo bausmę, mažesnę už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytos bausmės vidurkį, artimą minimaliam bausmės dydžiui, nepažeidė bendrų­jų bausmių sky­rimo taisyklių, numatytų BK 41 str., 54 str., 61 str. BK 61 str. 3 d. nus­ta­to, kad įsta­ty­me (šiuo atveju BK 182 str. 1 d.) numatytos bausmės vidurkis skai­čiuo­jamas sudedant minimalų ir maksimalų straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydį ir gautą rezultatą padalijus pusiau. Minimali laisvės atėmimo bausmė yra trys mėnesiai (BK 50 str. 2 d.). BK 182 str. 1 d. nus­ta­tytas mak­simalus laisvės atėmimo bausmės dydis yra treji metai. Tokiu atveju tikslus matematinis vidur­kis sudarytų vie­ne­rius metus septynis mėnesius penkiolika dienų ir pirmos instancijos teismas, skir­da­mas V. S. šešis mėnesius laisvės atėmimo, BK 61 str. nuostatų nei for­ma­liai, nei faktiškai nepažeidė, ir už padarytą nusikaltimą nustatė savo moty­vuose nurodytą bausmę – mažesnę už vidurkį.

Be to, esant reikiamoms sąlygoms, pirmos instancijos teismas tinkamai pritaikė nuteis­ta­jam BK 64¹ str. įtvirtintą lengvatą ir sumažino paskirtąją bausmę vienu trečdaliu. Apylinkės teismas nepažeidė ir baus­mių subendrinimo taisyklių, numatytų BK 64 str., subendrindamas anksčiau su Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, prie jos neatliktos dalies pridėdamas dalį vėlesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (BK 64 str. 1 d. ir 3 d.), t. y. taikė švel­nesnį – dalinio sudėjimo – bausmių subendrinimo būdą.

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tiek už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė, tiek subendrinta bausmė yra nepropor­cin­gai griež­ta ir prieštarauja tei­sin­gumo principui.

Šioje byloje nuteistasis iki nuosprendžio suimtas nebuvo, todėl apylinkės teismas nuos­pren­dyje suėmimo laiko įskaitymo į bausmę pagrįstai nesprendė. V. S. buvo suimtas kito­je baudžiamojoje byloje, kurioje Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-06-05 nutartimi jam pa­naikintas to paties teismo 2012-01-06 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas (t. 2, b. l. 39). Nurodytu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalis, kaip minėta aukščiau, suben­drinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teistųjų teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą ap­kaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies ir jos dy­džio, civilinio ieškinio pa­grindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nu­teis­tojo V. S. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, nuos­prendis pa­lie­kamas galioti nepakeistas, o skundas atmetamas.

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Pažymoje nurodyta, jog vals­tybės ga­rantuojamos teisinės pagalbos V. S. išlaidos sudaro 39,60 eurų. Šios išlaidos yra lai­ky­ti­nos proceso išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl bū­tinojo gy­nėjo dalyvavimo. Paduodamas apeliacinį skundą kaltinamas asmuo įgyvendina savo teisę į gy­ny­bą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pa­si­nau­doti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės pa­dė­ties. Todėl an­tri­nės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto gali būti laikomas ribojančiu jo ga­li­my­bes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek bau­džiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Įvertinus šią ap­lin­ky­bę, taip pat atsi­žvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka skiriant ad­vokatą apeliantui būtų išaiškinta, jog dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisme susidariusios antrinės teisinės pagalbos išlaidos gali būti iš jo priteistos, į tai, kad V. S. jau atlieka laisvės atė­mi­mo bausmę, nėra duomenų apie jo pajamas ir turtinę padėtį, ir jo turtinės padėties ati­ti­ki­mo įstatymo nuos­ta­toms teismas tin­ka­mai patikrinti galimybės neturi, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti apelia­ci­nės instancijos teisme nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. S. apeliacinį skun­dą atmesti.