Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutarimo I. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. A. E. P. 2011 m. sausio 13 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydamas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) direktorei I. A. (toliau – pareiškėja) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalyje padarymą ir skirti nuobaudą numatytą minėto straipsnio sankcijos ribose – 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų). Pareiškime nurodė, kad I. A., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, 2010 m. lapkričio 18 d. gavusi akcininko P. A. E. P. prašymą, nepateikė bendrovės akcininkui P. A. E. P. informacijos apie bendrovės veiklą, t.y. nepateikė bendrovės įstatų kopijos, 2009 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kopijos, 2009 m. metinio pranešimo kopijos, 2009 m. auditoriaus išvados ir audito ataskaitos kopijos, 2009 m. visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kopijų, akcininkų sąrašo kopijos, sutarčių, sudarytų bendrovės vardu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki prašymo gavimo dienos, sąrašo, bendrovės banko sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki šio prašymo gavimo dienos, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d. 3 p., 18 str. 1 d. numatytas akcininko neturtines teises.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimą ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą.

Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo tinkamumo klausimas, nustatant vieną iš būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių – pareiškėjos kaltę.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą akcininkai turi neturtinę teisę gauti šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, bendrovės metinių pranešimų, auditoriaus išvadų bei audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos bei valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jei šiuose dokumentuose nėra komercinės (gamybinės) paslapties. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės į informaciją sprendžia teismas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas P. A. E. P., kuriam priklauso 66 akcijos, 2010 m. spalio 15 d. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) registruotu laišku išsiųsdamas prašymą, kuriuo prašoma ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos pateikti šiuos UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus. Tačiau iš UAB (duomenys neskelbtini) jokio atsakymo į prašymą pareiškėjas negavo. AB „Lietuvos paštas" 2010 m. gruodžio 23 d. rašte nurodė, kad P. A. E. P. 2010 m. spalio 15 d. išsiųstas registruotas laiškas Kauno 21-ajame pašte buvo gautas 2010 m. spalio 19 d., pristatant jį nurodytu adresu, t.y. UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas, tačiau nepavykus jo įteikti, buvo paliktas pašto siuntos gavimo pranešimas. 2010 m. lapkričio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorė I. A., atvykusi į Kauno 21-ąjįpaštą, atsisakė laišką priimti bei nurodė jį grąžinti siuntėjui. P. A. E. P. atstovas advokatas N. K. 2010 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į antstolį R. B., prašydamas antstolio, remiantis Antstolių įstatymo 24 straipsniu, įteikti pareiškėjo P. A. E. P. prašymo originalą UAB (duomenys neskelbtini) direktorei I. A. pasirašytinai. Antstolis, laikydamasis antstolių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos, 2010 m. lapkričio 18 d. prašymą UAB (duomenys neskelbtini) direktorei I. A. Kauno miesto apylinkės teismo patalpose įteikė pasirašytinai (b. l. 22).

I. A. neginčija tos aplinkybės, kad Kauno miesto apylinkės teismo patalpose priėjęs vyras prisistatė antstolio R. B. padėjėju ir parodęs vairuotojo pažymėjimą perdavė 2010 m. rugpjūčio 6 d. prašymą galimai pasirašytą P. A. E. P. vardu. Tačiau nei įgaliojimo, nei kokio kito dokumento, kuris patvirtintų, kad asmuo, pateikęs I. A. dokumentus, buvo įgaliotas veikti pareiškėjo P. A. E. P. vardu, nebuvo pateikta. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, kad akcininkas, norėdamas gauti tam tikrą informaciją, turi pareigą prašymą pateikti tokiu būdu, kad bendrovei nekiltų jokių abejonių dėl akcininko, prašančio atitinkamų dokumentų tapatybės, o bendrovės vadovas, kuris yra atsakingas už tokios informacijos akcininkui pateikimą, turėtų galimybę nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybę. Atsisakydama pateikti informaciją, kuomet nebuvo galimybės nustatyti prašymą pateikusio akcininko tapatybės ir tokiu būdu veikdama kaip atidi ir rūpestinga įmonės vadovė, siekdama nepažeisti įstatymo, I. A. nurodė, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jos veiksmuose objektyviai nebuvo ir negalėjo būti kaltės.

Nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl I. A. kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga. I. A. iškelta versija, jog nebuvo galimybės nustatyti prašymą pateikusio akcininko tapatybės ir todėl atsisakė pateikti informaciją bei kiti paaiškinimai apie bylos aplinkybes yra paneigti byloje surinktų įrodymų visuma. I. A. keliamą versiją apeliacinės instancijos teismas vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog akcininko P. A. E. P. prašymas buvo įteiktas įstatymų nustatyta tvarka per antstolį, todėl abejoti asmens, pateikusio prašymą tapatybe, nėra ir nebuvo jokio teisinio, nei faktinio pagrindo. Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad antstolis teisės aktų nustatyta tvarka gali konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo. Minėto įstatymo 24 straipsnyje nurodyta, kad dokumentai asmeniui gali būti perduodami ir įteikiami asmeniškai informuojant, kad dokumentą perduoda antstolis. Kai dokumentą prašo įteikti asmens atstovas, antstoliui turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys asmens atstovo įgaliojimus (dokumentų įteikimo ir perdavimo tvarkos patvirtintos LR teisingumo ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 202³ 4.4 p.). P. A. E. P. atstovo, perdavusio antstoliui atitinkamo asmens prašymą, įgaliojimus patvirtinantys dokumentai antstoliui buvo pateikti, todėl abejoti antstolio I. A. perduotą dokumentą surašiusio asmens tapatybe nebuvo jokio pagrindo.

Akcinių bendrovių įstatymas nenustato, kokiu būdu bendrovės vadovas turėtų nustatyti pareiškimą pateikusio asmens tapatybę, tačiau nurodo, kad akcininko prašymas bendrovės turi būti pateiktas raštu (Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d.). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos akcininko P. A. E. P. prašymas buvo pateiktas raštu, įstatymo numatyta tvarka. Prašyme yra nurodytas asmens pateikusio prašymą asmens kodas, gyvenamoji vieta, data, išdėstytas prašymo turinys, prašymas pasirašytas. Visi duomenys tapatybės nustatymui nurodyti prašyme, todėl I. A. teigti, kad nebuvo galimybės nustatyti prašymą pateikusio akcininko tapatybės nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nutarime teisingai nurodė, kad akcininko tapatybės nebūtų galima nustatyti tik tuo atveju, jeigu antstolio padėjėjo įteiktas prašymas būtų nepasirašytas, nebūtų pateikti akcininko asmens duomenys (asmens kodas, vardas, pavardė, adresas ir pan.).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog P. A. E. P. prašymas UAB (duomenys neskelbtini) direktorei I. A. buvo įteiktas laikantis tokio prašymo įteikimo nustatytų reikalavimų, o abejoti prašymą pateikusio akcininko tapatybe nebuvo jokio pagrindo. Prašyme įvardinti reikalavimai nebuvo įvykdyti, todėl darytina išvada, jog I. A. atsisakymas pateikti akcininko prašomus dokumentus buvo neteisėtas. Tuo pagrindu konstatuojama, kad apeliacinio skundo motyvai susiję su tariamai netinkamu prašymo įteikimu ir negalėjimu nustatyti prašymą pateikusio asmens tapatybės yra atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. I. A. paskirta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį ir yra individualizuota tinkamai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

n utaria:

I. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.