Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

gynėjui Valentinui Januškevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kretingoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. tyčia nužudė savo šeimos narį. 2009 m. spalio 31 d., apie 21 val., kaltinamasis P. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo sugyventine O. D. metu smaugė ją rankomis, kumščiais sudavė jai ne mažiau kaip šešis smūgius į galvą. To pasekoje nuo galvos sumušimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir smegenų skilveliuose O. D. įvykio vietoje mirė.

Be to, P. J. tyčia nežymiai sužalojo D. K.. 2009 m. spalio 31 d., apie 21 val., kaltinamasis P. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tampė už plaukų D. K., kumščiais sudavė jai ne mažiau kaip tris smūgius į krūtinę, tuo jai padarė poodines kraujosruvas krūtinės ląstos kairiajame šonininiame paviršiuje apatinių šonkaulių aukštyje, juosmens kairės pusės ir kairės kirkšnies raukšlės projekcijoje. To pasekoje buvo nežymiai sutrikdyta D. K. sveikata.

Kaltinamasis P. J. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino ir parodė, jog su savo sugyventine O. D. jos bute kartu išgyveno apie 8 metus. Sugyveno gerai, kai būdavo dviese, niekada nesipykdavo. Abu pragyveno iš O. D. pensijos ir kaltinamojo uždarbio. Savo atlyginimą atiduodavo sugyventinei O. D.. 2009 m. spalio 30 d. į namus grįžo apie 20 val. Vakarienės metu su į svečius atvykusiais D. K., J. B., jos vyru išgėrė degtinės. D. K. pasiliko nakvoti. Kitą dieną su sugyventine ir jos seserimi D. K. gėrė degtinę. Dėl ko kilo konfliktas su O. D., kaltinamasis neprisiminė, ar jai sudavė, taip pat neprisiminė. Mano, kad konfliktas galėjo kilti todėl, kad sugyventinė girtavo ir nesiruošė vykti į giminaičio laidotuves, tačiau kodėl sugyventinę mušė, paaiškinti negalėjo, anksčiau jos niekada nemušdavo. Kad būtų sudavęs D. K. ar tempęs ją už plaukų, P. J. neprisiminė. Jis mano, kad dėl pasekmių kaltas išgertas alkoholis.

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad kaltinamasis ir jos sesuo O. D. kartu pragyveno apie 6 metus. P. J. jos seserį O. D. mušdavo dažnai, dažnai su ja bardavosi. Sesuo gaudavo pensiją, pinigus atiduodavo P. J.. Po išgertuvių 2009-10-30 O. D. paprašė D. K., kad ji pasiliktų nakvoti, nes bijojo, kad kaltinamasis jos nemuštų. Kitą dieną, po išgertuvių, vakare, girtas kaltinamasis susiginčijo su O. D. dėl buto, kuriame abu gyveno ir kurį O. D. testamentu buvo palikusi anūkei. Kaltinamasis mėgo ieškoti priekabių, o liudytojos sesuo jam nenusileisdavo. Būdama tualete, liudytoja išgirdo sesers prašymą padėti. Kai po 2–3 minučių atskubėjo į kambarį, pamatė, kaip kaltinamasis kumščiu sudavė O. D. į pakaušį paskutinį smūgį. Sesuo tuo metu jau buvo sukniubusi prie lovos galo, atrodė kaip mirusi, nes jos lūpos melsvos, rankos – pamėlusios. Kai liudytoja bandė kaltinamąjį riksmu sustabdyti, jis sugriebė ją už plaukų ir sudavė tris smūgius kumščiu į šoną. Po to liudytoja nubėgo pas kaimynus, kad iškviestų policiją.

Nukentėjusioji I. K. parodė, kad žuvusioji sesuo O. D. būdavo nuolaidi, gera. Kaltinamasis pas O. D. atsikraustė gyventi prieš šešetą metų. 2006 m. gruodžio 15 d. O. D. buvo išvežta į ligoninę, kur skubiai buvo operuota jos galva. Buvo akivaizdu, kad kaltinamasis O. D. sumušė. Kad ją sumušė kaltinamasis, O. D. slėpė. Kai liudytoja klausė P. J., kodėl jis sumušė jos seserį, P. J. tylėjo ir nieko neatsakė. 2009 m. spalio 31, šeštadienį, O. D. į giminaičio laidotuves atvykusi buvo, bet į kapines velionio nelydėjo, nes jai skaudėjo galvą, buvo šiek tiek išgėrusi. D. K. ją palydėjo į namus. Po 18-tos valandos liudytoja paskambino O. D. ir papasakojo, kaip vyko laidotuvės, o trečią valandą nakties liudytojai buvo pranešta, kad O. D. mirė. Liudytojai sesuo O. D. buvo sakiusi, kad kaltinamasis grasino nužudymu, jei O. D. jį išvarys iš buto. Pati liudytoja kaltinamojo ir žuvusios sesers nesutarimų dėl buto nėra girdėjusi, bet tai girdėjo sesuo D. K.. Dėl ko šeštadienio vakarą kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir žuvusiosios, liudytoja nežino, nes išgertuvėse pas seserį nedalyvavo.

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad kaltinamasis P. J. su jos motina O. D. gyveno apie šešerius metus. Prieš mirtį motina ne kartą skundėsi, kad kaltinamasis ją muša, bijojo, kad nenužudytų. Pati ne kartą matė sumušimo požymius. Motina liudytojos dukrai testamentu savo butą, kuriame gyveno, paliko 2008 m. liepos mėnesį. 2009 m. spalio 30 d., vakare, liudytoja su savo šeima buvo atvykusi pas savo motiną O. D. į svečius. Buvo geriama degtinė, sidras. Iš motinos namų išvyko apie 22 val. Kitą dieną, po pietų, su motina kalbėjo telefonu, ši niekuo nesiskundė, o nakties metu sesers D. K. sūnus pranešė, kad motina nužudyta. Sesuo D. K. sakė, kad matė, kaip kaltinamasis kumščiu sudavė motinai per galvą, kad ir pačią D. K. kaltinamasis sumušė. Kai kaltinamasis ir žuvusioji būdavo blaivūs, jų tarpusavio santykiai būdavo normalūs.

Iš 2009-10-31 įvykio vietos apžiūros protokolo turinio matyti, kad O. D. buvo rasta mirusi savo namuose, (duomenys neskelbtini), ant grindų, prie lovos kojūgalio (b. l. 4–20).

Iš specialisto išvados Nr. M 686/09 (03) matyti, kad O. D. mirė nuo galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu smegenų skilveliuose bei po minkštaisiais dangalais smegenų pamate. Mirtis ištiko praėjus nedaug laiko po sužalojimo – 2009-10-31 vakare, apie 21 val. 30 min. Mirusiosios kūne rasti šie sužalojimai: 5 kraujosruvos galvos skliauto minkštuose audiniuose – viršugalvyje ir pakaušyje, 1 poodinė kraujosruva dešiniajame paausyje požandikauliniame trikampyje, kraujosruvos po minkštaisiais smegenų dangalais galvos smegenų pamate ir kraujo išsiliejimas smegenų skilveliuose, 3 nedidelės apvalios poodinės kraujosruvos smakro ir pasmakrio kairėje pusėje, skersos juostelės pavidalo smulkūs odos nubrozdinimai ir taškinės kraujosruvos dešinėje kaklo pusėje – viršugalvyje, skersos juostelės formos nubrozdinimas dešinio peties sąnario viršutiniame paviršiuje, 3 įstrižos lygiagrečių juostų formos kraujosruvos odoje bei smulkūs nubrozdinimai dešinės krūties apatiniame vidiniame kvadrate ir 2 pilve – pakrūtinyje, odos nubrozdinimai bei smulkios kraujosruvos kairės krūties apatiniame išoriniame kvadrate, nedidelės apvalios poodinės kraujosruvos kairės krūties išoriniame krašte (1) ir dešinės rankos alkūnės įlinkyje (1). Visi sužalojimai padaryti bukais daiktais. Galvos sužalojimai galėjo atsirasti suduodant kumščiu į viršugalvį – pakaušį bei dešinę veido pusę (paausį ir požandikaulinį trikampį). Nedidelės apvalios poodinės krujosruvos smakro ir pasmakrio kairėje pusėje, kairės krūties išoriniame krašte bei dešinės rankos alkūnės įlinkyje pagal formą, dydį ir išsidėstymą būdingos spaudimui rankų pirštų galais. Siaurų juostų formos smulkūs odos nubrozdinimai ir kraujosruvos kaklo dešinėje pusėje – virš raktikaulio, dešinio peties sąnario viršutiniame paviršiuje, dešinės krūties apatiniame vidiniame kvadrate bei pilve – pakrūtinyje galėjo gautis nuo poveikio pirštų nagais, dręskiant. Kraujo išsiliejimas smegenų skilveliuose bei po minkštaisiais dangalais smegenų pamate sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, tarp šio sužalojimo ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. O. D. buvo pagyvenusio amžiaus, anksčiau patyrė sunkią galvos smegenų traumą, dėl ko operuota, be to, sirgo alkoholine kepenų liga su riebalinės distrofijos požymiais, sužalojimo metu buvo stipriai girta, todėl tam, kad kraujas išsilietų po minkštaisiais smegenų dangalais ir smegenų skilveliuose, stiprus galvos sumušimas nebūtinas, todėl ankstesnės O. D. ligos ir girtumas įtakos mirčiai turėjo. Mirusios O. D. kraujyje rasta 3,43 promilės etilo alkoholio, o tai atitinka sunkų girtumo laipsnį (b. l. 25–27, 28–35, 36).

Iš 2009-10-31 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad policijos patrulis pranešimą apie šeimyninį konfliktą gavo 22 val. 6 min. (b. l. 37).

Iš specialisto išvados Nr. G 1771/09 (03) turinio matyti, kad nukentėjusiajai D. K. 2009-10-31 buvo padarytos poodinės krujosruvos krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje apatinių šonkaulių aukštyje, kairiajame juosmenyje, kairės kirkšnies raukšlės projekcijoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dėl trijų trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Dėl šių sužalojimų D. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 45). Dėl šių sužalojimų D. K. su pareiškimu kreipėsi į policiją 2009-11-25 ir prašė atlikti ikiteisminį tyrimą (b. l. 47).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2009-10-31 23 val. 37 min. P. J. buvo nustatytas girtumas – 2,04 promilės (b. l. 73). P. J. girtumą 2009-10-31 nustatė ir teismo medicinos ekspertas (b. l. 92).

2009-11-02 pasiaiškinime P. J. prisipažino, kad, būdamas išgėręs, konflikto su O. D. metu jis su ja susistumdė, supykęs paėmė ją už kaklo ir suspaudė (b. l. 75).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad P. J. ir žuvusioji O. D. kartu gyveno ne mažiau kaip šešerius metus. Nors gyveno nesusituokę O. D. bute, pajamų šaltinius pragyvenimui tvarkė bendrai kaip viena šeima, jautė vienas kitam dvasinį artumą, todėl ir kaltinamasis, ir žuvusioji O. D. buvo laikomi sugyventiniais, vienos šeimos nariais. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad kaltinamasis tyčia nužudė savo šeimos narį. Tikrosios kaltinamojo ir žuvusiosios 2009 m. spalio 31 d. konflikto priežastys žinomos nėra. 2009-11-02 apklaustas kaip įtariamasis ir neneigdamas savo kaltės dėl O. D. nužudymo ir D. K. sužalojimo P. J. parodė, kad su sugyventine pykosi dėl girtavimo, vėlesnio pykčio ir susistumdymo priežasties neprisiminė. D. K. sugriebė už plaukų ir sudavė kelis smūgius jai į šoną, kai ši šaukė ant kaltinamojo, ką jis padarė (b. l. 80–81). Nors nukentėjusioji D. K. parodė, kad kaltinamasis ant O. D. pyko už tai, kad ši atidavė anūkei savo butą, to kaip fizinio smurto panaudojimo prieš O. D. priežastimi įvardyti negalima, nes tuo metu, kai kaltinamasis mušė O. D., D. K. buvo tualete ir išgirdo tik O. D. pagalbos šauksmą, bet ne patį ginčą, kuris galėjo būti fizinio smurto priežastimi. Nors liudytoja D. K. matė tik vieną kaltinamojo O. D. suduotą smūgį, remiantis teismo medicinos specialisto išvada, jų buvo suduota ne mažiau kaip šeši. Nustatyta, kad kaltinamasis P. J. žinojo, jog sugyventinė O. D. anksčiau buvo patyrusi sunkią galvos smegenų traumą, buvo operuota, tačiau, neatsižvelgdamas į tai, smūgiavo į nukentėjusiosios galvą. Nors ir pats kaltinamasis fizinio smurto panaudojimo metu buvo girtas, sumušti O. D. taip, kad kraujas išsilietų po minkštaisiais smegenų dangalais ir smegenų skilveliuose, jėgos pakako, nes, pasak specialisto išvadą, tam stipriai galvos sumušti nebuvo būtina. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina ir tą kaltinimų dalį, kad O. D. buvo smaugiama, nes jos kakle rasta tam būdingų sužalojimų, patvirtina nukentėjusiosios D. K. parodymus, kad kaltinamasis D. K. sudavė tris smūgius. Tai, kad 2009 m. spalio 31 d., apie 21 val., kaltinamasis P. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo sugyventine O. D. metu smaugė ją rankomis, kumščiais sudavė jai ne mažiau kaip šešis smūgius į galvą, o to pasėkoje nuo galvos sumušimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir smegenų skilveliuose O. D. ten pat įvykio vietoje mirė, yra įrodyta. Šį nusikaltimą kaltinamasis padarė netiesiogine tyčia, nes smūgiuodamas į nukentėjusiosios galvą, kuri jau buvo patyrusi sunkią traumą anksčiau, suprato, kad savo veika kėsinasi į žmogaus gyvybę, numatė, kad tokiais veiksmais gali atimti gyvybę ir, nors tokių padarinių nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, buvo abejingas galimam O. D. gyvybės atėmimui.

Tokia kaltinamojo P. J. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Įrodyta ir tai, kad P. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia 2009 m. spalio 31 d., apie 21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tampė už plaukų D. K., kumščiais sudavė jai ne mažiau kaip tris smūgius į krūtinę, taip nežymiai sutrikdė D. K. sveikatą.

Ši nusikalstama P. J. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Nukentėjusioji D. K. teisiamajame posėdyje kaltinamajam P. J. už jos sveikatos sutrikdymą atleido, su juo susitaikė. Esant tokioms BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad BK 140 str. 1 d. numatyta veika priskiriama privataus kaltinimo byloms (BPK 407 str.), kurių procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas, byla dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. P. J. nutrauktina (BPK 254 str. 4 d.).

Skiriant bausmę už O. D. nužudymą, atsižvelgiama į tai, kad P. J. netiesiogine tyčia padarė labai sunkų, atsižvelgiant į įstatymo ginamas vertybes – žmogaus gyvybę, nusikaltimą. Padarytos nusikalstamos veikos motyvų, tikslų, net praėjus tik kelioms dienoms po nusikaltimo padarymo, kaltinamasis paaiškinti nesugebėjo (b. l. 88–90), dėl to, ką padarė, vėliau kaltino savo girtumą. Bylos aplinkybių tyrimo ir nagrinėjimo metu kokių nors kitų, išskyrus girtumą, ypatingų priežasčių, kurios galėjo paveikti kaltinamojo elgesį, iššaukti neeilinį pyktį ir nesutramdomą agresiją, nenustatyta. Nusikaltimas baigtas.

Kaltinamąjį žuvusiosios O. D. artimieji charakterizavo neigiamai, tačiau pastebėjo, kad, kai kaltinamasis būdavo blaivas, su savo sugyventine O. D. sugyveno darniai. Liudytojos J. B. parodymais, jos motina O. D. rūpinosi, kad P. J. būtų leista gyventi J. B. dukrai testamentu paliktame O. D. bute. P. J. anksčiau teistas nebuvo (b. l. 93, 94). Iš 2009-11-12 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pranešimo matyti, kad O. D. nuo 2003-01-01 iki 2005-12-31 į policiją kreipėsi tik vieną kartą – 2004-03-23 ir tai ne dėl kaltinamojo P. J., bet dėl dukters S. G. elgesio (b. l. 65, 66). Prieš porą metų P. J. į policiją pristatytas buvo, bet tik už važiavimą autobusu be bilieto (b. l. 99–100). „Sodros“ duomenimis, kaltinamojo darbinė veikla fiksuota nuo 1993 metų iki 2008-12-24 (b. l. 108). Nėra pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, kad darbinę veiklą tęsė ir toliau, nors ir nesudaręs darbo sutarties. Teisiamajame posėdyje valstybinis kaltintojas prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis kaltu prisipažino, gailisi, ikiteisminio tyrimo metu padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas. Tokia lengvinanti kaltinamojo atsakomybę aplinkybė (BPK 59 str. 1 d. 2 p.) pripažįstama. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad žmogų nužudė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BPK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmę nusikaltimo išaiškinimui, tai, kad tiesioginės tyčios nužudyti žmogų neturėjo, kaltinamajam skirtina mažesnė negu BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Nukentėjusioji J. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį (BPK 109 str.) dėl 4589 Lt O. D. laidojimo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo P. J. (b. l. 58). Ieškiniui pagrįsti nukentėjusioji teismui pateikė Klaipėdos šv. Kazimiero parapijos gedulo namų užsakymo lapą. Nukentėjusioji J. B. parodė, kad į ieškinio sumą yra įskaityta ir iš valstybės gauta 1040 Lt laidojimo pašalpa. Kaltinamasis civilinio ieškinio neginčijo. Civilinis ieškinys iš esmės tenkintinas, bet priteistina suma mažintina laidojimo pašalpos dydžiu – 1040 Lt.

Daiktinių įrodymų, proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., kolegija

nusprendžia:

P. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir paskirti dešimt (10) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti nuteistojo P. J. sulaikymo nuo 2009-11-01 iki 2009-11-02 ir suėmimo laiką nuo 2009-11-03 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. lapkričio 1 d.

Iki nuosprendis įsiteisės, nuteistajam palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Baudžiamąją bylą pagal BK 140 str. 1 d. dėl nežymaus D. K. sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo jai sukėlimo nutraukti (BPK 3 str. 1 d. 5 p.).

Priteisti iš P. J. nukentėjusiajai J. B. tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt devynis (3549) litus O. D. laidojimo išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.