- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- N-62-2019-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-03743-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 41.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimo R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimu pripažino R. V. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ straipsnio („Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas“) 1 dalyje numatytą veiką skirdamas už tai 2000 Lt baudą, administracinio teisės pažeidimo bylą dalyse dėl pareikštų kaltinimų pagal ATPK 172² straipsnį bei pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį (dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcininko teisių pažeidimo nepateikiant prašytos informacijos) nutraukė konstatavęs, jog pagal ATPK 172² straipsnį R. V. nesurašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o dėl informacijos nepateikimo R. V. veiksmuose nenustatytas pažeidimo įvykis ir sudėtis.
Teismas nurodė, jog R. V. administracinio teisės pažeidimo byla iškelta ir dėl to, jog ši iki 2010 m. balandžio 30 d. nesušaukė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Teismas pabrėžė, jog pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnio 1 dalį eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, ABĮ 26 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrovės vadovas pateikia bendrovei informaciją ir dokumentus, reikalingus pranešimui apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą parengti. Teismas nustatė, kad iš turimų duomenų eilinis visuotinis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimas turėjo būti sušauktas ne vėliau kaip 2010 m. balandžio 30 d., o R. V. pateikta 2010 m. kovo 15 d. nedarbingumo pažymėjimo Nr. D 6200753 kopija apie tai, kad ji sirgo nuo 2010 m. kovo 15 d. iki 2010 m. balandžio 2 d., o UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas Z. V. sirgo nuo 2010 m. kovo 15 d. iki 2010 m. balandžio 7 d., nešalina pastarosios pareigos. Teismas nurodė, jog R. V. eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukė tik 2010 m. gegužės 19 d., t. y. 2010 m. gegužės 19 d. raštu pranešė J. M., kad 2010 m. birželio 14 d. šaukiamas UAB (duomenys neskelbtini) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvadą, jog R. V. veika atitinka ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius. Skirdamas konkrečią nuobaudą – 2000 Lt baudą, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę - nuoširdų gailestį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, R. V. asmenybę (nebausta).
II.
Nesutikdama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimu, R. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir atleisti ją nuo atsakomybės. Apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismas neišsireikalavo iš J. M. akcijų sertifikato, neįsitikino, ar jis yra įmonės akcininkas, todėl apskritai negalėjo nagrinėti bylos pagal ATPK 50⁵ straipsnį. Taip pat nurodo, jog, skirdamas baudą, teismas neatsižvelgė į paties J. M. kaltę, nes eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko vėliau nei turėjo ne tik dėl jos ligos, bet ir dėl J. M. elgesio, t. y. jo vadovaujama UAB „Skomė“ nutraukė nuomos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl bendrovės patalpų. Atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės net tris kartus faktiškai nemotyvuotai atmetė jos prašymus pripažinti J. M. dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu, nes tik jis asmeniškai galėjo paaiškinti svarbias bylai aplinkybes. Teigia, jog teismas nutarime nepasisakė dėl UAB „Skomė“ ginčų su jos akcininkais, nors tai turi tiesioginę įtaka vertinant J. M. veiksmus inicijuojant jai šią bylą. Mano, jog šiuo atveju jos pažeidimas buvo labai formalus ir sąlygotas paties J. M. veiksmų. Pažymi, jog teisme prašė taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį, tačiau teismas dėl to nepasisakė, todėl mano, kad byla išnagrinėta neobjektyviai ir nevisapusiškai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. M. prašo jo netenkinti palaikydamas apylinkės teismo nutarimo motyvus. Papildomai nurodo, jog jo kaltės dėl pavėluotai sušaukto visuotinio akcininko susirinkimo nėra, o pati apeliantė nurodo tik abstrakčius teiginius, be to, J. M. su UAB (duomenys neskelbtini) jokie patalpų nuomos santykiai nesiejo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinį skundą teikia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir kad dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimu jo teisinė padėtis negali būti pabloginama (non reformatio in peius principas), administracinę bylą tikrina tik toje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas skyrė R. V. baudą pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį.
ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog R. V. kaltė, padarius ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo bei nuobaudą individualizavo tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Papildomai pabrėžtina, jog tai, kad J. M. yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas pripažino pati apeliantė ir tai pagrindžia gausi bylos medžiaga, skirtingai nei nurodo apeliantė, teismas šią aplinkybę nagrinėjo (2 t. b. l. 2, 56 - 57, 3 t. b. l. 4, 12), todėl R. V. teiginiai, jog apylinkės teismas neįsitikino, ar J. M. yra įmonės akcininkas, visiškai nepagrįsti.
R. V. pripažįsta, kad visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukė pavėluotai, tačiau mano, jog šiuo atveju pažeidimas formalus, jos atžvilgiu taikytinas ATPK 30¹ straipsnis ir nuo atsakomybės ji turėtų būti atleista.
Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog R. V. skirta minimali ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta bauda, todėl jos švelninimas būtų galimas taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad šiuo atveju tokių aplinkybių nėra, o pirmosios instancijos teismas, parinkdamas baudos dydį, tinkamai įvertino visas pareiškėjos atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes.
R. V. teiginiai, jog jos padarytas pažeidimas buvo sąlygotas J. M. elgesio, o apylinkės teismas nemotyvuotai atmetė jos prašymus pripažinti J. M. dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu ir nevertino UAB „Skomė“ ginčų su šios įmonės akcininkais, visiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog joks trukdymas įgyvendinti analizuojamą pareigą apeliantei iš akcininko J. M. pusės nebuvo nustatytas, apylinkės teismas, skirtingai nei tvirtina R. V., nutarime neprivalėjo vertinti jokių UAB „Skomė“ ginčų su šios įmonės akcininkais, nes tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, o prašymai pripažinti J. M. dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu atmesti tai išsamiai motyvuojant (3 t. b. l. 1 – 2).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.