Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjai J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. K. skundą dėl institucijos Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teises principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymų įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti administracinį teisės pažeidimą ir nustačius jį padariusį asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka ar nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja bylas nagrinėti institucijoms (pareigūnams) pilnai, visapusiškai įvertinus visus duomenis, o administracinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius administracinio teisės pažeidimo kodekse numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį asmens veiksmuose ( LR ATPK 9, 250 str.). Vertinant duomenų, esančių medžiagoje, visumą prieinama prie išvados, jog nepakanka duomenų, kuriais remiantis būtų galima patraukti A. J. administracinėn atsakomybėn. Tyrimas atliktas išsamiai, objektyviai ir operatyviai. Įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir tik bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) prerogatyva yra spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas. Mano, kad sprendimas pagal medžiagoje esančius duomenis, patvirtinančius įvykio aplinkybes atitinka minėtus administracinių bylų teisenos principus ir LR ATPK 250 str. 1 p. nuostatą, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Iš medžiagoje esančių duomenų matyti, kad faktinių objektyvių duomenų apie automobilio Renault Master valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. K. kūno dalių kontaktą nėra. Teisės doktrina, teismų suformuota praktika liudija, kad administracinė teisena pradedama konstatuojant administracinės bylos iškėlimo vadą ir pagrindą. Bylos tyrimo pradėjimo vada yra ta informacija, kurioje yra duomenys apie padarytą administracinį teisės pažeidimą. Vada pradėti bylos tyrimą gali būti kompetentingo pareigūno tiesioginis administracinio teisės pažeidimo fakto pastebėjimas (konstatavimas). Pažymėtina, kad organas (pareigūnas) remiasi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais, įvertintais duomenimis, išdėsto, kuo grindžiamos išvados, išanalizavęs ir įvertinęs ištirtus įrodymus, padaro faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Organas (pareigūnas) priima motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, bylas nagrinėja savarankiškai, savo nuožiūra sprendžia visus su įvykio aplinkybėmis susijusius klausimus, vadovaudamasis teise, remdamasis visapusišku ir objektyviu faktų vertinimu, savo žiniomis, vidiniu įsitikinimu, etikos reikalavimais. Pareigūnai su A. J. ar J. K. nėra susiję jokiais ryšiais, taigi ir nėra suinteresuoti kenkti, veikti priešingai jų interesams, nėra suinteresuoti tyrimo baigtimi asmenys. Todėl nėra pagrindo abejoti tarnybines pareigas atlikusio policijos pareigūno užfiksuotais duomenimis ir jų vertinimais. Pareigūnas objektyviai ir tinkamai įvertino surinktus faktinius duomenis, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistu skundas netenkintinas.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje nustatyta, kad iš kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebūtų padaryta žala. Taisyklės, kurių privaloma laikytis eismo keliuose dalyviams, nustatytos eismą keliuose reglamentuojančiuose teisės aktuose. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles (2 dalis); kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis šio ir kitų įstatymų, Kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų (3 dalis). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šios bendrosios kelių eismo dalyvių pareigos pakartotos ir Kelių eismo taisyklėse. Kelių eismo taisyklėse nustatytos ir konkrečios eismo dalyvių pareigos atitinkamose situacijose, garantuojančios eismo keliais tvarką. Būtent šių teisės aktų aspektu vertintinas pareiškėjos skundo pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (akto red., galiojusi nuo 2014-07-01 iki 2014-11-14) 2 straipsnio 12 punkte apibrėžta, kad „eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas“. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalis numato, kad „kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų....“ (įstatymo red. nuo 2011-03-01). ATPK 127 str. 1 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis. ATPK 127 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (asmens nežymų sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Liudytojas A. J. parodė, kad įvažiavęs į gatvę, kelis kartus garsiniu signalu pasignalizavo, nes priešais ėjo moteris. Ji kalbėjo telefonu, atsisukusi pasižiūrėjo į automobilio pusę, pasitraukė į tarpą tarp mašinų ir ėjo toliau. Jam atsirado vietos pravažiuoti, jis įvažiavo į tarpą tarp mašinų. Važiavo pirma pavara, susilyginęs su moterimi kliudė veidrodėliu. Jis sustojo iškrauti prekes, prie jo priėjo moteris ir paklausė, kodėl jai signalizuoja. Jis pridavė prekes, moters jau nebuvo.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad jis tyrė pareiškėjos pareiškimą. Aplinkybės, nurodytos pareiškime, nepasitvirtino. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, vairuotojo kaltės neįžvelgė, nes yra įstatyme apibrėžta, kas yra eismo įvykis. Pėsčioji ėjo per vidurį gatvės, vairuotojas pasignalizavo, pėsčioji pasitraukė, vairuotojas įvertino, kad jam užteks vietos pravažiuoti. Pėsčioji galėjo eiti saugiau, nes toje vietoje ji pirmumo teisės neturi. Buvo saugi vieta praeiti už sustatytų automobilių prie pastato.

Iš teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo nustatyta, kad pareiškėja pastebėjo paskui ją važiuojantį krovininį automobilį, todėl pasitraukė šiek tiek į šalį. Ji, toliau kalbėdama telefonu, ėjo į priekį. Automobiliui susigretinus su pareiškėja, pastaroji, toliau kalbėdama telefonu, žengė į automobilio pusę ir buvo kliudyta už automobilio veidrodėlio. Tačiau šis kliudymas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti eismo įvykio faktą anksčiau išdėstytų teisinių argumentų pagrindu. Kaip matyti iš institucijos pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos, buvo apžiūrėtas automobilis Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jokių techninių defektų nenustatyta, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis neapgadintas, jokių žymių nerasta ( b.l.1-2, 11-12). Byloje nėra ir objektyviais duomenimis pagrįstos išvados, kad pareiškėjai nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismas sutinka su vyresniojo specialisto nurodyta aplinkybe, kad pareiškėja saugiai galėjo praeiti šaligatviu ties pastatu, tai akivaizdžiai matyti tiek iš vaizdo įrašo, tiek iš pareiškėjos pateiktos fotonuotraukos. Nepagrįstas skundo argumentas, kad tai yra pėsčiųjų zona, nes tai nepažymėta jokiais specialiais ženklais, iš abiejų pusių parkuojami automobiliai.

Nepagrįsti skundo argumentai dėl pareigūnų, tyrusio įvykio aplinkybes, šališkumo. Vien ta aplinkybė, kad pareigūnas vertino bylos duomenis, kurie neatitinka pareiškėjos subjektyvaus vertinimo, nelaikytina šališkumu. Pareiškėjos teisė pasisakyti dėl įvykio aplinkybių įgyvendinta teismo posėdyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d. 1 p. teismas

nutaria:

2014-10-30 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos palikti nepakeistą, pareiškėjos J. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.