Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį solidariems atsakovams M. T. ir D. J. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-06-26 Kretingos rajono apylinkės teismas preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino (b.l. 29-31).

Atsakovas M. T. dėl teismo preliminaraus sprendimo neprieštaravo.

Atsakovas D. J. pateikė prieštaravimus dėl priimto teismo preliminaraus sprendimo, kuriuo prašė preliminarų sprendimą pakeisti ir žalos atlyginimą priteisti ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis. Nurodė, kad šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių Pataisos namuose, jo gaunamas atlyginimas yra apie 150,00 Lt, kurio pusė išskaitoma vaiko išlaikymui, todėl prašo leisti priteistą žalos atlyginimą ieškovui sumokėti dalimis, t.y. kas mėnesį po 20 procentų gaunamo atlyginimo (b.l. 49).

Atsakovas M. T. atsiliepimo į atsakovo D. J. prieštaravimus nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas nedalyvavo, 2013-10-04 pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti šio asmens atstovui nedalyvaujant (b.l. 71).

Priimtinas galutinis sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas pakeičiamas (Lietuvos Respublikos CPK 430 str. 6 d. 3 p.).

Pateiktais byloje rašytiniais įrodymais, šalių teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad 2008-04-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-15-586/2008) M. T. buvo pripažintas kaltu nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., 180 str. 1 d. padarymu. Tuo pačiu nuosprendžiu D. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., 180 str. 1 d. bei 187 str. 1 d. Šiuo nuosprendžiu solidariai iš M. T. ir D. J., nukentėjusiojo P. K. naudai buvo priteista 1030,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1180,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 23-27). 2009-10-19 ir 2010-01-26 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija gavo P. K. prašymus kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (b.l. 12-14, 19-21). 2009-11-23 ir 2010-01-26 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija priėmė sprendimus Nr. (1.34)7R-9482 ir Nr. (1.34.)7R-694 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo (b.l. 6-7, 8-9) ir 2009-12-15 išmokėjo P. K. 12610,00 Lt kompensaciją, o 2010-03-24 išmokėjo 957, 93 Lt kompensaciją (vykdymo išlaidos), viso išmokėjo 13567,93 Lt (b.l. 10, 11).

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu (2005-06-30 redakcija) buvo įsteigtas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, nustatyta šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas. Šio įstatymo 10 str. 2 d. buvo nustatyta, kad Fondą administruoja Fondo administratorius - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba jos įgaliota institucija. Įstatymo 9 str. 1 d. buvo numatyta, kad Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavęs smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek išmokėjo nukentėjusiems asmenims ar jų sutuoktiniams bei išlaikytiniams. Nuo 2009-03-01 įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo redakcijoje šios nuostatos iš esmės nepasikeitė, tik buvo patikslinta, kad įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, o valstybei šiose bylose atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (14 str.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009-02-18 nutarimu Nr. 114 „Dėl įgaliojimų suteikimo atstovauti valstybei įgyvendinant regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę ir išieškant be pagrindo išmokėtas kompensacijas“ atstovauti valstybei įgaliojo Teisingumo ministeriją. Vadovaudamasi išdėstytais teisės aktais, Teisingumo ministerija pareiškė šį ieškinį dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 4 str. 1 d. smurtiniais nusikaltimais padaryta žala Įstatymo 3 str. 1 d. nurodytiems asmenims kompensuojama, jei yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta; 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2009-10-19 ir 2010-01-26 gavo P. K. prašymus kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-04-11 nuosprendžiu nustatyta, kad M. T. ir D. J. padarė nusikaltimą nurodytą BK 180 str. 1 d., nusikaltimas padarytas 2007-01-14 Klaipėdos rajone, prašymas pateiktas nepraleidus 10 metų termino nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t.y., konstatuotos visos privalomos sąlygos kompensuoti žalą.

Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2009-11-23 ir 2010-01-26 priėmė sprendimus Nr. (1.34)7R-9482 ir Nr. (1.34.)7R-694 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo ir 2009-12-15 išmokėjo P. K. 12610,00 Lt kompensaciją, o 2010-03-24 išmokėjo 957, 93 Lt kompensaciją (vykdymo išlaidos).

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo redakcijos 14 str. reglamentuota, kad įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Analogiška nuostata yra numatyta Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. 1 p., t.y. atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

2008-04-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu M. T. ir D. J. buvo pripažinti kaltais dėl nusikaltimo, nurodyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Taigi, minėtu nuosprendžiu buvo konstatuota, kad už žalą, atsiradusią dėl šių nusikaltimų, yra atsakingi būtent atsakovai. Kadangi valstybė atlygino jų veiksmais padarytą žalą (13567, 93 Lt) nukentėjusiajam asmeniui, valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, įgijo teisę reikalauti nurodyto dydžio žalos atlyginimo iš atsakovų regreso tvarka. Reikšminga šioje byloje tai, kad atsakovai ieškovo ieškinio pagrįstumo neginčijo.

Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. 2 d. numato, kad atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingai jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis.

Atsakovas D. J. prašo žalos atlyginimą priteisti ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis, ieškovas su tokiu atsakovo prašymu sutinka, todėl esant tokioms aplinkybėms, 2013-06-26 Kretingos rajono apylinkės teismo preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys buvo tenkintas, pakeistinas.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 204,00 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1, 7 p.). Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš atsakovų kiekvieno atskirai valstybei priteistina po 102,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 430 str. 6 d. 1 p., 7, 8 d., teismas

nusprendžia:

pakeisti 2013-06-26 Kretingos rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po 6783,97 Lt (šešis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris litus ir 97 ct) žalos atlyginimo, ieškovo, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, į.k. 188604955, naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po 102,00 Lt (vieną šimtą du litus) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) valstybės naudai.

Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.