Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. civilinėje byloje Nr. L2-7265-940/2013 priėmė teismo įsakymą priteisti iš palikėjo D. I. pradinio kreditoriaus Lindorff Oy filialo naudai 196,37 Eur (678,01 Lt) skolą, 39,58 Eur (136,65 Lt) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 3,19 Eur (11,00 Lt) žyminį mokestį. Priverstinis šio įsiskolinimo vykdymas perduotas antstolio Mariaus Alšausko kontorai. Nuo 2017 m. spalio 1 d. visą Lindorff Oy filialo Lietuvoje vykdytą veiklą, kartu ir reikalavimo teisė į nurodytą palikėjo įsiskolinimą, perėmė UAB „Intrum Lietuva“. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis iš antstolių informacinės sistemos nustatyta, kad skola palikėjo mirties dieną pagal 2013 m. rugsėjo 6 d. teismo įsakymą Nr. L2-7265-940/2013 sudarė 313,98 Eur. Teismas sprendžia, kad antstolio Mariaus Alšausko, vykdančio išieškojimą pagal minėtą teismo įsakymą, pateiktas skolos dydžio skaičiavimas laikytinas patikimesniu įrodymu, nei pareiškėjos, todėl konstatuoja, jog palikėjas turėjo likusią neįvykdytą 313,98 Eur dydžio turtinę prievolę pareiškėjai. Iš pareiškėjos teismui pateikto 2020 m. sausio 9 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Nežinodama duomenų apie palikėjo įpėdinius, pareiškėja objektyviai neturėjo galimybės kreditorinius reikalavimus pareikšti tiesiogiai įpėdiniams, todėl reikalavimus reiškia per teismą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006), šia tvarka pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas – jis reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIX skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka. Jis sukelia tokius pačius padarinius kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui – tai yra informacija apie palikėjos kreditoriaus pretenzijas į paveldimą turtą. Teismas, jį tvirtindamas, turtinio reikalavimo pagrįstumo nevertina, nes tuo metu nėra palikėjo įpėdinių, kurie galėtų reikšti atsikirtimus į reiškiamą kreditorinį reikalavimą, ir tik atsiradus palikėjo įpėdiniams ir jiems tokio reikalavimo netenkinant ir nepripažįstant, kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį įpėdiniui dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjos turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

Atsižvelgiant į įpėdinių informavimo apie palikėjo kreditorių reikalavimus tikslą, svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. CK 5.4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Iš Gyventojų registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad palikėjas D. I. (duomenys neskelbtini) mirė, paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad pareiškėja (kreditorė), 2020 m. sausio 14 d. teismui pateikusi pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nepraleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino reikalavimams pareikšti.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos (kreditorės) pareiškimas patvirtinti jos turtinį reikalavimą mirusio palikėjo D. I. įpėdiniams tenkintinas, nepranešus D. I. įpėdiniams, tačiau informuojant apie reikalavimų pateikimo faktą palikimo atsiradimo vietos notarą – Panevėžio rajono 1-ąjį notarų biurą (Vasario 16-osios g. 27, Panevėžys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti faktą, kad pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, reiškia 313,98 Eur (trijų šimtų trylikos eurų 98 ct) ir 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų už 235,95 Eur sumą iki visiško 2013 m. rugsėjo 6 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-7265-940/2013 įvykdymo, dydžio kreditorinį reikalavimą palikėjo D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniams.

Nutarties kopijas išsiųsti pareiškėjai, suinteresuotam asmeniui, Panevėžio rajono 1-ajam notaro biurui (Vasario 16-osios g. 27, Panevėžys).

Nutartis neskundžiama.