Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. V. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2014-01-01 vakare jis su sugyventine Rita, broliu Leonidu, draugu Sauliumi ir jo šeima atėjo į prekybos centrą “Maxima”, kur nusipirko įvairių prekių ir ėjo į namus. Iš prekybos centro jo sugyventinė ėjo kiek priekyje ir jis, pasivijęs ją, išgirdo, kad ji su kažkuo barėsi. Į klausimą kas atsirtiko, ji pasakėm kad priejos kabinėjasi stambus vyriškis. Jis su tuo vyriškiu pradėjo aiškintis dėl jo tokio elgesio. Tarp jo ir to vyriškio kilo žodinis konfliktas. Tuo metu prie jų pribėgo dar du vyriškiai. Ten jie šiek tiek apsistumdė ir tuo konfliktas baigėsi, jis su savo kompanija išėjo namo. Pakeliui iki namų daugiau nei su vienu asmeniu nekonfliktavo ir nesimušė. Nespėjus prieiti prie savo buto durų, išgirdo laiptinės durų trinktelėjimą ir suprato, kad kažkas bėga laiptais į viršų. Kai jis atsisuko, vaikinas jį puolė, užsimojo jam suduoti smūgį kumščiu į veidą, jis pradėjo gintis, neprisimena, ar tam vaikinui sudavė smūgį, ar jį nustūmė.Prie jų pribėgo kitas vaikinas, su kuriuo pradėjo irgi grumtis, besigrumdami atsirado pirmame aukšte. Juos išskyrė, išbėgės iš buto, brolis Leonidas. Grįždami į butą, viršuje sutiko vieną iš tų vaikinų Justaą, kuris sakė, kad kažkur pametė akinius, jie padėjo ieškoti tuos akinius, bet rado tik rėmelius, stikliukai buvo sudužę. Jie pakvietė Justą į butą, pasiūlė jam išgerti. Jis sakė, kad žandas truputį skauda, nes jis kažkur krito. Jis atėjo su jais į butą, kartu gėrė alkoholį. Kai išgėrė, skambino savo pusseserei. Paskui jis išėjo. Jų bute Justas paliko savo piniginę su dokumentais, pinigais, iš ryto atėjo ir pasiėmė. Dėl to, kad tokiu savo elgesiu pažeidė viešąją tvarką ir sužalojo nukentėjusiuosius, nuoširdžiai gailisi.

S. I., apklaustas teisme savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. gruodžio 31 d. kartu su sugyventine Aušra ir sūnumi atvyko į Mažeikius pas draugą V. V. švęsti Naujųjų metų. 2014 m. sausio 1 d., vakare apie 22 val., su Aušra, sūnumi, Viktoru, Viktoro sugyventine Rita ir Viktoro broliu Lionia iš Viktoro buto išėjo į netoliese esantį prekybos centrą „Maxima“. Kai išėjo iš prekybos centro, jis jokio konflikto nematė. Jis ėjo paskutinis su sūnumi ant pečių. Prie Viktoro namo laiptinės jam pasimaišė kažkoks vaikinas, jis neleido praeiti. Ten yra renovuojamas namas, vienoj pusėj griovys, kitoj pusėj griovys visiškai nėra vietos prasilenkti, o vaikinas neleido jam su vaiku praeiti, kažką jam aiškino. Jis nusikėlė vaiką nuo pečių ir vaikiną nustūmė į šoną, šis nukrito į balą. Užsikėlės vaiką ant pečių, toliau nuėjo į viršų pas V. į butą, esantį ketvirtame aukšte. Bute jis nurengiė vaiką, pats jau nusirengė, nusiaviau ir išgirdo kaip žmona šaukia, kad apačioje V. V. muša. Jis išbėgo į apačią padėti. Pakeliui sutiko nukentėjusįjį su akinukais. Tą vaikiną jis pargriovė, liepė gulėti ir bėgo toliau į pirmą aukštą, nes girdėjo, kad apačioje vyksta grumtynės. bet kol nusileido į apačią, ten jau viskas buvo pasibaigę, jis tik kažkokiam vaikinui, kuris norėjo pabėgti, prisivijęs jį, sudavė ir šis nukrito. Vaikinas nugriuvo ir liko gulėti, o jis grįžo prie laiptinės žiūrėti, kas ten vyksta. Pirmame aukšte stovėjo Viktoras apibraižytas, kruvinas. Parėjęs į butą pamatė, kad vienas nukentėjusysis yra bute. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitarė dėl žalos atlyginimo sąlygų ir termino, su valstybinės ligonių kasos pareikštu ieškiniu sutinka ir padarytus nuostolius atlygins.

Nukentėjusysis J. B. teismo posėdyje parodė, kad 2014 metų sausio 1 d., apie 21.20 val., su pussesere Beatriče, jos broliu Vygantu ir draugu Aurimu atėjo prie prekybos centro “Maxima”, esančio Žemaitijos gatvėje, kur prie įėjimo laukė atvažiuojančio Beatričės draugo. Kai šis atvažiavo jie laukė A. M. kol grįš iš parduotuvės, prie Beatričės draugo automobilio rūkė. Tuomet iš prekybos centro išėjo trys jam nepažįstami vyriškiai, moterys ir vienas mažametis vaikas. Vienas iš jų buvo labai agresyviai nusiteikęs ir puolė ant jo ir draugų. Tai buvo V. V.. Jie stengėsi nekreipti dėmesio, kad neturėti jokių problemų. Vyriškis ištrūko ir sudavė jam smūgį kumščiu į kairį skruostą, ties žandikauliu. Nuo smūgio jis pargriuvo. Atsistojęs jis matė kaip V. V. puolė jų vairuotoją. Jis priėjo prie S. I. ir pasakė, kad sutramdytų savo draugą. Neužilgo S. I. jį apramino, paėmė už rankų ir nuvedė. Jie greitai įlipo į automobilį ir nuvažiavo už „Maximos“. Pusseserė verkė, visi buvo sutrikę. Jis nusprendė, kad tokie asmenys turėtų būti nubausti ir, išlipęs iš automobilio, nubėgo juos pasekti. Pakeliui jį pasivijo ir V. V.. Bėgdami pamatė A. M. susiėmusį už veido, kuris buvo kruvinas. Nespėjo nieko pasakyti, nubėgo toliau vytistuos vaikinus, kad galėtų iškviesti policiją. Jis juos pametė iš akiračio, bet kažkokie vaikai jam pasakė kur vyriškiai nuėjo.Jis įėjo į nurodytą laiptinę, palipo iki trečio aukšto, kur pamatė tuos pačius asmenis. Vyriškių paklausė „Už ką mus užpuolėte?“ Jis iš karto pradėjo jį mušti. Pirmas smūgis buvo suduotas V. V., antras smūgis S. I.. Jie abu buvo vienas netoli kito. Buvo ir moteris ir dar vienas vyriškis. Neužilgo, kai jis jaubuvo pargriautas, išgirdo pusbrolio balsą, jis šaukė „Justai, Justai“. V. ir I. tai išgirdę, nubėgo į apačią. Kai jie grįžo, jis dar gulėjo. Atsistojęs jis pradėjo ieškoti akinių, vyriškiai stovėjo aplink jį ir klausė „Ko tu čia atėjai?“. S. I. pasakė „einam išgersime stikliuką nuo skausmo“. Kadangi jis bijojo, buvo labai išsigandęs, nežinojo, ką tokioje situacijoje daryti, sutiko su jais eiti. Bute jie sakė, kad V. V. ką tik išėjęs iš kalėjimo, sakė „būk vyras, nerašyk pareiškimo“. Jam daug kartų skambino pusseserė, buvo apie 20 praleistų skambučių, bet jis bijojo atsiliepti, nes nežinojo, kokių veiksmų šie asmenys gali imtis. Jam jie pylė gerti alkoholį, jis gėrė, nes neturėjo kito pasirinkimo. Vėliau pusseserė paskambino ir jis po daug kartų atsiliepė į jos skambutį, pasakė prie kokios laiptinės ateiti. Pusseserė labai verkė, sakė, kad pusbroliui yra labai blogai. Jis norėjoeiti į apačią, bet iš paskos išėjo S. I.. Pusseserė liepė eiti namo. Jis pasakiau, kad pamiršo rankinę, tuoj pareis. Taip pasielgė, nes S. I. buvo šalia ir jis bijojo, kad kokių nors veiksmų nesiimtų. Jis buvo labai išsigandęs. Jis buvo dar pakilęs į butą ir už kokių 10 minučių išėjo ir daugiau nieko nebeprisimena. Ji rado teta laiptinėje gulintį sumuštą, iš ausies bėgo kraujas, iškvietė greitąją. Dėl tokių sužalojimų buvo labai sunku rišliai kalbėti, teko valgyti smulkintą maistą, valgyti per šiaudelį du mėnesius. Dėl padarytų sužalojimų jis visą mėnesį naktimis negalėjo miegoti, nes buvo labai skausminga, buvo priverstas vartoti nuo skausmo stiprius vaistus. Šiuo metu jis yra susitaręs su kaltinamaisiais dėl jam padarytos tuirtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, jie jo atsiprašė ir jis kaltinamiesiems atleido.

Nukentėjusysis V. V. parodė, kad 2014-01-01, apie 21.20 val., jam su pusbroliu J. B., seserimi Beatriče, A. M. ir Beatričės draugu Vytautu būnant prie prekybos centro „Maxima‘, esančio Žemaitijos gatvėje, Mažeikiuose, pastebėjo išeinančius asmenis. Įvyko kažkoks konfliktas ir jis pamatė, kad kažkas sudavė pusbroliui Justui į veidą. Kadangi jis buvo su sese truputį toliau nesuvokė dėl mko prasidėjo konfliktas. Po to, kai Justui buvo suduotas smūgis, prasidėjo didesnis konfliktas. Neužilgo kaltinamieji pasišalino. Jis su draugais įsėdo į automobilį ir nuvažiavome į kitą „Maximos“ aikštelę laukti A. M.. Nesulaukęs Aurimo, Justas išėjo paskui kaltinamuosius, jis juos sekė. Tada Justui iš paskos išėjo ir jis. Sankryžoje, einant į Žemaitijos g. 17 namo kiemą, prie to namo sutiko A. M., kuriam jau buvo suduotas smūgis į veidą. Jie prasilenkė, Justas išėjo toliau, o jis nuo Justo atsilikau per 2-3 laiptines, bet dar pamatė į kurią laiptinę jie įėjo. Į laiptinę durys buvo neuždarytos, jis užėjo į laiptinę, pradėjo laiptais kilti į viršų, iš pirmo į antrą aukštą lipo, kai išgirdo kad viršuje vyksta grumtynės. Jis pašaukė Justą, bet šis neatsiliepė, išgirdo, kad kažkas pradėjo bėgti į apačią, ir jis puolė bėgti per laiptinės laukutines duris. Kas vyko toliau negali paaiškinti, nes buvo praradęs sąmonę. Atsipeikėjo jis tik savo laiptinėje penktame aukšte, beldė į savo buto duris, duris atidarė mama, kurios prašė, kad suteiktų pagalbą. Jį išvežė į Mažeikių ligoninės priimamąjį, kur jam suteikė pagalbą ir iš karto išsiuntė į Klaipėdos ligoninę. Teko patirti operaciją, buvo priverstas vartoti daug vaistų nuo skausmo. Žandikaulyje esanti plokštelė jam žiovaujant sukelia fizinį skausmą, jis negali pilnai išsižioti, dėl ko patiria įvairius nepatogumus. Dėl sužalojimų patyrė ir turtinę, ir neturtinę žalą. Su kaltinamaisias jis susitarė dėl jam padarytos žalos atlyginimo sąlygų ir šiuo metu pretenzijų jiems nebeturi, su jais susitaikė.

Savo duotus parodymus 2014-04-14 nukentėjusysis V. V. parodymų patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas vietą prie prekybos centro „Maxima‘, esančio Žemaitijos g. 20, Mažeikiuose, kurioje nepažįstamas vyriškis sudavė smūgį Justui į veidą. V. V. taip pat parodė Žemaitijos gatvės 15 namo penktą laiptinę, į kurią įėjo Justas ir iš paskos Justui įėjo jis. Toje laiptinėje V. V. parodė vietą, kurioje stovėdamas, pašaukė Justą ir laiptinės duris, kurių nespėjo atidaryti (1 t., 19-23 b. l.).

Nukentėjusysis A. M. teismo posėdyje parodė, kad 2014-01-01 susiskambino su V. V., su jo sese, J. B., drauge, nusprendė susitikti prie „Maximos“ parduotuvės. Jis buvo išgėręs, į „Maximą“ nenorėjo eiti, todėl išėjo į parduotuvę „Jums“, kuri yra prie Žemaitijos 15 namo ar 17 namo, nežino tiksliai adreso. Buvo tamsu, einant ir prasilenkiant su kažkokiais žmonėmis, kažkas sudavė jam smūgį į veidą, nežino kas. Kaip, su kuo jis apsistumdė, ar koks konfliktas buvo, jis negali pasakyti. Ar jį mušė vienas asmuo, ar keli, nesuprato, nes nuo smūgio buvo nugriuvęs ant žemės. Kol atsipeikėjo, pamatė, kad pareina Justas su Vygantu. Jie pasakė, kad įvyko kažkoks konfliktas, kad jie eina žiūrėti kur nuėjotie vyriškiai, kuries sumušė Justą. Jie išėjo, o jis nuėjo atgal pas draugus, visi stovėjo prie „Juodojo gintaro“. Stovėjo vairuotojas Vytautas, Vyganto sesė Beatričė ir jo draugė Ieva. Jie jam pasakė, kad prie „Maximos“ visi sukonfliktavo ir vaikinai išėjo žiūrėti kur nuėjo konfliktą sukėlę vyriškiai, norėjo surasti, kad pareiškimą policijai parašyti ar kažką pašnekėti. Praėjo gal 10-15 minučių, Beatričei paskambino jos mama, liepė greitai bėgti namo, nes Vygantas parėjo namo visas kruvinas. Išbėgo Beatričė, Vyganto draugė Ieva. Apie tai, kad buvo sumuštas ir Justas, jis sužinojo iš draugų, tačiau kas sumušė Justą ir Vygantą, kada ir dėl ko bei kokius smūgius jiems sudavė, nežino, nes pats tų muštynių nematė. Nuo jam suduotų smūgių buvo lūpa prakirsta ir keli dantys buvo pradėję klibėti, bet dabar viskas gerai. Sužalojimai jam buvo padaryti, bet jis dėl to niekur nesikreipiau. Dėl suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Liudytojas V. N. parodė, kad 2014-01-01, apie 21.20 val., prieš tai susitaręs telefonu su draugu A. M., atvažiavo prie prekybos centro „Maxima“, esančio Žemaitijos gatvėje. Netrukus prie jo automobilio atėjo Aurimas su Beatriče, o dar už kelių minučių - Justas su Vygantu. Netrūkus iš „Maximos“ išėjo trys vyrai ir moteris su vaikais. Prie „Maximos“ buvo Vygantas su Justu ir ten kilo triukšmas tarp vyrų, tarp tų, kurie išėjo, ir minėtų jo draugų. Vyganto sesuo priėjo prie tų vyrų, pradėjo juos raminti, kažką jie ten pasakė, norėjo ją pulti, jis ją užstojo, susistumdė su tuo vienu vyriškiu ir jie išėjo link šviesoforo. Jis matė, kad vienas iš tų vyriškių lygtai smūgiavo Justui į galvą, bet nežino kuris. Jis buvo tamsia striuke. Justo akiniai nukrito, nepastebėjo, ar pats Justas buvo nukritęs ant žemės. Jis su draugais Beata, Justu ir Vygantu susėdo į mašiną ir nuvažiavo į kitą pusę, paskui nuėjo į „Maximą“ nusipirkti cigarečių. Kai jis parėjo iš „Maximos“, buvo tik Beata, nebebuvo nei Vyganto, nei Justo. Beata jam pasakė, kad jie išėjo, o kur išėjo, niekas jam nesakė. A. M. vėliau parėjo, jam iš burnos kraujas bėgo, jam kažkas buvo su dantimis, sakė, kad gavo mušti, o nuo ko gavo, nieko nesakė.

Nepilnametis liudytojas A. J. parodė, kad tiksliai datos nepamena, vakare, jau buvo tamsus paros metas, kartu su draugais G. G., M. Š. ir M. K. ėjo pro Žemaitijos gatvės 15-ą namą. Matė, kaip į kažkurią šio namo laiptinių įėjo keli vyriškiai ir moterys. Kai šie įėjo į laiptinę, pro juos praėjo nepažįstamas vaikinas, kurį vėliau jo draugai šaukė vardu Aurimas. Tas vaikinas ėjo link minėtų asmenų, kurie įėjo į kažkurią to namo laiptinę. Netrukus pamatė, kad Aurimas jau iš tos pusės, kur prieš tai ėjo, bėga atgal link prekybos centro. Kai jis tuomet pro juos prabėgo, jis pamatė, kad tas vaikinas laikė veidą užsidengęs ranka, tačiau kraujo dėmių ar kokių nors sužalojimų nematė. Ar Aurimą kas nors mušė, jis nematė. Tuomet prie to paties namo, nuo to paties centro pusės, atėjo du nepažįstami vaikinai, kurie jo ir jo draugų paklausė, ar nematė vyriškių su moterimis. Kažkuris atsakė jiems, kad tie vyriškiai nuėjo į vieną iš to namo laiptinių. Tie vaikinai tuomet nuėjo į tą laiptinę. Matė, kaip jiems įėjus užsidegė laiptinės šviesos ir tuoj pat pasigirdo garsai, panašūs į muštynių, lyg kažkas kristų nuo laiptų. Jis tik girdėjo minėtus garsus, tačiau kas, kam tiksliai ir ką darė, nematė, nes į laiptinę įėjęs nebuvo. Jis išsigando ir pabėgo toliau nuo tos laiptinės. Netrukus apėję su draugais aplink namą, visi sugrįžo prie vienos iš to paties namo laiptinių, jis pamatė gulintį vaikiną, kuris buvo sumuštas, jo veidas buvo kruvinas, jis gulėjo nejudėdamas, lyg būtų be sąmonės. Jie išsigandę paėjo į šoną ir Gvidas iš savo telefono iškvietė pagalbą. Netrukus vėl atėjo prie tos laiptinės, tačiau ten minėto sužaloto vaikino jau nebebuvo. Kur jis dingo, nežino. Toje vietoje Gvidas rado telefoną, apie kurį pranešė pagalbos telefonu ir ruošėsi nunešti jį į policijos komisariatą, o jis išėjo į namus.

Nepilnametis liudytojas G. G. parodė, kad 2014-01-01 vakare, jis ėjo su draugais Aurimu, Modestu ir Mindaugu į prekybos centrą “Maxima”, Žemaitijos gatvėje, Mažeikiuose. Tame prekybos centre matė grupę asmenų, kuriuos vėliau matė ir prie Žemaitijos gatvės 15 namo, tačiau kiek tiksliai jų buvo, neįsidėmėjo. Išėjęs iš minėto centro, ties automobilių stovėjimo aikštele ir ten stovėjusiais kažkokiais automobiliais, pamatė stovinčią grupę nepažįstamų asmenų, vienas iš kurių buvo tas pats, kurio telefoną jis vėliau rado prie Žemaitijos gatvės 15 namo. Prie jų buvo ir keli asmenys iš minėtos kitos kompanijos, kurie buvo vėliau prie Žemaitijos gatvės 15 namo, kai vaikinas vardu Aurimas ėjo pro šalį. Abi šios kompanijos dėl kažko barėsi, šūkavo vieni ant kitų. Jam matant toje vietoje minėti asmenys nesimušė. Netrukus jų konfliktas baigėsi ir grupė asmenų, kuriuos vėliau matė prie Žemaitijos gatvės 15 namo, nuėjo iš tos vietos pirmi, netrukus į tą pačią pusę nuėjo ir asmuo, vardu Aurimas. Jis su draugais taip pat nuėjo link tos pusės. Eidamas su draugais pro Žemaitijos gatvės 15-ą namą, prie jo šono pamatė stovinčius vyriškį ir moterį iš vienos kompanijų, kuri su kita kompanija konfliktavo prieš tai prie prekybos centro. Jie ten kalbėjosi, o kiti du iš jų kompanijos vyriškiai sėdėjo ant tame name esančios draudimo patalpų laiptų. Tuomet prie tų ant laiptų sėdinčių asmenų nuo prekybos centro “Maxima” atėjo vaikinas, kurį girdėjo vėliau jo draugus šaukiant varduAurimas. Jis kažką ketino tiems ant laiptų sėdintiems vyriškiams pasakyti, tačiau tuomet vienas iš tų vyriškių sudavė jam smūgį kumščiu į galvą. Nuo to smūgio Aurimas nugriuvo ant žemės ir prašė leisti atsistoti bei pasikalbėti. Tačiau smūgį kumščiu Aurimui sudavęs vyriškis neleido jam atsistoti ir spardė šį gulintį ant žemės į įvairias kūno vietas. Jis prašė kitų kartu su Aurimą mušusiu asmeniu buvusių asmenų, kad šie nebeleistų mušti Aurimo, tačiau kažkas iš jų pasakė, tegul muša, gal yra už ką. Tuomet Aurimas atsistojo ir nubėgo link to paties centro pusės. Tuomet iš tos pačios pusės iki šalia minėto namo esančio šviesoforo atėjo du, kaip suprato, Aurimo draugai, nes jie šaukė jį vardu. Girdėjo, kaip Aurimas papriekaištavo tiems draugams sakydamas: „Kokie jūs draugai, kad man nepadėjote“ ir nuėjo link prekybos centro “Maxima”. Ant laiptų sėdėję asmenys ir kartu su jais buvę asmenys įėjo į kažkurią Žemaitijos gatvės 15 namo laiptinę. Pamena, jog tai buvo ketvirta arba penkta laiptinė. Minėti Aurimo draugai įbėgo į tą pačią laiptinę ir jis netrukus išgirdo garsus, panašius į spyrius kojomis. Suprato, kad kažkas toje laiptinėje yra mušamas, tačiau kas ir ką dare, nematė, nes į laiptinę įėjęs nebuvo, kadangi bijojo. Tuomet atsidarė tos laiptinės durys ir jis su draugais išsigandęs nubėgo už namo. Apibėgę aplink namą, ėjo pro tą pačią laiptinę ir tuomet ant žemės pamatė gulintį vieną iš minėtų Aurimo draugų, kurį atpažino iš rūbų. Vaikinas gulėjo ant žemės, buvo be sąmonės, galva ir veidas buvo kruvini. Jis tuo metu gulėjo ant žemės prie tos laiptinės vienas, jokių kitų asmenų prie jo nebuvo. Tuomet pasigirdo kažkurios laiptinės durų girgždesys ir jis išsigandęs, kad gali išeiti tie patys minėtus vaikinus mušę vyriškiai, nubėgo su draugais už to paties namo, į kitą pusę. Ten iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie sumuštą vaikiną. Tuomet su draugais sugrįžo prie to vaikino, tačiau jo ten jau nebebuvo. Kur jis dingo, nežino. Tačiau toje vietoje, kur jis prieš tai gulėjo, pamatė ant žemės gulintį mobiliojo ryšio telefoną. Vėl paskambino minėtu pagalbos telefonu ir pranešė, kad vaikino, apie kurį pranešė, nebėra ir kad rado mobilųjį telefoną. Centro darbuotoja liepė nunešti tą telefoną į policijos komisariatą, ką jis ir padarė. Iš policijos komisariato kartu su Modestu ir Mindaugu sugrįžo prie to paties namo laiptinės, kur buvo sumuštas minėtas vaikinas ir kur rado telefoną. Ten netrukus atėjo, kaip suprato iš pokalbio, vaikino, kurio telefoną rado, sesuo, kuri padėkojo už nuneštą į policiją telefoną. Ji skambino kažkokiam Justui, o netrukus iš vienos laiptinių išėjo vaikinas, kurį atpažino, kaip Aurimo vieną iš draugų ir suprato, kad tai ir yra Justas. Kartu su juo prie laiptinės atėjo ir kažkoks vyriškis, kuris vilkėjo raudonos spalvos marškinėlius. Kas vyko po to, nežino, nes išėjo į namus. Ar vaikiną, kurį rado gulintį be sąmonės ant žemės prie laiptinės, ten kažkas mušė, ar jis neteko sąmonės po to, kai buvo sumuštas laiptinėje, nežino, nes to nematė. Aurimą mušė tik vienas vyriškis prie Žemaitijos gatvės 15 namo šono. Aurimą mušęs vyriškis prieš tai nešė ant pečių mažą vaiką.

Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nepilnametis liudytojas G. G. patvirtino 2014-09-26 parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas vietą prie prekybos centro „Maxima“, esančio Žemaitijos g. 20, Mažeikiuose, kurioje matė besiginčijančius asmenis, vietą prie Žemaitijos gatvės 15 namo, kur sėdėjo asmenys, buvę kartu su Aurimą mušusiu vyriškiu, vietą prie to paties namo, kurioje vyriškis, nešęs prieš tai ant pečių mažą vaiką, mušė Aurimą, vietą prie to paties namo tarp septintos ir aštuntos laiptinių, kurioje matė gulintį sumuštą Aurimo draugą ir kurioje vėliau rado mobiliojo ryšio telefoną (1 t., 84-89 b. l.).

Liudytoja B. V. parodė, kad 2014-01-01, apie 21 val., kartu su broliu Vygantu, pusbroliu Justu ir draugu Aurimu atėjo į prekybos centrą “Maxima”, esantį Žemaitijos g. 20, Mažeikiuose. Išėję iš prekybos centro, susitiko su draugu V. N., kuris prie prekybos centro atvažiavo automobiliu. Prie Vytauto automobilio visiems kalbantis, iš prekybos centro išėjo du jai nepažįstami vyriškiai. Ji nespėjo sureaguoti kas atsitiko, kai pamatė, kad J. B. ieško akinių ant žemės. Vienas iš tų vyriškių (teisme nurodė V. V.) ėjo link jos brolio Vyganto, todėl ji įsitempė į mašiną, nes išsigando kad neįvyktų muštynių. Ar kuris nors iš vyriškių sudavė smūgius Justui ji nepastebėjo. Kai konfliktas baigėsi, minėti vyriškiai nuėjo link Žemaitijos gatvės 15 namo. Justas kažkur dingo, kada ir kur jis išėjo, ji nepastebėjo. Ji su Vygantu ir Vytautu nuvažiavo į kitą automobilių stovėjimo aikštelę prie to paties prekybos centro, iš Draugystės gatvės pusės. Vytautas išėjo nusipirkti cigarečių, ji liko su broliu. Vygantas staigiai išlipo iš automobilio ir nuėjo link namų, jis pasakė, kad eis ieškoti Justo. Tada ji su Navardausku nuvažiavo prie „Juodojo gintaro“, prie „Valinos“, susiskambino su Ieva, ji atėjo prie „Valinos“. Vėliau ji ne kartą skambino broliui, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Neužilgo mama paskambino Ievai ir pasakė, kad Vygantas yra namuose ir kad jis yra sumuštas. Ji grįžo į namus, kur pamatė sužalotą brolį. Vyganto veidas buvo kruvinas, ant kaktos matėsi kirstinė žaizda. Ji daug kartų skambino Justui ir šiaip ne taip prisiskambino. Ji su tėčiu išėjo ieškoti Justo. Justas buvo prie kaltinamųjų laiptinės, su juo kartu buvo ir kaltinamieji. Justas buvo be striukės, be rankinės. Matė, kad Justas buvo išsigandęs, ji jam sakė, kad eitu namo. Justas pasakė, kad neeis, nes ten visi jo daiktai yra, pasakė, kad viską pasiims ir tada pareis. Prie laiptinės, kur su Justu bendravo, buvo tamsu, nesimatė, kad Justas būtų sužalotas.

Liudytoja D. V. parodė, kad 2014-01-01, apie 20 ar 21 val., jos vaikai Vygantas ir Beatričė, sūnėnas Justas ir jų draugas Aurimas iš jos namų kažkur išėjo. Kur jie išėjo, jai nesakė, nors ji manė, kad jie nuėjo į netoli esantį prekybos centrą. Tai buvo diena po Naujųjų metų sutikimo, vaikai buvo vartoję alkoholio, tačiau labai girti nebuvo, o Justas atrodė mažiausiai neblaivus. 22.05 val. ji išgirdo silpną beldimą į buto duris, kurias atidariusi, pamatė sūnų Vygantą visą kruviną, jis sakė „padėkite man, užpuolė mane“. Ji įvedė sūnų į buto koridorių ir ten pastebėjo, kad sūnaus kaktoje yra „V“ raidės formos kirstinė žaizda. Vygantas nuolat kartojo: „ Kur Justas“. Ji pradėjo skambinti dukrai. Dukra neatsiliepė, tada paskambino sūnaus draugei I. P.. Ji kartu su Beatriče atėjo į namus. Beatričė jai pasakė, jog tarp jų ir kažkokių nepažįstamų vyriškių prie prekybos centro “Maxima” kilo konfliktas, ji sakė atitraukusi brolį link savęs, kad nekiltų muštynės. Dukra taip pat sakė, kad Justas kažkur dingo po to konflikto, o Vygantas vienas išėjo link namų. Vyganto rūbų kišenėse nebuvo mobilaus ryšio telefono. Kadangi Vygantas visą laiką kartojo „Mama, kur Justas?‘, ji liepė vyrui eiti jo ieškoti, nes bijojo, kad gali būti irgi kažkur primuštas. Vyras su dukra ėjo ieškoti Justo, o ji pati sūnų nuvežiė įligoninės priėmimo skyrių. Ji visą laiką kai buvo ligoninėje, bandė skambinti Justui, bet jis ragelio nekėlė. Ji Justui skambino gal virš 10 kartų. Kai Vygantą apžiūrėjo medikai, susiuvo jam galvą, pasakė, kad yra suskilę abu žandikauliai, reikia skubiai vežti ar į Šiaulius, ar į Klaipėdą. Tada susiskambino su Klaipėdos ligoninę ir sūnų išvežė su greitąja pagalba. O ji tuo metu dar skambino ir prisiskambino Justui, jis nesugebėjo jai nieko pasakyti, kažką mykė. ji po 23 val. grįždama namo, bandė dar kartą Justui paskambinti, ir jau lipant laiptais išgirdo Justo telefono skambesį. Užlipusi iki trečio aukšto, pamatė Justą tiesiog sukniubusi ant laiptų. Jo akiniai buvo sudaužyti, nukritę, Justui buvo sudaužta vaido kairė pusė, buvo didžiulis guzas. Jį parsivedė namo, bandė aiškintis kas nutiko, bet jis nesuvokė apskritai, kur esąs, pradėjo kliedėti. Ji kai pamatė iš Justo ausies išsipylusį kraują, iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavo greitoji ir Justą išsivežė. Ligoninėje gydytojas sakė, kad jam yra sutrupintas kaulas. Ligoninėje Justui įtarė žandikaulio įtrūkimą, stebėjimui jį paguldė į ligoninę. Kitą dieną Justą išvežė į Klaipėdos ligoninę, kur jam buvo nustatytas žandikaulio lūžimas. Po įvykio Justas jai sakė, kad vienas iš vyriškių, su kuriais jie konfliktavo prie “Maximos”, prie to prekybos centro sudavė jam smūgį į veidą, nuo to smūgio nukrito jo akiniai ant žemės. Justas dar sakė, kad sekė iš paskos jį mušusį asmenį, nes norėjo jo paklausti, už ką buvo sumuštas. Justas sakė, jog įėjo tam vyriškiui iš paskos į Žemaitijos gatvės 15-to namo kažkurią laiptinę, kur vėl buvo sumuštas. Justas jai pasakė, jog įėjęs į tą pačią laiptinę Vygantas sušuko jo vardą ir tuomet jį laiptinėje mušę asmenys paliko jį ir nubėgo prie Vyganto, kur pastarąjį sumušė. Sūnui buvo skilę abu žandikauliai, vienas buvo sutrupintas, jam buvo atlikta sudėtinga operacija, ku įdėta plokštelė sujungti abu žandikaulius, plokštelė brangi, sūnaus apmokėjo ligonių kasos.

Liudytoja I. P. parodė, kad 2014-01-01 vakare jai paskambino V. V. sesė Beatričė, jos susitiko prie „Maximos“. Su Beatriče kartu buvo Aurimas, Vytautas. Aurimui buvo lūpa labai sutinusi ir kruvina. Aurimas, paklausus kas atsitiko, pasakė, kad pats nežino, kad jį kažkas užpuolė prie „Maximos“. Tuo metu jai paskambino Beatričės mama ir pasakė, kad Vygantas grįžo namo sumuštas. Ji tada greitai nubėgo pas Vygantą į namus. Atėjusi, pamatė, kad Vygantas sėdėjo koridoriuje sukniubęs, jis buvo nuo galvos iki kojų kruvinas, jam buvo prakirsta kakta, abu žandikauliai sulaužyti. Kai ji susitiko su Vyganto sese, ši jai nieko nepasakojo, kas ir kur ėjo. Kas atsitiko Vygantui ir Justui, ji nežino, pati jokių muštynių nematė. Vygantas praėjus kuriam laikui po įvykio sakė, kad mano, jog po pirmo smūgio neteko sąmonės, dėl ko beveik nieko nepamena. Vygantas muštynių metu kažkur pametė savo telefoną, kurį rado kažkokie vaikai, kurie jį atnešė į policijos komisariatą, pareigūnai tą telefoną atidavė Vygantui.

Liudytojas L. Z. parodė, kad 2014 -01-01 jis atėjo pas brolį Viktorą į namus. Pas brolį buvo jo sugyventinė Rita, draugas Saulius su žmona Aušra ir mažamečiu vaiku. Pas Viktorą visi šventė Naujuosius metus. Vakare jie visi išėjo į netoli esantį prekybos centrą „Maxima“. Iš prekybos centro jie išėjo ne visi kartu. Pirma išėjo R. M.. Jis su broliu ėjo link išėjimo ir Aušra sakė, kad Saulius gal pasiklydo, nes jis ne vietinis, gal išėjo per kitą išėjimą, prašė eiti paieškoti. Jis grįžo į prekybos salę, bet Sualiaus nerado, todėl vėl parėjo prie išėjimo iš prekybos centro ir pastebėjo, kad tarp jo brolio Viktoro ir grupės nepažįstamų asmenų vyksta konfliktas. Dėl ko prasidėjo konfliktas, jis negirdėjo. Viktoras ir keli vaikinai bei mergina dėl kažkuo aiškinosi. Link Viktoro ėjo vienas vaikinas, su kuriuo Viktoras susikibo ir pradėjo stumdytis. Vėliau jis girdėjo, kad konfliktas prasidėjo dėl to, kad prie brolio sugyventinės R. M. kažkas tai ten priekabiavo. Bendromis jėgomis jie tą konfliktą numalšino ir jie nuėjo link brolio namo. Į laiptinę pirmi ėjo Rita, Saulius su vaiku ir jis. Saulius su Rita ėjo į kambarį, o jis, pamatęs, kad brolio nėra, grįžo į antrą aukštą. Jie buvo jau 4 aukšto aikštelėje prie pat buto durų, kai išgirdo laiptinės durų trenksmą ir bėgančių laiptais žmonių žingsnius. Jie suprato, kad bėga ne vienas žmogus, suprato, kad juos kažkas vijosi. Vienas vaikinas bandė smūgiuoti Viktorui, bet ar nepataikė jam, ar jis pasitraukė, Viktoras jį stūmė ir vaikinas nukrito. Viktoras susirėmė su antru vaikinu ir jie grūmėsi, nusirito laiptais į apačią. Saulius, išgirdės triukšmą, išėjo į laiptinę, jis išbėgau žiūrėti brolio. Abu vaikinai buvo ant žemės, buvo grumtynės, jis juos bandė skirti. Brolis susižalojo koją, jis negalėjo atsistoti. Jis kitą vaikiną pakėlė, liepė eiti lauk, bet šis neėjo, ar jis nenorėjo eiti ar negalėjo, jis pasakyti negali. Jis tą vaikiną nusivedė prie kitos laiptinės ir ten jį paliko. Vaikinas buvo sąmoningas, negulėjo ant žemės, jis normaliai ėjo. Kai grįžo prie brolio, šis sėdėjo ant žemės, nes buvo susižalojęs koją ir negalėjo atsistoti. Kai jie grįžo kartu į laiptinę, pamatė vaikiną, kuris juos buvo pirmas užpuolęs, jis gulėjo laiptinėje. Jis pasilenkiė pažiūrėti ar jis gyvas. Pamatęs, kad vaikinas atmerkė akis, jį pakėlė ir nuvedė ten, kur paliko jo draugą. Vaikinas sakė, kad akinius yra kažkur pametęs, todėl grįžo atgal ieškoti jo akinių. Vaikinui jie pasiūlė karti išgerti, kad taip draugiškai užbaigti tą konfliktą. Visi nuėjo pas V. V. į butą. Ten kartu išgėrė, Justas skambino savo pusseserei. Ta mergina buvo atėjusi su tėvu, Justas buvo nusileidęs į pirmą aukštą, paskui grįžo, kiek dar pabuvo pas juos ir išėjo į namus.

Nepilnametis liudytojas M. Š. parodė, kad tiksliai datos nepamena, bet tai buvo žiema, vakare, kartu su draugais M. K., G. G. bei Aurimu ėjo nuo prekybos centro „Maxima“, esančio Žemaitijos gatvėje, link Sodų gatvėje esančio parkelio. Einant pro vieną iš Žemaitijos gatvės namų, kurio numerio nežino, priekyje matė link to namo einantį jam nepažįstamą vaikiną. Jis ėjo link kito vyriškio, šalia kurio buvo mažas vaikas. Jis išsigando ir nuėjęs prie greta esančio namo kampo pasislėpė. Eidamas girdėjo, kaip kažkas sake, kad nori pasikalbėti. Gvidas su Mindaugu stebėjo, kas ten vyko, o jis nežiūrėjo visą laiką, kas ten vyko, todėl visų įvykio aplinkybių nematė. Po kažkurio laiko pamatė, kad vaikinas, kuris ėjo link vyriškio, buvusio su vaiku, nugriuvo ant žemės. Suprato, kad tas vaikinas buvo mušamas, nes pats lygioje vietoje nugriuvęs nebūtų. Po kažkurio laiko mušamas vaikinas atsistojo nuo žemės ir nuėjo link Žemaitijos gatvės, kur yra šviesoforu reguliuojam pėsčiųjų perėja. Vyriškis su vaiku nuėjo į kažkurią to namo laiptinę, jam iš paskos ėjo dar keli asmenys, tarp kurių buvo dvi moterys. Jis suprato, kad jie visi yra vyriškio su vaiku draugai, nes prieš tai matė, kaip jie visi kartu išėjo iš prekybos centro “Maxima” ir visi kalbėjosi. Minėtą vaikiną mušė tik vienas vyriškis, kuris buvo su vaiku, kiti tam vaikinui nieko nedarė. Kai sumuštas vaikinas nuėjo iš tos vietos, Gvidas pašvietė telefonu vietą, kur jis buvo nugriuvęs ir jis matė, ten kraujo dėmes. Iš to suprato, kad tas vaikinas toje vietoje tikrai buvo mušamas. Matė, kaip sumuštas vaikinas prie minėto šviesoforo susitiko du, kaip suprato, savo draugus, nes sakė jiems: „Kokie jūs man draugai, jei man nepadėjote“. To sumušto vaikino du draugai atėjo prie to paties namo, į kurį įėjo vyriškis su vaiku. Ar kuris nors iš jų klausė apie laiptinę, į kurią įėjo minėti asmenys, jis nepamena. Ką jis su draugais darė po to, nepamena. Pamena, jog kažkokiu momentu bėgo už namo, tačiau dėl ko bėgo, nebepamena. Po kažkurio laiko su draugais atėjo atgal prie to paties namo, kur prie vienos iš ten esančių laiptinių pamatė gulintį nepažįstamą vaikiną, kuris šiek tiek judėjo. Jis pats prie vaikino nėjo, nes bijojo. Jį matė tik iš tolo, todėl pasakyti, ar tai buvo tas pats iš dviejų vaikinų, atėjusių nuo šviesoforo pusės, negali. Gvidas iš savo telefono skambino į policiją, girdėjo, kaip jis sakė, kad reikia greitosios pagalbos. Po to jie visi nuėjo už namo ir ten kurį laiką visi stovėjo. Kai pamatė ant žemės gulintį vaikiną, daugiau jokių kitų asmenų tame kieme nebuvo. Maždaug po 5 minučių vėl atėjo prie tos vietos, kur gulėjo minėtas vaikinas, tačiau to vaikino toje vietoje jau nebebuvo. Toje vietoje tik matė kraujo dėmę. Dar toje vietoje jie rado mobiliojo ryšio telefoną, kuris, kaip suprato, buvo to vaikino. Tą telefoną nunešė į policijos komisariatą. Jis, Mindaugas ir Gvidas iš policijos dar sugrįžo prie to paties namo, o Gvido draugas jau buvo išėjęs į namus. Po kažkurio laiko atėjo kažkokia nepažįstama mergina, kuri klausė, kur čia vyko muštynės. Kažkuris iš jų parodė į kažkurią to namo laiptinę. Netrukus iš tos laiptinės kažkas išėjo ir kalbėjosi su ta mergina, tačiau kas jie buvo ir apie ką kalbėjo, nebežiūrėjo, nes netrukus išėjo į namus. Kas mušė vaikiną, kuris gulėjo prie vienos minėto namo laiptinių ir kurio telefoną jie rado, jis nematė.

Nepilnametis liudytojas M. K. parodė, kad tiksliai datos nepamena, bet žino, jog tai galėjo būti kažkuri diena iškarto po Naujųjų metų sutikimo, apie 20 ar 21 val., jis kartu su draugais Aurimu, M. Š. ir G. G. ėjo nuo prekybos centro „Maxima“, esančio Žemaitijos gatvėje, pusės link Sodų gatvėje esančio parkelio. Einant pro vieną iš Žemaitijos gatvės namų, kurio numerio nežino, maždaug už 20 metrų priekyje prie to namo, pamatė, kaip mušėsi du vyrai. Kuris kuriam ką tiksliai dare, nematė. Tik netrukus vienas iš tų vyriškių nugriuvo ant žemės, o kitas jam spyrė kažkur į galvą. Netoli jų stovėjo kitas vyras, šalia kurio stovėjo mažas vaikas. Tas vyriškis, šalia kurio stovėjo vaikas, muštynėse nedalyvavo. Jis su draugais išsigando, kad vyrą mušęs vyriškis nepamatytų jų ir nesumuštų, todėl visi pasislėpė už to paties namo kampo. Po kažkurio laiko jis iš už kampo pažiūrėjo į tą vietą, kur minėtas vyras buvo mušamas, ir pamatė, kad jis jau atsistojęs ėjo per Žemaitijos gatvę, kur yra šviesoforas. Matė, kaip tas vyriškis kitoje gatvės pusėje prie šviesoforo kalbėjosi su dviem ar trim, tiksliai nebepamena, vaikinais, kurie, kaip jis suprato, buvo jo draugai. Tas vyriškis, kuris spyrė gulinčiam vyriškiui, po muštynių nuėjo į to paties namo, prie kurio tą vyriškį mušė, kažkurią laiptinę. Netrukus prie to namo atėjo tie vaikinai, su kuriais ką tik sumuštasis vyriškis prie šviesoforo kalbėjosi, kurie jų paklausė, ar nematė, į kurią laiptinę įėjo ką tik jų draugą ar pažįstamą sumušęs vyriškis. Kažkuris iš jų parodė tą laiptinę į kurią po muštynių minėtas vyriškis įėjo. Kai tie vaikinai įėjo į parodytą laiptinę, jis, būdamas su draugais prie to namo kieme, šalia ten esančių karstyklių, išgirdo toje laiptinėje garsą, panašų į tokį, lyg kažkas muštųsi, grumtųsi ar net kristų laiptais. Netrukus atsidarė tos laiptinės durys ir jis pamatė, kaip vienas iš tų vaikinų, kuris jų klausė apie laiptinę, šonu išriedėjo iš laiptinės prie laiptinės durų. Jam iš paskos išėjo kitas vyriškis, kuris buvo vyriškio, kuris prie namo gulinčiam vyriškiui spyrė į galvą, draugas. Matė, kaip tas vyriškis prie laiptinės durų viena koja mindė šonu iš laiptinės išriedėjusiam ir ant žemės tebegulinčiam vaikinui galvą. Ką dar tas vyriškis tam gulinčiam vaikinui darė, nematė, nes išsigandęs pabėgo iš tos vietos į kitą pusę. Iš laiptinės išriedėjusiam vaikinui galvą mindė ne tas pats vyriškis, kuris prieš tai prie namo spyrė kitam vaikinui, tačiau kitas. Po kažkurio laiko jis su draugais apėjęs tą patį namą atėjo iš kitos pusės prie kažkurios to paties namo laiptinės ir ten, prie vienos iš to namo laiptinių, pamatė gulintį tą patį vaikiną, kuris prieš tai išsirideno šonu iš laiptinės ir kuriam minėtas vyriškis mindė koja galvą. Tas vaikinas tuo metu buvo be sąmonės, nes visiškai nejudėjo ir nereagavo į aplinką. Gvidas iš savo telefono iškvietė policiją. Tuo metu, kai pamatė tą vaikiną gulintį be sąmonės, kieme prie to namo jokių kitų asmenų nebuvo. Tuomet jis su draugais nuėjo už to namo kampo, o kai po kažkurio laiko sugrįžo prie tos pačios vietos, to vaikino ten jau nebebuvo. Toje vietoje jie rado mobiliojo ryšio telefoną. Gvidas vėl paskambino į policiją ir pasakė, kad vaikino jau nebėra. Dar Gvidas pasakė, kad rado to vaikino telefoną ir jam liepė jį atnešti į policiją. Tuomet su Gvidu nunešė tą telefoną į policijos komisariatą. Po to išėjo į namus ir prie minėto namo sugrįžęs nebuvo.

Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nepilnametis liudytojas M. K. patvirtino 2014-12-12 parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas vietą prie Žemaitijos gatvės 15 namo pirmos laiptinės, kur matė du besimušančius vyrus, viena iš kurių netrukus nugriuvo ant žemės, o kitas šiam gulinčiam ant žemės spyrė į galvą, apytikslią vietą prie to paties namo, kur matė vieno vyriškio mušamą iš kažkurios laiptinės išriedėjusį vaikiną, vietą prie to paties namo tarp septintos ir aštuntos laiptinių, kurioje matė gulintį be sąmonės vaikiną ir kurioje vėliau rado mobiliojo ryšio telefoną (1 t., 98-102 b. l.).

Liudytojas A. V. teisme parodė, kad 2014-01-01 apie 22.00 val. jų sūnus Vygantas buvo rastas laiptinėje prie durų sumuštas. Žmona skambino iš karto J. B., kuris sakė, kad yra Žemaitijos 15. Justas, kalbant su juo telefonu, nesiskundė, kad jam yra blogai, kad jam reikalinga pagalba. Jis su dukra nuėjo prie nurodyto namo, kadangi sprendė, jog jei sūnus sumuštas tasa pats galėjo ir Justui nutikti. Iš laiptinės išėjo J. B., kartu su juo buvo vyriškis, turbūt kaltinamasis S. I.. Tada Justas buvo be akinių, jis neklausė kur jo akiniai. Į klausimą ar tas vyriškis sumušo V. J. pasakė, kad ne. Jis taip pat atsisakė su jais eiti namo. Jis daug Justo nieko neklausinėjo, nes turėjo važiuoti pas sūnų į ligoninę. Vėliau Justui paskambino iš ligoninės žmona ir pasakė: „Justai, pareik, kai mes parvažiuosime, kad būtum namuose“. Kai jie parvažiavo į namus, Justą irgi rado sumuštą laiptinėje. Prie Žemaitijos g. 15 namo jis nematė ar Justas buvo sumuštas, nes ten tamsu buvo, jokios lemputės ten nedegė.

Iš 2014-01-01 informacinio pranešimo Nr. 0114000003125, matyti, kad 2014-01-01, 23.42 val., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie tai, kad 2014-01-01, 22.25 val., greitosios medicinos pagalbos į Mažeikių ligoninę buvo pristatytas V. V., gim. 1990 m., kuriam diagnozuota: kaktos mušta žaizda, apatinio žandikaulio lūžimas. Sumušė prie Žemaitijos g. 17 namo nepažįstami asmenys (1 t., 11 b. l.).

Iš 2014-01-02 informacinio pranešimo Nr. 0114000003197, matyti, kad 2014-01-01, 00.28 val., pranešėja D. V. pranešė, kad namuose yra J. B., kuris su jos sūnumi V. V. kieme, prie Žemaitijos g. 15 namo, prieš kelias valandas, buvo sumuštas. Apie sumušimą pareigūnai jau buvo informuoti. V. jau ligoninėje, o B. buvo pabėgęs. Vaikinui stipriai ištinęs veidas, kraujuoja iš ausų. Informacijos papildymas: 2014,01.01., 00.52 val., į Mažeikių ligoninę greitosios medicinos pagalbos buvo pristatytas J. B., gim. 1992, kuriam diagnozuota: kairės pusės žandikaulio lūžimai. Aplinkybės: 2014-01-01, apie 22 val., prie Žemaitijos g. 15 namo, sumušė nepažįstami asmenys. Paguldytas į chirurgijos skyrių (1 t., 12-14 b. l.).

Iš 2014-02-27 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint vaizdo įrašą, pateiktą UAB „KLI LT“, nustatyta, jog vaizdo įrašo data 2014-01-01, įrašo pradžios laikas 21:00:00. Vaizdo įraše stebimas daugiabučio namo vaizdas ir namo aplinkos vaizdas. Prie vienos iš namų laiptinių matyti judančių asmenų siluetai. Vaizdo įrašo laike 21:34:20 matyti, kaip nuo tos pačios laiptinės, prie kurios prieš tai matėsi judantys siluetai, nubėga du asmenys. Vienas iš jų, vilkintis šviesios spalvos kelnes ir tamsios spalvos striukę, svirduliuodamas atbėga netoli vaizdo įrašo apatiniame dešiniame kampe esančios laiptinės ir sustoja. Jam iš paskos bėgęs asmuo, vilkintis tamsios spalvos rūbus, apsisuka ir grįžta prie laiptinės, nuo kurios pusės atbėgo. Asmuo, vilkintis šviesios spalvos kelnes, vaikšto svirduliuodamas pirmyn atgal, o netrukus atsitupia ant šaligatvio. Tuo metu matyti, kaip prie laiptinės, prie kurios buvo matyti judantys siluetai, juda kažkokie asmenys. Vaizdo įrašo laike 21:35:00 matyti, kaip nuo laiptinės, prie kurios matėsi judantys siluetai, atbėga asmuo be striukės, kuris, pribėgęs prie ant šaligatvio tupinčio asmens, spiria šiam koja į galvą. Asmuo, kuriam buvo spirta, nuo šio smūgio nugriuvo ant žemės, nugriuvo ant nugaros. Spyręs asmuo nueina atgal, prie jo pribėga moteris, kurios plaukai nugaroje surišti į kuodą, kuri ką tik spyrusį asmenį laiko rankomis, o netrukus nusiveda į vieną iš to namo laiptinių. Ant žemės po smūgio nugriuvęs asmuo kurį laiką guli nejudėdamas, paskui pradeda po truputį judinti galūnes. Matyti, kaip prie jo trumpam prieina jauno amžiaus asmenys, kurie pasižiūri į jį ir nubėga. Gulintis ant žemės asmuo po kažkurio laiko atsistoja ir nueina iš tos vietos. Vėliaus stebima, kaip į tą vietą, kur gulėjo minėtas asmuo, vėl ateina du jauno amžiaus asmenys, galimai vaikai, jiems iš paskos ateina dar vienas. Vienas iš minėtų dviejų asmenų toje vietoje kur gulėjo asmuo, kažką paima ir visi iš ten nubėga (1 t., 120-123 b. l.).

Iš 2014-02-18 apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtame vaizdo įraše, pateiktame UAB „Maxima apsauga“, yra matyti prekybos centro „Maxima“ koridoriaus 2014-01-01 vaizdas, iš Žemaitijos gatvės pusės. Vaizdo įrašo laike 21:15:28 matyti, kaip į prekybos centrą įėjo vyriškis, vilkintis džinsines kelnes, tamsios spalvos striukę, raudoną džemperį, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, jis ant pečių užsisodinės mažametį vaiką. Šalia jo eina L. Z.. Už jų eina V. V., kuriam į vieną parankę įsikibusi liudytoja R. M., o į kitą - moteris, kurios plaukai susukti į kuodą. Išeinant iš prekybos centro R. M. eina priekyje, jai iš paskos eina V. V., kuris kažką sako gestikuliuodamas, R. M. pradeda bėgti, V. V. ją prie išėjimo pasiveja, netrukus abu apsikabina. Prie jų prieina moteris, kurios plaukai susukti į kuodą, ir L. Z., V. V., R. M. bei moteris, susuktais į kuodą plaukais, išeina. (1 t., 125-128 b. l. )

Iš 2014-11-19 specialisto, atlikusio vaizdų tyrimą, išvados Nr. 11K-215(14) matyti, jog yra tikimybė, kad pateiktose lyginamosiose vaizdo bylose asmuo, dėvintis raudonos spalvos džemperį, tamsią striukę, mėlynos spalvos džinsines kelnes, juodos spalvos kepurę, ir asmuo, spyręs pritūpusiam asmeniui, yra vienas ir tas pats asmuo (1 t., 132-134 b. l. ).

Iš 2014-11-14 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti du garso įrašai, pateikti bendrojo pagalbos centro. Apžiūros metu nustatyta, jog abu garso įrašai yra padaryti iš to paties telefono numerio. Abiejuose įrašuose pranešėjas pagal balsą jauno amžiaus. Pirmajame garso įraše girdisi, kaip pranešėjas, paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą, prašo iškviesti greitąją pagalbą prie Žemaitijos gatvės 15 namo, Mažeikiuose, ir nurodo, kad greitosios reikia sumuštam vaikinui. Kitame garso įraše girdisi, kaip tas pats jauno amžiaus asmuo, paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą, prašo nebesiųsti greitosios prie Žemaitijos gatvės 15 namo, nes sumuštas vaikinas kažkur išėjo, jo prie to namo nebėra. Taip pat, tas pats asmuo praneša, kad rado sumušto vaikino telefoną. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja nurodo skambinusiam asmeniui nunešti rastą telefoną į policiją. Pranešėjas patvirtina, jog telefoną nuneš į policijos komisariatą (1 t., 137-140 b. l.).

Iš 2014-11-14 tarnybinio pranešimo matyti, kad byloje 2014-02-27 tyrėja atliko 2014-01-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „KLI LT“ darbuotojos K. S. pateikto vaizdo įrašo apžiūrą. Apžiūros metu byloje nei vieno iš įraše matomų asmenų nebuvo apklaususi, todėl, jų nepažindama, nenurodė asmens duomenų. Apklausus visus vaizdo įraše esančius asmenis, nustatė, jog asmuo, kurį vaizdo įraše nurodė, kaip vilkintį tamsius rūbus ir dėvintį kepurę su snapeliu, yra liudytojas L. Z.. asmuo, kuris prie Žemaitijos g. 15 namo atbėga be striukės prie tupinčio nukentėjusiojo V. V. ir spiria jam į galvą, yra įtariamasis S. I.. Moteris, kurią vaizdo įraše apibūdino, kaip vilkinčią striukę iki klubų, avinčią ilgus batus ir kurios plaukai viršugalvyje susukti į kuodą, yra S. I. sugyventinė A. R.. Taip pat, buvo nustatyta, jog 2014-02-18 UAB „Maxima apsauga“ apsaugos darbuotojo V. P. pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta moteris į kuodą susuktais plaukais yra A. R., o vyriškis, nešantis ant pečių sėdintį mažametį vaiką, yra S. I. (1 t., 148 b. l.).

Iš 2014-03-05 specialisto išvados Nr. G 347/14 (04) matyti, kad V. V. padaryti sužalojimai: apatinio žandikaulio kairio kampo ir dešinės šakos kaklo sričių lūžiai, muštinė žaizda kairėje kaktos pusėje. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus veidą. V. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., 26 b. l.).

Iš 2014-04-16 nukentėjusiojo J. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad J. B. parodė vietą prie prekybos centro „Maxima‘, esančio Žemaitijos g. 20, Mažeikiuose, kurioje V. V. sudavė jam smūgį į veidą, Žemaitijos gatvės 15 namo penktą laiptinę, kurioje jis dar kartą buvo sumuštas, aikštelę tarp laiptų toje laiptinėje, kur buvo mušamas, ir buto duris, pažymėtas Nr. 70, į kurį po sumušimo su jį sumušimais asmenimis nuėjo (1 t., 42-47 b. l.).

Iš 2014-03-05 specialisto išvados Nr. G 348/14 (04) matyti, kad J. B. padaryti sužalojimai: kairės pusės viršutinio žandikaulio lūžis, apatinio žandikaulio kairės sąnarinės galvutės lūžis, poodinė kraujosruva kairės akies srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje paveikus veidą. J. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio ir viršutinio žandikaulių lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t.,50 b. l.).

Iš 2014-01-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. B. atpažino V. V., kaip asmenį, sumušusį jį prie prekybos centro „ Maxima“, o vėliau ir vienoje iš Žemaitijos gatvės 15 namo laiptinių (1 t.,52-55 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties trikdymu paprastai laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijuto pažeminti ar šokiruoti ir pan., pvz., kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vadovaujantis teismine praktika ir teisės teorija, viešoji vieta laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir ne būtinai jų turi būti daug. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje net nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam J. B. smūgis į veidą buvo suduotas V. V. prie prekybos centro „Maxima“, esančio Žemaitijos g. 20, Mažeikiuose, t. y. viešoje vietoje, kai lauke tuo metu buvo nemažai žmonių, todėl įvykio vietoje buvo asmenų, kurie matė nukentėjusiojo sužalojimą. Šią aplinkybę patvirtina liudytojai V. V., B. V., V. N., L. Z.. Byloje nustatyta, kad minėtą naktį, įvykio vietoje nukentėjusiajam J. B. buvo sukeltas fizinis skausmas. A. M. be jokios priežasties S. I. buvo sumuštas prie Žemaitijos gatvės 15 namo pirmos laiptinės matant kitiems asmenims, t. y. taip pat viešoje vietoje ir jo sumušimą matė kiti asmenys, ką patvirtino nepilnamečiai liudytojai G. G., A. J., M. K., M. Š.. Be to, J. B. ir V. V. sužalojimus patyrė Žemaitijos gatvės 15 namo penktoje laiptinėje, tarp trečio ir ketvirto aukšto ir prie Žemaitijos gatvės 15 namo, tarp septintos ir aštuntos laiptinių, Mažeikiuose. Jiems padarytų sužalojimų mastą patvirtina byloje esančios specialisto išvados. Niekas iš byloje apklaustų asmenų neparodė, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų prekybos centro patalpose ar lauke, būtų įvykęs koks nors konfliktas, dėl ko būtų pagrindas manyti, kad tarp jų buvo piktumų ar nesutarimų, todėl pripažįstama, kad kaltinamieji V. V. ir S. I. neturėjo jokios priežasties pavartoti smurtą nukentėjusiųjų J. B., V. V. ir A. M. atžvilgiu.

Kadangi byloje nustatyta, jog smurtas J. B., V. V. ir A. M. atžvilgiu buvo panaudotas viešoje vietoje, kad smūgiai nukentėjusiesiems V. V. ir S. I. buvo suduoti be jokios priežasties, tuo jie parodė aiškų visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruodamas niekinantį požiūrį į kitus asmenis. Kadangi V. V. ir S. I. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei sužaloti nukentėjusieji ir atsirado BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų pasekmės, tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. V. V. ir S. I., padarydami jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad byloje pakankamai aiškiai nustatyti BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymis – įžūlus elgesys.