- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- e2A-2371-638/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- O. P.
- Ieškovas
- A. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei O. P. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. S. (toliau – ieškovė) ieškinyje prašė nutraukti 2024 m. lapkričio 16 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės O. P. (toliau – atsakovė), bei taikyti šios sutarties šalių atžvilgiu abipusę restituciją – grąžinti ieškovei sumokėtą 4 300 Eur automobilio kainą, o grąžinus sumokėtą kainą, atsakovei - automobilį N. Q. (toliau – automobilis), 2010 m. gamybos ir įpareigoti atsakovę savo sąskaita atsiimti automobilį, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtus nuostolius, iš viso 1 573,71 Eur, 5 proc. procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad pagal 2024 m. lapkričio 16 d. transporto priemonės pirkimo– pardavimo sutartį (toliau - sutartis), iš atsakovės ieškovė, sumokėjusi 4 300 Eur įsigijo automobilį, 2010 m. gamybos. Atsakovė automobilių pardavimo portale www.autoplius.lt skelbime Nr. (duomenys neskelbtini) deklaravo tik automobilio privalumus, tačiau jokių defektų nenurodė. Po automobilio įsigijimo, atlikus automobilio diagnostiką sužinojo, kad automobilio greičių dėžėje yra nepakankamas alyvos slėgis. Pasikonsultavus su autoservisu, ieškovė buvo informuota, kad tai rimtas gedimas. Reikia keisti/remontuoti automatinę pavarų dėžę. Remonto darbų kaina nuo 3 000 Eur. Ieškovė suprato, jog buvo apgauta atsakovės ir automobilį aprodžiusio atsakovės sūnaus, kuris patikino, jog automobilis techniškai tvarkingas ir jokių pavarų dėžės defektų nėra. Automobilis buvo parduotas su paslėptu pavarų dėžės ir kitais dideliais ir nuo ieškovės nuslėptais defektais. Ieškovė nedelsiant susisiekė su atsakove ir pasiūlė nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus, tačiau atsakovė atsisakė. Kadangi su atsakove taikiai ir draugiškai susitarti nepavyko, ieškovė kreipėsi į UAB „Autopretenzija” kur po konsultacijos automobilis buvo pristatytas defektacijai į autoservisą UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras”. Atsakovė buvo informuota SMS žinute apie atliekamą defektaciją ir kviečiama atvykti, tačiau į apžiūrą neatvyko ir nepanoro spręsti susidariusios situacijos. Ieškovė nurodė, kad skelbime buvo nurodyta frazė, jog „... Tvarkingas automobilis, neskleidžiantis jokių pašalinių garsų. Neseniai pakeisti tepalai. Tačiau atsirado nedidelė problema – kartais sustojant mašina užgęsta, tačiau be jokių sunkumų užsiveda iš naujo, ir galima važiuoti toliau…“, tačiau tai nesiejama su greičių dėže. Ieškovė naudojosi UAB „Autopretenzija“ konsultacijos paslaugomis, už kurias sumokėjo 1 119, 25 Eur. Ieškovė taip pat patyrė 302,50 Eur išlaidų pagal 2024 m. gruodžio 2 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras” PVM sąskaitą faktūrą serija AKDC Nr. 2071 už automobilio diagnostiką. Ieškovė patyrė 15 Eur išlaidų pagal 2025 m. sausio 24 d. UAB „Diginet LTU” išankstinę sąskaitą Nr. 0017492 už skelbimo kopiją ir 136,96 Eur išlaidų VĮ Regitra registruodama automobilį. Teismui nustačius ieškovės teisių pažeidimus, ieškovė turi būti grąžinta į tą pačią finansinę padėtį, kurioje buvo iki neteisėtų atsakovės veiksmų atsiradimo.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė ir paaiškino, kad automobilio pardavimo skelbime atsakovė nurodė automobilio defektą - savaime užgęsta automobilio variklis. Ieškovė buvo informuota ir žinojo apie automobilio defektą. Atsakovė nėra tos srities specialistė, ir dėl ko automobilio variklis užgęsta, atsakovė nei prieš parduodant ieškovei automobilį nežinojo, nei dabar nežino. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl naudoto automobilio. Ieškovė nupirko ne vienerius metus (pirmoji automobilio registracijos data - 2010 m. rugpjūčio mėn., rida – 214 383 km), t. y. 14 metų eksploatuotą automobilį, todėl ieškovė negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar automobilio nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi naudojant automobilį mechanizmai natūraliai dėvisi. Atsakovei iki naudoto automobilio perdavimo nebuvo žinomi konkretūs naudoto automobilio trūkumai, t. y. greičių dėžės defektai, todėl atsakovei negali kilti atsakomybė dėl automobilio greičių dėžės defektų. Pati atsakovė automobilį nusipirko 2024 m. rugpjūčio 16 d. Vilniuje, mokėjo 4 000 Eur. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta mažesnė kaina pardavėjo prašymu. Važiuojant namo automobilis ir jai užgeso. Atsakovė pradėjo aiškintis dėl to automobilio gesimo. Iš pradžių „Arno autoservise“ atliko diagnostiką. Po to, kreipėsi į specializuotą greičių dėžių servisą „Deiventa“, kuriame problemų nerado. Tuomet važiavo pas elektriką, patarė pakeisti žvakes ir akumuliatorių. MB „Autoomas“ pasakė, kad problemos išspręsti nepavyko, kažką patvarkė. Atsakovė, neradus gedimo priežasties, nusprendė automobilį parduoti ir įdėjo skelbimą. Ieškovė turėjo galimybę prieš sudarydama automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėdama už automobilį, jį patikrinti automobiliais prekiaujančioje įmonėje ar specialių žinių turinčioje įmonėje, tačiau ieškovė šia įstatyme įtvirtinta teise nepasinaudojo, taip ieškovė prisiėmė visą riziką sau.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nutraukė tarp ieškovės ir atsakovės 2024 m. lapkričio 16 d. sudarytą transporto priemonės N. Q. pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas grąžino atsakovės nuosavybėn transporto priemonę N. Q., įpareigojant ją pasiimti iš ieškovės. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 4 300 Eur už automobilį, 1 573,71 Eur nuostolius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (5 873,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2 255 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad automobilio skelbimu siekta sukurti įspūdį, kad automobilis pakankamai geros techninės būklės, o automobilio užgesimo problema pateikiama kaip mažareikšmė, nors, kaip pati atsakovė nurodė, automobilį nusprendė parduoti būtent dėl šio defekto. Teismas pažymėjo, kad atsakovės sūnus automobilį buvo pristatęs į MB „Autoomas“ servisą dėl automobilio užgesimo. MB „Autoomas“ direktorius teismo posėdžio metu paaiškino, kad pastebėjo, kad yra nesandari greičių dėžė, todėl sprendė nesandarumo problemą. Numanė, kad automobilio užgesimo priežastis greičių dėžėje, tačiau jų servisas neužsiima greičių dėžių remontu, todėl klientui pasiūlė kreiptis į specializuotą greičių dėžių servisą. Teismas nurodė, kad atsakovė, jau talpindama parduodamo automobilio skelbimą, iš esmės neatskleidė automobilio trūkumo rimtumo galimai siekdama sukurti parduodamo automobilio pakankamai geros būklės įspūdį. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai netiko tai, kad automobilis užgesta, todėl nusprendė jį parduoti. Automobilis jai užgeso iškart po sandorio sudarymo važiuojant namo. Į automobilio pardavėją nesikreipė, manė, kad tai jos problema. Susirašinėjime su ieškove, ieškovei nurodė, kad pati su šiuo automobiliu turėjo nuostolių ir niekam pretenzijų nepareiškė. Pati automobilį įsigijo neseniai, bandė jį remontuoti, nepavyko išsiaiškinti (ar pašalinti) užgesimo priežasties. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė galėjo nebūti/ nebuvo itin nuoširdi ir sąmoningai galėjo kai kurias aplinkybes/tam tikrus automobilio trūkumus pirkėjai nenurodyti ar nurodyti kaip mažareikšmius, turėdama tikslą nutylėti tam tikrus automobilio defektus, tokiu būdu siekdama greičiau parduoti nepageidaujamą automobilį.
6. Teismas nurodė, kad automobilio trūkumai pilnai įvertinti (greičių dėžės gedimas ir kiti trūkumai) tik atlikus automobilio diagnostiką. 2024 m. gruodžio 2 d. UAB Automobilių kompiuterinės diagnostikos centro transporto priemonės apžiūros akte nurodoma, kad automobilis techniškai netvarkingas ir negali būti eksploatuojamas ir dalyvauti eisme, jo remonto kaina sudarytų apie 6 000 Eur. Taigi, automobilio trūkumai yra tokie, kurių pašalinimas reikalautų didelių laiko sąnaudų ir lėšų, lyginant su įsigyto daikto kaina.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė automobilį įsigijo 2024 m. lapkričio 16 d., telefonu į atsakovę dėl automobilio trūkumų kreipėsi 2024 m. lapkričio 29 d. (1 t., e. b. l. 51), o automobilio defektų nustatymui automobilį užregistravo 2024 m. gruodžio 2 d., su pretenzija į atsakovę kreipėsi 2024 m. gruodžio 23 d. Skelbime nurodyta automobilio rida 214 383 km, 2024 m. gruodžio 2 d. UAB Automobilių kompiuterinės diagnostikos centro transporto priemonės apžiūros akte automobilio rida nurodoma 215 020 km, taigi atsakovė automobilį eksploatavo 637 km. Byloje nėra duomenų apie automobilio netinkamą eksploatavimą po jo perdavimo ieškovei. Ieškovės pateikiamais duomenimis, automobilio defektų šalinimo kaina yra didesnė, nei kaina, už kurią ieškovė įsigijo automobilį. Ieškovė, sužinojusi automobilio trūkumus ir jų remonto kainą, bandė susisiekti su atsakove, reiškė pretenzijas, kad nori pirkimo–pardavimo sutartį nutraukti, prašė grąžinti už transporto priemonę sumokėtus pinigus ir sumokėti nuostolius. Atsakovės sūnus teismo posėdžio metu nurodė, kad iš pradžių sutiko nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ieškovei paprašius ir nuostolių atlyginimo, nebesutiko. Teismas konstatavo, kad nustatytas automobilio neatitikimas kokybės reikalavimams yra esminis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti 2024 m. lapkričio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį yra pagristas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
8. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytos ir įrodymais pagrįstos išlaidos, teismo vertinimu, yra tiesiogiai susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais – netinkamos kokybės daikto pardavimu. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos (1 573,71 Eur) priteistinos iš atsakovės ieškovei. Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl 4 300 Eur sumos grąžinimo bei 1 573,71 Eur nuostolių atlyginimo, ieškovui iš atsakovės priteisiamos įstatymų nustatyto dydžio 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (5 873,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. vasario 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovė tvirtina, kad automobilio defektus pastebėjo kitą dieną, kai įsigijo automobilį, (t. y. 2024 m. lapkričio 17 d.), tačiau ir toliau eksploatavo automobilį, nuvažiavo 1010 km, ir tik 2024 m. gruodžio 2 d. pateikė įvertinti automobilio stovį autoekspertams. Ieškovė, žinodama kad su ginčo automobiliu negalima važiuoti, toliau jį eksploatavo.
9.2. Ieškovė ir jos sutuoktinis žinojo apie automobilio variklio savaiminį gesimą ir prisiėmė iš to atsirandančias teisines pasekmes ir riziką. Atsakovei iki naudoto automobilio perdavimo nebuvo žinomi konkretūs naudoto automobilio trūkumai, t. y. kodėl kartais automobilio variklis užgesta, todėl atsakovei negali kilti atsakomybė dėl automobilio defektų. Ieškovė turėjo galimybę prieš sudarydama automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėdama už automobilį jį patikrinti automobiliais prekiaujančioje įmonėje ar specialių žinių turinčioje įmonėje, tačiau ieškovė šia įstatyme įtvirtinta teise nepasinaudojo, taip ieškovė prisiėmė visą riziką sau.
9.3. Ieškovei buvo suteikta visa reikalinga informacija, įskaitant automobilio keistų, tvarkytų detalių sąrašą, siekiant užtikrinti aiškumą ir žinomumą ieškovei apie automobilio stovį. Todėl kaltinti atsakovę dėl paslėptų automobilio defektų yra neteisinga.
9.4. Ieškovės pateiktoje automobilio defektacijos ataskaitoje nėra aiškiai nurodyta, kad būtent ginčo automobilis buvo tikrintas. Dokumentų trūksta tikslių automobilio identifikacinių numerių ar kitų patvirtinimų, leidžiančių susieti šią informaciją su ginčo automobiliu. Be to, defektacijoje nurodoma, kad automobilis yra 2010 - 02 mėnesio, nors atsakovės parduotas automobilis buvo 2010 - 07 mėnesio. Šie neatitikimai kelia pagrįstų abejonių dėl pateikto defektinio akto patikimumo ir objektyvumo.
9.5. Ieškovė nei savo ieškinyje, nei prašymuose dėl ieškinio patikslinimo raštu neprašė teismo priteisti išlaidas už advokato paslaugas. Todėl pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei iš atsakovės 2 928,20 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas išėjo už ieškinio ribų.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1.Atsakovei automobilio kokybė buvo žinoma, tai yra, kad automobilis turi greičių dėžės problemą jau talpinant skelbimą dėl automobilio pardavimo, o tai reiškia, kad automobilio kokybė buvo žinoma atsakovei jau iki sutarties sudarymo su ieškove. Atsakovės nurodytas argumentas, kad neva ieškovė turėjo automobilį patikrinti automobilių servise ar kitoje specializuotoje vietoje turi būti atmestas kaip nepagrįstas, kadangi ieškovė tokios pareigos nei pagal įstatymą nei pagal teismų praktiką neturi.
10.2. Pažymėtina, kad bylose dėl daiktų kokybės yra ypatingai svarbus momentas, ar įsigyjamas daiktas gali būti naudojamas pagal paskirtį ar ne. Šiuo konkrečiu bylos atveju tai yra automobilis, taigi, automobilio naudojimas pagal paskirtį reiškia galėjimą automobiliu važiuoti, nuvykti į reikalingas vietas, remontuoti ir atlikti einamuosius priežiūros remonto darbus nepatiriant pernelyg didelių kaštų.
10.3.Automobilis parduotas buvo nekokybiškas, kadangi turėjo ne tik greičio pavarų dėžės gedimą, tačiau ir kitus defektus. Byloje buvo nustatyta, kad defektiniu aktu automobilio atstatymo/ remontai darbai yra numatyti nuo 6 000 Eur, kuomet ieškovė už automobilį atsakovei mokėjo 4 300 Eur. Taigi tokia defektų šalinimo kaina akivaizdžiai yra neproporcinga automobilio vertei.
10.4.Defektiniame akte nurodytas automobilio valstybinis registracijos numeris, o taip pat automobilio unikalus kėbulo numeris. Šių duomenų pakanka, kad galima būtų tiksliai identifikuoti konkretų ginčo automobilį.
Šalies argumentai
10.5.Pažymėtina, kad ieškovės atstovas 2025 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų prijungimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks ieškovės atstovo prašymas taip pat išsakomas ir baigiamųjų kalbų metu (garso įrašo 0:12:13 s). Ieškovės atstovo išlaidos yra pagrįstos ir teismo sprendimu buvo priteistos, tuo labiau, kad teismas netgi sumažino priteistinų išlaidų dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirkėjo/vartotojo, nusipirkusio netinkamos kokybės prekę, pažeistų teisių gynimo vienu iš CK 6.364¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų (pakeisti prekę, sumažinti prekės kainą arba vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį).
13. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė 2024 m. lapkričio 16 d. už 4300 Eur nupirko iš atsakovės automobilį N. Q., (kėbulo numeris (VIN)(duomenys neskelbtini), toliau - automobilis). Parduodamo automobilio defektas atsakovės skelbime buvo nurodytas kaip nedidelė problema – „kartais sustojant mašina užgęsta, tačiau be jokių sunkumų užsikuria iš naujo ir galima važiuoti toliau“. Pirkimo-pardavimo sutartyje automobilio defektų apskritai nenurodyta. Pradėjus automobilį naudoti, jis dažnai užgesdavo. Ieškovė 2024 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. 2024 m. gruodžio 2 d. ieškovė atliko automobilio diagnostiką UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centre“, kur buvo nustatyta eilė automobilio defektų, tame skaičiuje sugedusi pavarų dėžė, sugedęs variklis (alyvos nuotėkis), stabdžių sistema netvarkinga, etc., nurodyta, kad visa remonto kaina sudarytų apie 6000 Eur.
14. Pirmosios instancijos teismas nutraukė 2024 m. lapkričio 16 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, grąžino šalis į pradinę padėtį, papildomai priteisė iš atsakovės 1573,71 Eur nuostolius už automobilio registraciją, patikras, taip pat priteisė iš atsakovės 2255 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti sprendimą.
15. Apeliantė savo skunde, kaip ir atsiliepime į ieškinį, pakartoja, kad ieškovė žinojo apie perkamo automobilio trūkumus, tačiau nebuvo pakankamai rūpestinga, nepatikrino jai nurodytų trūkumų pobūdžio, todėl prisiėmė nesėkmingo sandorio riziką. Ieškovės žinojimą atsakovė įrodinėjo savo paaiškinimais, skelbimo apie parduodamą automobilį turiniu, konkrečiai, kad buvo nurodytas automobilio savaiminis užgesimas. Gedimo priežasties, apeliantė teigia, ji pati nežinojo, nes nėra specialistė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių atsakovės dėstomų aplinkybių nepakanka daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovei buvo išsamiai ir pilnai atskleistos parduodamo automobilio savybės, techninė būklė.
16. Pažymėtina, kad CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). CK 6.431¹ straipsnis nustato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Būtent pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti visus duomenis apie transporto priemonę, įskaitant jos trūkumus. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakyme Nr. 2B-231 „D. M. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo patvirtinimo“, 2 punkte nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį turi būti nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos. Ginčo automobilyje pagal pateiktą UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centro“ įvertinimą būtent ir buvo nustatyti stabdžių sistemos, pakabos elementų (variklio ir pavarų dėžės sujungimo vietose nesandarumai, variklio atskiros dalys susijungia ne vienoje plokštumoje, dėl ko prateka alyva) trūkumai. Kitaip tariant, atsakovė, nepaisant, ar pirkėjas žinojo ar nežinojo apie perkamo daikto trūkumus, privalėjo šių trūkumų buvimo faktus įrašyti į pirkimo-pardavimo sutartį.
14. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pirkėjo atidumas ir pardavėjo pareiga atskleisti informaciją apie daiktą nėra lygiaverčiai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
15. Apeliantės argumentas, kad ji nėra profesionali automobilių pardavėja, šiuo atveju reikšmės neturi. Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė ginčo automobilį įsigijo 2024 m. rugpjūčio 16 d. (sprendime klaidingai nurodyti 2025 metai laikytini rašymo apsirikimu), o jau 2024 m. spalio 19 d. įdėjo skelbimą, kad parduoda automobilį, nes susidūrė su variklio užgesimo problema. Byloje nustatyta, kad atsakovė prieš pardavimą, 2024 m. spalio 18 d. remontavo ginčo automobilį UAB „Autoomas“, remonto metu buvo šalinamas, be kita ko, ir „automatinės pavarų dėžės alyvos prasisunkimas“ ( t.1, b.l. 125), vadinasi, apie šį remontą ir jo metu nustatytus trūkumus atsakovė žinojo, todėl net nebūdama automobilių specialiste, turėjo informuoti pirkėją. Apeliantės teiginys, kad ieškovei esą „buvo suteikta visa reikalinga informacija, įskaitant automobilio keistų, tvarkytų detalių sąrašą, siekiant užtikrinti aiškumą ir žinomumą ieškovei apie automobilio stovį“, yra niekuo neįrodytas. Kaip minėta, pirkimo sutartyje jokie automobilio trūkumai nepaminėti, o skelbime abstrakčiai nurodyta problema - variklio užgesimas - nelaikytina pakankama informacija, tuo labiau apie atliktą automobilio remontą ir nustatytas keistinas detales.
16. Galiausiai apeliantė abejoja ieškovės pateikta automobilio defektacijos ataskaita, nes joje nėra aiškiai nurodyta, kad būtent ginčo automobilis buvo tikrintas, trūksta tikslių automobilio identifikacinių numerių ar kitų patvirtinimų, leidžiančių susieti šią informaciją su ginčo automobiliu, netiksliai nurodytas automobilio pagaminimo mėnuo ( vietoje 02 mėnesio nurodytas 07 mėnuo), apeliantei kyla abejonių dėl pateikto defektinio akto patikimumo ir objektyvumo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta. Visų pirma, apeliantei nebuvo užkirstas kelias prašyti byloje skirti ekspertizę automobilio techninei būklei nustatyti, jeigu apeliantė manė, kad automobilį pardavė tvarkingą, o gedimai atsirado ieškovei naudojant automobilį, nuvažiuojant apie 1000 km po pirkimo. Antra, ieškovės pateiktame 2024 m. gruodžio 2 d. defektiniame akte pakanka duomenų, kad buvo apžiūrimas būtent ginčo automobilis. Automobilio pagaminimo mėnuo akte nėra nurodomas, todėl šis apeliantės argumentas yra ir nesuprantamas, ir nepagrįstas.
17. Aplinkybė, kad teismas, priimdamas sprendimą, išsprendė ir šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nelaikytina ieškinio ribų peržengimu. Ieškovė prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas atskiru prašymu, pateiktu 2025 m. gegužės 26 d. (DOC 63163), pateikė tai patvirtinančius dokumentus, o CPK 93 straipsnis priklausomai nuo bylos baigties įpareigoja teismą paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias pirkėjo, nusipirkusio nekokybišką daiktą, pažeistų teisių gynimą (CK 6.363, 6.364 straipsniai), nenukrypo nuo teismų praktikos, tinkamai įvertino įrodymus, todėl sprendimą keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
19. Atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1909 Eur) priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1909 Eur (tūkstantį devynis šimtus devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.