Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. K. , vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2008-02-13 apie 06.59 val. Vilniuje, Savanorių pr. - Žemaitės - Pietario g. reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį Mitsubishi Lancer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo neatidus ir neatsargus, degant leidžiamam šviesoforo signalui iš Savanorių pr. suko į kairę ir nedavė kelio pėsčiajai D. T. , ėjusiai per Pietario g. kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja, kurios judėjimo kryptį jis kirto, ir ją partrenkė. Kelių eismo įvykio metu pėsčiajai D. T. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais savo veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (LR Vyriausybės nutarimo 2006-10-05 Nr. 975 redakcija, Žin. Nr. 108-4115) 53, 54, 72, 145, 200 p. reikalavimus ir atsirado minėtos pasekmės.

Kaltinamasis J. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008-02-13 apie 06.59 val. jis vairavo automobilį Mitsubishi Lancer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su žmona V. K. važiavo Savanorių pr. nuo Laisvės pr. link Basanavičiaus g., žmona sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jie privažiavo reguliuojamą Pietario - Žemaitės - Savanorių pr. sankryžą, kur jis norėjo pasukti į kairę - į Pietario g. Privažiavus prie sankryžos, jis pamatė, kad jam dega raudonas signalas, todėl sustojo prieš sankryžą trečioje eismo juostoje. Savo eismo juostoje jis buvo pirmas. Jis sulaukė, kol jam užsidegs žalias signalas ir lėtai pajudėjo link sankryžos vidurio, judėjimo greitis buvo apie 20 km/h. Artėjant prie sankryžos vidurio jis matė, kad priešinga kryptimi tiesiai jokie automobiliai nevažiavo, o tik iš pirmos eismo juostos į dešinę suko šviesios spalvos mikroautobusas, kitų jo duomenų neprisimena, todėl jis nesustodamas lėtai tęsė savo judėjimą t.y. suko į kairę - į Pietario g. antrą eismo juostą, maždaug puse automobilio korpuso atsilikęs nuo mikroautobuso. Jam įsukus į Pietario g. ir važiuojant jos antra eismo juosta link G.Vilko g., per pėsčiųjų perėją niekas nėjo; už maždaug 7 metrų nuo pėsčiųjų perėjos Pietario g. žymėjimo jis staiga pamatė siluetą žmogaus, su skėčiu judančio iš dešinės į kairę, atstumas tuo metu tarp jo ir silueto galėjo būti nedidelis. Jam pamačius siluetą, šis jau buvo antros eismo juostos, kuria jis judėjo, pradžioje. Jis iš karto pradėjo stabdyti, kad išvengtų partrenkimo, taip pat ir suko vairą į kairę. Tačiau partrenkimo jam išvengti nepavyko ir automobilio priekinės dalies dešiniu kampu jis kliudė pėsčiąją, po ko automobilis iš karto sustojo, o pėsčioji po smūgio suklupo prieš automobilį. Iki to momento, kai jis pamatė siluetą prieš savo automobilį, jis pėsčiosios nematė ir apie pastarosios judėjimą nieko parodyti negali. Savo kaltės nepripažįsta, kadangi pagal Kelių eismo taisyklių 87 p. pėsčioji turėjo eiti per perėją, o ji ėjo ne per perėją, bet už jos apie 7 m. atstumu, todėl jis mano, kad dėl eismo įvykio kilimo kalta pėsčioji, kuri neįsitikino, kad spės pabaigti judėti per kelio važiuojamąją dalį už perėjos. Nukentėjusiosios civilinio ieškinio nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis J. K. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios D. T. , iš dalies liudytojos V. K. parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusioji D. T. parodė, kad 2008-02-13 apie 06.59 val. ji viena ėjo Pietario g. dešiniuoju šaligatviu, žiūrint nuo Žemaitės g., link reguliuojamos Savanorių - Pietario -Žemaitės g. sankryžos. Ji priėjo pėsčiųjų perėją, esančią toje sankryžoje, ir pamatė, kad jai jau dega žalias signalas, todėl tęsė savo judėjimą ir įžengė į kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja. Priekyje jos jokių žmonių nebuvo, taip pat nebuvo ir šalia jos. Prieš įžengdama į kelio važiuojamąją dalį, ji pažiūrėjo į kairę, tačiau jokių artėjančių iš kairės automobilių nebuvo, ar buvo sustojusių automobilių jos praleisti - ji negali nurodyti, lyg tai vienas praleido, į kitus ji neatkreipė dėmesio. Ji ėjo perėja arčiau dešinio krašto normaliu tempu. Kai iki saugumo salelės jai buvo likę apie 1,0 m, ji pajuto smūgį į kairę pusę, nuo kurio prarado sąmonę ir kas vyko toliau - ji nelabai gerai prisimena, tik po kiek laiko atsigavo jau gulėdama ant asfalto, būdama be sąmonės, ji lyg tai jautė, kaip ritasi. Per kelio važiuojamąją dalį ji pradėjo eiti, degant žaliam šviesoforo signalui. Ar keitėsi paskui šviesoforo signalai jai einant - ji nurodyti negali, bet gali būti, kad jai galėjo pradėti mirksėti žalias signalas, prie prarandant sąmonę, ji lyg tai matė geltoną šviesoforo signalą. Atsigavusi ant asfalto, ji suprato, kad įvyko eismo įvykis ir ji yra partrenkta, tačiau kaip važiavo automobilis iki smūgio - ji nematė ir apie jo judėjimą nieko parodyti negali. Kai atsigavo, ji buvo daugiau automobilio dešinėje priekinėje dalyje, vėliau vairuotojas ją palydėjo į automobilį. Įvykio metu ji laikė dešinėje rankoje skėtį, nes lijo. Oro sąlygos - tamsus paros metas, lijo, ar buvo apšviesta gatvė - nurodyti negali, kelio danga - asfaltas, šlapias, eismas buvo nelabai intensyvus. Įvykio metu buvo apgadinti jos rūbai – striukė ir kelnės, tačiau dėl jų ji pretenzijų nereiškia. Įvykio metu jai buvo padarytas smegenų sutrenkimas, trūkę kelio raiščiai, abiejuose keliuose buvo kraujosruvos, sužeista kairės rankos alkūnė, fizinį skausmą ji jaučia iki šiol, po įvykio pablogėjo bendra jos sveikatos būklė ji patyrė psichologinį sukrėtimą. Dalį žalos jai atlygino draudimo įmonė, tačiau tik nedidelę dalį, kaltinamasis jos net neatsiprašė. Reiškia civilinį ieškinį kaltinamajam dėl neturtinės žalos 12120 Lt ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo, draudimo bendrovės atžvilgiu ieškininių reikalavimų atsisakė.

Liudytoja V.K. parodė, kad 2008-02-13 apie 06.59 val. ji kartu su savo vyru J. K. automobiliu Mitsubishi Lancer važiavo Vilniaus m. Savanorių pr. Jiems reikėjo sukti į kairę, į Pietario g. Ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Privažiavus prie sankryžos, degė draudžiamas raudonas signalas. Jie važiavo trečia juosta, prie sankryžos sustojo pirmi. Sulaukęs, kol užsidegs žalias signalas, vyras pradėjo judėti. Privažiavęs sankryžos vidurį, pamatęs, kad kliūties tęsti manevrą nėra, vyras nesustodamas lėtai įsuko į gatvę, į antrą juostą. Priešais sankryžoje, iš pirmos eismo juostos į dešinę važiavo autobusiukas. Pravažiavus sankryžą, jiems iš dešinės pusės priekyje važiavo autobusiukas. Jie buvo autobusiuko šone, kažkur per pusę jo korpuso. Vyras važiavo lėtai, nes buvo tik pradėjęs judėti. Pravažiavus pėsčiųjų perėją, maždaug 6-7 m. už jos, priešais automobilį pamatė skėtį. Vyras pradėjo staigiai stabdyti, bet ji negirdėjo smūgio. Po smūgio automobilis iš karto sustojo, nebejudėjo Sustoję priešais automobilį pamatė ant kelių suklupusią moteriškę, ji bandė keltis, sakė, kad skauda koją. Jie moterį atvedė prie automobilio ir pasodino ant galinės sėdynės. Vyras iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Autobusiukas nuvažiavo ir jo duomenų neįsidėmėjo. Dėl šio įvykio ji buvo labai susijaudinusi, atvykę greitosios medicininės pagalbos darbuotojai suteikė pagalbą tiek nukentėjusiajai, tiek jai pačiai.

Iš M.Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės G.Krochinienės specialisto išvados Nr. G 1069/08 (01) matyti, kad D. T. padaryta muštinė žaizda kairės alkūnės sąnario srityje, poodinės kraujosruvos keliuose, kairio kelio vidinio šoninio raiščio plyšimas su kraujo susikaupimu kairiame kelio sąnaryje, paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis į gydymo įstaigą, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2008-02-13. Pirminis trauminis poveikis galėjo būti į kairę koją. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio kelio vidinio šoninio raiščio plyšimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (b.l. 45).

Teismo posėdžio metu ekspertė G.Krochinienė patvirtino specialisto išvadoje nurodytų nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį ir sunkumą, paaiškino, kad pirminis trauminis poveikis buvo į kairę koją, dešinio kelio kraujosruva galėjo atsirasti tiek nuo smūgio, tiek ir parkritus, suklupus, objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji buvo praradusi sąmonę, nėra.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos plano ir fotolentelės matyti, kad buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema bei padaryta nuotrauka, kuriose užfiksuota transporto priemonės padėtis po eismo įvykio. Protokole ir plane pažymėta, kad automobilis Mitsubishi Lancer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , stovi antroje eismo juostoje link Geležinio Vilko gatvės, nuo pėsčiųjų perėjos iki automobilio galinės dalies yra 3,3 metro atstumas, nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto iki automobilio dešiniojo priekinio rato yra 5,1 m atstumas, o iki dešinio galinio rato – 4,7 m atstumas, kelio danga – šlapias asfaltas (b.l. 7-8, 9).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilio Mitsubishi Lancer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , išorinių sugadinimo požymių nenustatyta (b.l. 12-13).

Iš pažymos dėl kelių eismo įvykio matyti, kad 2008-02-13 06.59 val. Savanorių pr. – V.Pietario g. sankryžoje J. K. automobilis Mitsubishi Lancer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė pėsčiąją D. T. . Taip pat iš pažymos matyti, kad eismo įvykio metu buvo ūkanota, kelio danga - sausas asfaltas, kelio dangos defektų nenustatyta. D. T. dėl sužalojimų nuvežta į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę (b.l. 14-15).

Iš autotechninio tyrimo specialisto išvados Nr. 11-2712(08) matyti, kad tiek transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nenustatyta jokių išorinių automobilio Mitsubishi Lancer apgadinimų, tiek tyrimui pateiktoje medžiagoje esančioje nuotraukoje nematyti jokių automobilio sugadinimų, apibūdinančių jo sąlyčio su pėsčiąja vietą, todėl iš objektyvių duomenų negalima nustatyti, kuria automobilio dalimi buvo partrenkta pėsčioji D. T. ; eismo įvykio vietoje neužfiksuota jokia automobilio Mitsubishi Lancer ratų stabdymo ar šoninio slydimo pėdsakų, todėl iš esamų duomenų negalima apskaičiuoti automobilio Mitsubishi Lancer greičio pėsčiosios partrenkimo metu, tyrimo metu naudota automobilio vairuotojo - kaltinamojo nurodyta greičio reikšmė – apie 20 km/h;

eismo įvykio schemoje nėra užfiksuota jokių stiklo šukių ar kitų daiktų, nusakančių pėsčiosios patrenkimo vietą bei jos buvimo vietą po partrenkimo, taip pat nesant objektyvių duomenų apie tai, kokia automobilio dalimi buvo patrenkta pėsčioji, negalima nustatyti, kurioje kelio vietoje, ilgio ir pločio atžvilgiu, įvyko pėsčiosios D. T. patrenkimas.

Įvertinant automobilio vairuotojo nurodytus duomenis apie jo važiavimo greitį ir atstumą, kuriuo jis pamatė pėsčiosios siluetą ir ėmė stabdyti automobilį, o taip pat nukentėjusiosios D. T. parodymus, kad ji normaliu tempu ėjo pėsčiųjų perėja arčiau dešiniojo jos krašto, pateikiama išvada, kad tikėtina, jog pėsčioji D. T. buvo patrenkta pėsčiųjų perėjos ribose bei pateikiamas tikėtinas eismo įvykio mechanizmas - vairuotojas J. K. , sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio Pietario g. važiuojamąją dalį kirtusiai pėsčiajai D. T. , ko pasėkoje ją partrenkė, nuo V.Pietario g. važiuojamosios dalies dešiniojo krašto iki tikėtinos partrenkimo vietos pėsčioji D. T. įveikė nemažesnį nei 4,3 m. atstumą. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio Mitsubishi Lancer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. K. veiksmai: jis, sankryžoje sukdamas į kairę, privalėjo duoti kelią pėsčiajai, kurios judėjimo kryptį jis kerta. Pėsčioji D. T. į kitą važiuojamosios dalies pusę privalėjo eiti pėsčiųjų perėja. (b.l. 102-105).

Teismo posėdžio metu specialistė L.Lazarenko patvirtino specialisto išvadoje nurodytas išvadas, paaiškino, kad išvada apie pėsčiosios patrenkimo vietą duota tikėtina, kadangi, nesant objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, remtasi kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, automobilis vietoje sustoti negali, visada būna stabdymo kelias, automobiliui atsitrenkus į pėsčiąjį, jis būna nubloškiamas į priekį ir parieda, priklausomai nuo greičio, kuriuo važiavo automobilis.

Iš UAB „URBICO“ pažymos matyti, kad šviesoforų postas, esantis Savanorių pr. – Žemaitės - V.Pietario g., dirba tokiu režimu: žalias signalas Žemaitės g. su papildoma rodykle į kairę ir žalia rodykle į dešinę iš Savanorių pr. - 30 s.; žalias signalas Žemaitės ir Pietario g. - 28 s.; žalias signalas Savanorių pr. ir papildoma rodyklė į dešinę - 20 s.; geltonas signalas - 4 s.; baigiantis žalias signalas mirksi - 4 s. 2008-02-13 06.59 val. pranešimų apie šviesoforo gedimus šioje sankryžoje neužfiksuota (b.l. 36).

Iš akistatos tarp nukentėjusiosios D. T. ir kaltinamojo J. K. protokolo matyti, kad akistatos metu į nukentėjusiąją D. T. atstovaujančio advokato A.Vilko klausimą „Ar važiuojant per perėją buvo kitų pėsčiųjų?“ užfiksuotas J. K. atsakymas „Ne, kitų pėsčiųjų nebuvo, tai buvo vienintelė pėsčioji, kuri ėjo per perėją“, kurį jis atsisakė pasirašyti; į tyrėjos klausimą „Jūs ką tik pasakėte, kad pėsčioji ėjo per perėją ir ji buvo vienintelė?“ J. K. atsakė „Aš nesupratau klausimo ir perėjoje nebuvo pėsčiųjų, t.y. nei vieno pėsčiojo“ .

Akistatos metu taip pat buvo užfiksuotas nukentėjusiosios D. T. paaiškinimas, kad ji, kiek pamena, po smūgio nukrito priekyje automobilio (b.l. 79-82).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 1221/08 (01) matyti, kad J. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 53).

Teisminio įrodymų tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis J. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje atliko manevrą – degant žaliam šviesoforo signalui, darė kairį posūkį į Pietario g., kur patrenkė gatvės važiuojamąja dalimi pėsčiųjų perėja ėjusią nukentėjusiąją D. T. , dėl ko jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis, darydamas minėtą manevrą, pagal KET reikalavimus turėjo praleisti transporto priemones, judančias tiesiai priešpriešine juosta, taip pat privalėjo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems važiuojamąją dalį, į kurią jis suka.

Kaltinamasis nurodė, kad jis važiavo nedideliu greičiu – apie 20 km/h greičiu, nukentėjusiąją pamatė už pėsčiųjų perėjos nedideliu atstumu nuo jo automobilio ir ėmė stabdyti. Kadangi eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuota jokia automobilio Mitsubishi Lancer ratų stabdymo ar šoninio slydimo pėdsakų, laikytinų objektyviais duomenimis, atliekant eismo įvykio autotechninį tyrimą, vadovautasi kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis apie jo važiavimo greitį ir atstumą, kuriuo jis pamatė pėsčiosios siluetą ir ėmė stabdyti automobilį, taip pat įvertinti nukentėjusiosios D. T. parodymai, kad ji normaliu tempu ėjo pėsčiųjų perėja arčiau dešiniojo jos krašto. Autotechninio tyrimo metu pagal eismo įvykio metu buvusias eismo sąlygas ir kaltinamojo nurodytus duomenis buvo apskaičiuotas automobilio stabdymo kelias. Pagal apskaičiuotą stabdymo kelią, užfiksuotą automobilio vietą bei padėtį po įvykio, o taip pat nukentėjusiosios paaiškinimus apie ėjimo kryptį ir tempą, autotechninio tyrimo metu padaryta išvada, kad tikėtina, jog pėsčioji D. T. buvo patrenkta pėsčiųjų perėjos ribose bei pateikiamas tikėtinas eismo įvykio mechanizmas - vairuotojas J. K. , sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio Pietario g. važiuojamąją dalį kirtusiai pėsčiajai D. T. , ko pasekoje ją partrenkė, nors turėjo techninę galimybę automobilį sustabdyti.

Teisminio įrodymų tyrimo metu apklausta tyrimą atlikusi specialistė L.Lazarenko, kuri paaiškino, kad pateikė tikėtiną išvadą, kadangi ji padaryta iš subjektyvių proceso dalyvių nurodytų duomenų, nes objektyvių duomenų išvadai teikti eismo įvykio vietoje nebuvo. Komentuodama kaltinamojo J. K. parodymus, kad, jis, pamatęs nukentėjusiąją nedideliu atstumu nuo automobilio, stabdė automobilį, šis, patrenkęs nukentėjusiąją, iš karto sustojo, o nukentėjusioji suklupo prieš automobilį, specialistė paaiškino, kad automobilis vietoje sustoti negali, visada būna stabdymo kelias, automobiliui atsitrenkus į pėsčiąjį, jis būna nubloškiamas į priekį ir parieda, priklausomai nuo greičio, kuriuo važiavo automobilis.

Autotechninio tyrimo specialisto išvada patvirtina nukentėjusiosios D. T. parodymus, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, juos taip pat patvirtina specialisto išvada apie jai padarytų sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, kurią patvirtino teisminio įrodymų tyrimo metu apklausta ekspertė G.Krochinienė, detalizavusi, kad sužalojimų kiekį galėjo sumažinti vilkėta pagal metų laiką žieminė apranga.

Remiantis aukščiau nurodytais duomenimis, teismas atmeta kaltinamojo J. K. nurodytą aplinkybę – kad nukentėjusioji ėjo maždaug 7 m. atstumu nuo perėjos, ją pamatė, kai ši buvo nedideliu atstumu nuo automobilio, stabdė, bandė išvengti susidūrimo, sukdamas į kairę, tačiau nukentėjusiąją patrenkė ir iš karto sustojo. Kaip matyti iš eismo įvykio plano, automobilis po įvykio stovi 3,5 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos; įvertinus autotechninio tyrimo išvadoje nurodytą automobilio korpuso ilgį 4,1m, vadinasi, automobilio priekinė dalis nuo pėsčiųjų perėjos nutolusi 7,6 m. Pagal kaltinamojo nurodytą nukentėjusiosios ėjimo pėsčiųjų perėjos atžvilgiu ir buvimo prieš automobilį atstumą, įvertinant autotechninio tyrimo išvadą ir specialistės L.Lazarenko paaiškinimą, po eismo įvykio kaltinamojo automobilis negalėjo stovėti tokioje pozicijoje, kaip nustatyta eismo įvykio vietos plane. Nors objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie galimą nukentėjusiosios partrenkimo vietą, eismo įvykio vietos plane neužfiksuota, teismas, nustatydamas šią aplinkybę, remiasi autotechninio tyrimo išvada, dėl aukščiau išvardintų aplinkybių atmesdamas kaltinamojo versiją, kad nukentėjusioji po partrenkimo buvo suklupusi priešais automobilį ir kaip sąžiningą klydimą vertindamas nukentėjusiosios teiginius, kad ji kai atsigavo, ji buvo daugiau automobilio dešinėje priekinėje dalyje, kadangi patrenkimo aplinkybių ji nenurodo, įvykio metu buvo sužalota, po įvykio galėjo neadekvačiai vertinti situaciją, iš buvimo vietos netrukus buvo patraukta kaltinamojo ir jo žmonos. Taip pat kaip sąžiningą klydimą teismas vertina netikslumus nukentėjusiosios parodymuose – šviesoforo signalą, kitas transporto priemones prie perėjos, jos savijautą- ritimąsi po partrenkimo.

Nors kaltinamasis J. K. neigia savo kaltę, be kitako tvirtindamas, kad matomumą jam užstojo kita transporto priemonė, o nukentėjusioji ėjo per gatvę ne per perėją prieš pat jo automobilį, todėl jis neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo, įvykusį eismo įvykį sąlygojo šie nukentėjusiosios veiksmai, teisminio įrodymų tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis eismo įvykio situacijoje, atlikdamas manevrą – posūkį į kairę, nebuvo pakankamai atidus, nelaikė būtinų priemonių duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems važiuojamąją dalį, į kurią suka, tuo pažeidė KET reikalavimus. Teisminio įrodymų tyrimo metu negauta duomenų apie kaltinamojo nurodytą jam matomumą ribojusią transporto priemonę – mikroautobusą, nukentėjusioji nepatvirtino, kad matė jai iš kairės važiavusią transporto priemonę. Be to, kaltinamojo pozicija, teismo manymu, abejotina, kadangi, jeigu kaltinamojo minimas mikroautobusas važiavo nuo kaltinamojo automobilio apie pusę korpuso priekyje ir nukentėjusioji pro jį praėjo, jis turėjo arba sustoti ir praleisti nukentėjusiąją, arba, jei jam nereikėjo sustoti ir jos praleisti, vadinasi, nukentėjusioji prieš šį automobilį, o tuo pačiu ir prieš kaltinamojo automobilį praėjo didesniu atstumu ir kaltinamasis taip pat turėjo nukentėjusiąją pamatyti iš toliau bei imtis priemonių išvengti susidūrimo. Be to, kaltinamasis, jo tvirtinimu, esant kliūčiai, kuri jam užstojo matomumą, darydamas posūkį į kairę, turėjo būti ypatingai atsargus, kad, laikydamasis eismo saugumo taisyklių, galėtų duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamąją dalį, į kurią jis suka. Kaltinamojo poziciją teismas laiko gynybine, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojos V. K. parodymais, analogiškais kaltinamojo parodymams, teismas nesivadovauja, laikydamas juos duotais sąžiningai klystant, kadangi ji, nebūdama transporto priemonės vairuotoja, galėjo tiksliai neįsidėmėti įvykio aplinkybių, be to, po įvykio buvo smarkiai susijaudinusi, dėl ko atvykusi greitoji medicinos pagalba suteikė jai medicininę pagalbą.

Tokiu būdu aptartais įrodymais įrodyta, kad J. K. 2008-02-13 apie 06.59 val. Vilniuje, Savanorių pr. - Žemaitės - Pietario g. reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį Mitsubishi Lancer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo neatidus ir neatsargus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu - LR Vyriausybės 2006-10-05 nutarimas Nr. 975 Žin. Nr. 108-4115) 53 punkto, nustatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, reikalavimus, degant leidžiamam šviesoforo signalui iš Savanorių pr. suko į kairę ir nedavė kelio pėsčiajai D. T. , ėjusiai per Pietario g. kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja, kurios judėjimo kryptį jis kirto, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 54 punkto, nustatančio, kad siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, eismo dalyviai privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, reikalavimus, 72 punkto, nustatančio, kad sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam, kurio judėjimo kryptį jis kerta, reikalavimus, 145 punkto, nustatančio, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, reikalavimus bei 200 punkto, nustatančio, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems važiuojamąją dalį, į kurią suka, reikalavimus ir partrenkė pėsčiąją D. T. , kuriai eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Aukščiau aptartų įvykio aplinkybių analizė leidžia daryti išvadą, kad J. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Neginčytina, kad kaltinamasis nenumatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad prieš įvykį J. K. darė posūkį į kairę, todėl, sutinkamai su Kelių eismo taisyklėmis, sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, taip pat sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose - į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Todėl, tokioje eismo situacijoje, prieš sukdamas į kairę kaltinamasis turėjo būti ypač atidus: įdėmiai stebėti kelią, bei praleisti ne tik priešinga kryptimi važiuojančius vairuotojus, bet ir stebėti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusio pėsčiojo veiksmus, mažinti, tegul ir leistiną greitį, o reikalui esant, sustoti ir praleisti į važiuojamąją dalį įėjusį pėsčiąjį. Vienok, J. K. viso to nepadarė.

Tokiu būdu, ištirtų teisminio įrodymų tyrimo metu įrodymų visetu nustatyta kaltinamojo J. K. kaltė dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo, kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota ir atitinka LR BK 281 str. 1 d.

Nukentėjusiosios D. T. patikslintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos 12120 Lt atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo J. K. priteisiant 3500 Lt. Teismas, nustatydamas sumą, atsižvelgia į nukentėjusiajai D. T. padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą, jų sukeltas pasekmes– nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdyta sveikata, ji buvo nedarbinga 44 dienas, kurių metu patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, būdama įmobilizuota ortopediniu įtvaru ir negalėdama vaikščioti, tačiau jos patirti sužalojimai nesukėlė ilgalaikių pasekmių, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį – jo senyvą, artimą pensiniam, amžių, tai, kad jis yra bedarbis, į nusikalstamos veikos neatsargų pobūdį bei į tai, kad iš dalies neturtinę žalą kompensavo draudimo bendrovė.

Nukentėjusioji D. T. patikslintu civiliniu ieškiniu (b.l.165-166) atsisakė civilinio ieškinio civilinio atsakovo – draudimo bendrovės UAB „BTA draudimas“ atžvilgiu, kadangi bendrovė savanoriškai atlygino nukentėjusiajai turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos.

Civilinis ieškinys dalyje dėl proceso išlaidų - 1000 Lt atstovavimo išlaidų (t.1 b.l.140) tekintinas visiškai, proceso išlaidas, vadovaujantis LR BK 105-106 str., priteisiant iš kaltinamojo J. K. . LR BPK 105 str. 1 d., 106 str. 1 d. reglamentuota, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, t.y. iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. LR BPK 109, 118 str. o tai pat CK 6.249-6.251, 6.263 str. grindžiami visiško žalos (nuostolių) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostolis) padaryta nusikalstama veika. Šis principas inter alia draudžia nesąžiningai pelnytis, dirbtinai padidinant advokato, kaip nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) atstovo honoraro sumą. Todėl, sprendžiant išlaidų, nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) turėtų jo pusėje stojusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo (priteisimo iš kaltinamojo) klausimą tais atvejais, kuomet advokatas nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovu dalyvauja teisinės pagalbos sutarties pagrindu, atsižvelgtina į kaltinamojo, pripažinto kaltu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo elgesį nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pusėje stojusio advokato suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, teisinės pagalbos teikimo vietovėje nusistovėjusius teisinių paslaugų įkainius, advokato kvalifikaciją ir patirtį, teisinei pagalbai teikti skirtą darbo laiką ir panašiai.

Teismas sutinka su tuo, kad D. T. , kaip nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, turėjo teisę į advokato pagalbą. Nukentėjusiąją atstovaujantis advokatas teikė teisines konsultacijas, rengė procesinius dokumentus, civilinį ieškinį, patikslintą civilinį ieškinį, išreikalavo rašytinius įrodymus, susijusius su jos atstovaujamosios civiliniu ieškiniu, atstovavo ją teisme. Teismui buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas LAT Nr.435628 (t.1 b.l. 140), iš kurio matyti, kad D. T. advokatui A.Vilkui sumokėjo 1000 litus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios D. T. reikalaujama priteisti suma – 1000 Lt, nėra per didelė, todėl D. T. turėtos jos atstovavimo išlaidos pilnai priteistinos iš kaltinamojo J. K. .

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Įvykdytas neatsargus nusikaltimas (LR BK 16 str.). J. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau nebaustas administracine tvarka, neteistas, nedirba, registruotas darbo biržoje, turės atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis LR BK 61 str., parenkant nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, o vykdymą LR BK 75 str. pagrindu atidedant. Vadovaujantis LR BPK 94 str., išspręstinas daiktinių įrodymų klausimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams, LR BK 75 str.1d., 2d. 7p. pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš J. K. D. T. 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti bankui „Swedbank“, adresu Savanorių pr. 19, Vilnius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.