- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2YT-900-291/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07053-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vida Žostautienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėja S. V. nurodė, kad K. M. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėja priėmė jo palikimą. K. M. sutuoktinė A. M. yra mirusi (duomenys neskelbtini) Dėl palikėjos A. M. palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, taip pat ir jos sutuoktinis K. M.. Nors pareiškėja S. V. yra priėmusi K. M. palikimą, tačiau ji negali paveldėti viso gyvenamojo namo bei viso pagalbinio ūkio pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nes šiuos pastatus K. M. ir A. M. įgijo būdami santuokoje ir pagal įstatymą į šį turtą abu sutuoktiniai turėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę. Dėl šių aplinkybių A. M. priklausiusi turto dalis turi būti paveldėta jos įpėdinių. Pagal CK 5.13 str. nuostatas, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, visą palikimą paveldi sutuoktinis. Kadangi pareiškėja S. V. yra priėmusi K. M. palikimą, pagal CK 5.1 str. nuostatas jis paveldi ir K. M. teisę paveldėti A. M. palikimą. K. M. ir A. M. visada gyveno kartu. Jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą valdė bendrai, o mirus A. M., K. M. liko jų bendrai įgytame (pastatytame) name gyventi vienas, saugojo pastatus, prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius. Tokiu būdu šiuos pastatus ir visą kitą likusį jų turtą (kilnojamąjį) jis valdė vienas, kaip savo. Tai reiškia, kad pagal faktines aplinkybes ir pagal įstatymo nuostatas K. M. yra anksčiau mirusios jo sutuoktinės A. M. palikimą priėmęs įpėdinis. Kadangi jis per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimo apie palikimo priėmimą notarui nepadavė, o (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės A. M. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. A. M. vaikų neturėjo.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 442 str.1 d.1 p., 444 str. 2 d. 8 p., CK 5.51 str.)
LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja S. V. yra priėmusi K. M. palikimą. Po K. M. mirties pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo, atsiradusio po jo mirties, priėmimo. Tuomet paaiškėjo aplinkybė, kad po žmonos A. M. mirties niekas nesikreipė į notarų kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau K. M. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti po jos mirties likusį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), liko ten gyventi iki pat savo mirties, prižiūrėjo šį turtą, remontavo, mokėjo mokesčius ir pan.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų.
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
(duomenys neskelbtini) mirusios A. M. palikimą jos sutuoktinis K. M. priėmė iš karto po palikėjos mirties, liko gyventi tame pačiame name, prižiūrėjo žemės sklypą, pastatus, remontavo, t. y. rūpinosi turtu kaip savo – valdė naudojo ir prižiūrėjo butą, tai patvirtina pateikta Gruzdžių seniūnijos pažyma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tai reiškia, kad K. M. priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesių nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad K. M., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.