Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarimo M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. lapkričio 24 d. M. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 24 d., apie 06.25 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,08 promilių ± 5 % girtumas), kai jam 2008 m. gruodžio 16 d. buvo paskirta nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui pravažiavo „Stop“ liniją, įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo, su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilis neapdraustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu bei neatlikta jo techninė apžiūra. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 16, 78.11, 169 ir 238 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 124¹ straipsnio 1 ir 6 dalyse, 126 straipsnio 1 dalyje bei 130² straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. J. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 1 ir 6 dalyse bei 130² straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių KET draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 150 Lt. ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, taip pat sustojimas (stovėjimas) neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui be gabaritinių arba stovėjimo šviesų, arba avarinės šviesos signalizacijos (avarinio sustojimo ženklo) užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių. ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 Lt iki 40 Lt. Tuo tarpu ATPK 130² straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 4 metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Ginčo dėl minėtų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotų pažeidimų nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl M. J. kaltės padarius ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 1 ir 6 dalyse bei 130² straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, o paskirta nuobauda yra per griežta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Tai, kad M. J. prisipažino padaręs jam inkriminuotus pažeidimus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, yra asmens atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Minėta aplinkybė gali pagrįsti minimalių sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytų administracinių nuobaudų taikymą, kas nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad automobilis Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tėvui, taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Pabrėžtina, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog minėtame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), konstatavo, jog pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Be to, ATPK neįtvirtinta galimybė neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, kuris šiuo atveju, remiantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, taikomas nepriklausomai nuo to, kas yra transporto priemonės savininkas.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo tinkamai individualizuota, ji nėra per griežta, atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.